Molio vaikai: Projektas „Mūsų tautodailė ir tautiniai raštai“

I DALIS

Pastarąsias savaites didžioji mūsų veiklų dalis sukosi apie Lietuvą. Jei konkrečiau – apie kultūrinį paveldą, tautodailę ir amatus. Apsižiūrėjau, kad per pastaruosius metus giliau nebuvome užkabinę šios temos, todėl ji labai šviežiai įsiveržė į mūsų gyvenimą ir aprazgė šias dvi savaites tarsi gijos iš pintinių juostų...

Pasiūliau pradžioje vaikams pasižiūrėti filmukų, pristatančių senuosius amatus, tačiau keletą pažiūrėję pareiškė, kad ne itin jie įdomūs. (Kad juos kur! Man pačiai jie taip patiko!) Supratusi, kad per prievartą mylimas nebūsi, ėmiau sukti galvą, kaip kitaip patraukliai jiems pristatysi šią temą. Per rankdarbius eiti nerizikavau – ištraukusi savo vaikystėje austas juostas ir pademonstravusi, kaip paprastai galima nuausti nedidelę juostelę ant rėmelio, tuoj supratau, kad toks formatas „nepraeis“...

Tai, kas vyko toliau, išsirutuliojo tarsi savaime. O prasidėjo tai nuo to, kad vieną dieną apsilankėme lietuviškų patiekalų restorane „Etno Dvaras“, kurio interjeras buvo dekoruotas įvairiausiais tautiniais motyvais. Belaukiant, kol mums atneš maistą ir besidairant po čia kabančius šiaudų sodus, iki milžiniško formato išdidintus prieverpsčių raštus ir šiaudų paveikslus ant sienų, man ėmė suktis mintys, kad reikia kažkaip interaktyviai vaikus įtraukti į tautodailės pasaulį...

Galiausiai ėmusi klausinėti vaikų, kokios veiklos jiems šiemet labiausiai patiko, išgirdau iš Magdės, kad jai labai patiko „Gamtos turtų medžioklė“, į kurią buvome leidęsi praeitą rudenį. Štai ši mintis ir sudėliojo man visus taškus ant i. Pagalvojau, kad būtų visai įdomu padaryti panašaus pobūdžio „medžioklę“ kokiame nors muziejuje...

Nieko nedelsusi sukūriau vaikams Tautodailės ir amatų turtų žemėlapį, su kuriuo ir leidomės į medžioklę Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, kartu į kompaniją dar ir draugų pasikvietę. Kiek nerimavau iš pradžių, kaip čia viskas eisis, tačiau nuo pirmųjų minučių vaikai įsitraukė į medžioklę, glumindami muziejaus darbuotojas, kurios susidomėjusios stebėjo, ką čia tie vaikai su tokiu didžiuliu užsidegimu žymisi. Net Liutauras, kurį ne taip lengva būna sudominti, po visko pripažino, kad „motyvacija viską rasti buvo didžiulė“, ir jam labai patiko!

Kai nebūdavo kaip pasižymėti rastus objektus stovint ar reikėdavo užsirašyti tai, ką rado nesant mano žemėlapyje, vaikai tiesiog susigūždavo ant grindų ir čia pat fiksuodavo faktus. :) Aš ne ką mažiau intensyviai ieškojau savųjų lobių, kad spėčiau ir jums pakoreaguoti žemėlapį, į jį įtraukdama tai, kas buvo prieš tai pražiopsota. Tad griebkite ir neškitės į Kaziuko mugę – kad vaikai ne tik kaulytų jus ką nors nupirkti, bet ir azartą pagavę šukuotų mugę, ieškodami vieno ar kito tautodailės dirbinio, atkreipdami dėmesį į tai, kas iš ko padaryta, kaip papuošta ir ar jų apskritai mugėje esama, ar dar šiais laikais gaminama.

Tiesą sakant, šis žemėlapis gali jums pasitarnauti net ir namie – galite susigalvoti įvairių žaidimų jo pagrindu. Žymėtis, kokius amatus patys esate išbandę ar kokių tautodailės dirbinių esama jūsų namuose...

Labai norėjau į šį žaidimą įtraukti dar ir tautinių raštų faktorių, deja, nebespėjau. Gal ateityje sugalvosiu, kaip tai padaryti ir pasidalinsiu su jumis.

Tam kartui pažinčiai su raštais teko pasitenkinti tradiciniais Youtube'o filmukais apie juostų raštus ir prieverpsčių drožybą. Prie šios temos, manau, dar prisiliesime ateinančiomis savaitėmis, todėl per daug nepergyvename, kad nespėjome.

II DALIS

Savo projektą šiomis savaitėmis papildėme tautinių raštų studijavimu. Turiu pripažinti, kad pradžioje net nežinojau, nuo ko mes visa tai pradėsime – turėjau pati susigaudyti informacijos jūroje. Galiausiai apsiribojome penkių Lietuvos regionų pagrindiniais audinių raštais, ir čia man į pagalbą atėjo nuostabi pašto ženklų serija:

Atsispyrusi nuo jos padariau vaikams šių raštų spalvinimo schemas, ir mes visi puikiai praleidome laiką juos spalvindami bei kalbėdamiesi apie jų spalvas, apie tai, kaip tie raštai susidaro (kryžiuojantis vienos ar dviejų spalvų siūlams audiniuose), apie būdus audinius puošti (išausti, išsiuvinėti, išmereškuoti).

Liutaurui, kaip ne itin mėgstančiam kruopštumo reikalaujančius darbus, tai buvo didžiulis iššūkis, tačiau bendrom jėgom ir su pagalba vienas kitam viską padarėme. Galiausiai ir jis suprato, kad čia kalba eina ne vien apie spalvinimą. Ir ne vien apie smulkiosios motorikos lavinimą, o labiau apie valios ugdymą, apie komandinį darbą, apie kiekvieno iš mūsų talentų išnaudojimą ir talento kaip tokio ugdymą.

Magdei viskas ėjosi daug paprasčiau, todėl ji buvo linkusi padėti broliui.

Sesės pagalba broliui. Atkoduojame ir vėl užkoduojame penkių regionų spalvas:
žalią – Aukštaitijos miškams, geltoną – Dzūkijos smėlynams,
raudoną – Žemaičių karštam kraujui (ir mėgstamiems raštams), rudą – Suvalkijos rūdoms,
mėlyną – pamario kraštui.

Norėjau, kad neapsiribotume vien šiais penkiais ornamentais, nes jų, be abejo, yra daugiau, todėl tuo pačiu norėjosi vaikus supažindinti ir plačiau su šia tema. Tačiau kiek ieškojau ir domėjausi, viskas neišvengiamai sukosi tautinių drabužių kryptimi, ir man neliko nieko kito, kaip tik pasinaudoti jais kaip pavyzdžiu tautiniams raštams „pačiupinėti“. Šioje vietoje atradau labai mums tikusį pristatymą „Lietuvių tautinis kostiumas“, kurį tiesiog atspausdinau sumažintą, kad tilptų mums į bendrą aplanką. Tam kartui į jį per daug nesigilinome, tik užmetėme akį, bet pasilikome ateičiai.

Tuomet tuo pačiu dar užgriebėme lietuvių liaudies instrumentus, fone pasiklausydami kanklių, birbynės, skrabalų, rago ir skudučių atliekamų melodijų, ir greituoju būdu atspausdinusi vaikams jų iliustracijas, daviau viską sudėti į krūvą.

Po keleto prisėdimų pažintinis aplankas buvo baigtas.

Pabaigai ant viršelio vaikai susiklijavo mano jiems kai pavyzdį raštų spalvinimams duotą medžiagą ir buvo laimingi, taip paprastai išsisukę...

Pirmame atvarte apsigyveno tautodailės ir amatų medžioklės laimikiai:

Visa kita sutilpo tolimesniame atvarte:

Savaitė buvo kupina darbų ir veiklos, todėl kai atėjo metas projektą pristatyti, kiek paskubomis pavyko tai padaryti. Liutauras savo darbą atliko, o Magdė truputėlį susimuliavo, todėl video pristatyme jos matysite mažai. Na, yra buvę anksčiau, kad situacija išeidavo atvirkštinė, todėl pavadinkime tai rezultato išlyginimu... :)