2022 m. sausio 31 d., pirmadienis

19-20 savaitės. Apie energiją ir jos virsmus pasaulyje, namuose ir mūsų smegenyse.

Neįtilpau į savo ritmą. Tradiciškai susidorodavusi su dienoraščio įrašais per savaitgalį, šį kartą turėjau pakelti rankas aukštyn ir pasakyti: „pasiduodu“. Mano smegeninė vos prasidėjus savaitgaliui paskelbė boikotą dėl pernelyg didelės informacijos gausos ir nutarė pakėlusi temperatūrą išeiti keletui dienų atostogų. Buvau priversta gulėt, nejudėt ir tvarkytis su savo pernelyg dideliu minčių raizginiu horizontalioje padėtyje. Vienąsyk jau buvau tai patyrusi, todėl žinojau, kad turėsiu gulėti čia tol, kol visos mintys ir idėjos nurims bei atras savo vietą, suguls į tam tikras lentynėles, kad galėčiau iš naujo vėl keltis ir dirbti... Nes priešingu atveju grėsė smegenų išgaravimas, kaip tas vaikų verdamas sniegas ant viryklės... 


Taip iš tiesų ir nutiko: mintys virė, pervirė, suvirė, išgaravo, ir akysė vėl šviesu... :) Viskas sugulė į lentynėles, suvaikšiojo ten, kur ir turėjo suvaikščioti, susivirškino ir virto statybinėmis medžiagomis tolimesniam gyvenimui...

Ir, jei gerai pagalvoji, tai visos šios dvi mūsų savaitės sukosi apie visokius virsmus: svajonių – į mintis, minčių – į tikslus, tikslų – į veiksmus, o veiksmų – į visokiausius iššūkius. Energija visiems liejosi per kraštus, tačiau, kaip teigia energijos tvermės dėsnis, – ji iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta, todėl mums beliko ieškoti, kaip čia kas su kuo susiję. O susiję turbūt labiausiai su tuo, kad, kaip jau buvau rašiusi, gyvenimas parodė, kaip gi iš tiesų reikėtų po savo kiemą tvarkytis... Tad mes ir stvėrėm jautį už ragų...




Judesys

Visų pirma, pradėjome kasdienės mankštos iššūkį. Į naudą ne tik vaikams, bet ir mums. Pažiūrėsime, kaip toli jis mus nuves, tačiau kol kas visiems labai patinka – žiū, vis atrandame, kas ką įdomaus moka, kam ką sudėtinga padaryti, o ką atvirkščiai – lengva.







 
Projektas / Pasaulio pažinimas

Energijos iš ryto pasikrovę keliaujame detaliau apie ją pačią sužinoti. Ar elektra ir energija tai vienas ir tas pats? Išsiaiškinkime... Piešiame kartu minčių žemėlapį... Susirankoję informaciją iš visur po trupučiuką. Todėl gal ne visai tas mūsų minčių žemėlapis tam kartui tikslus, tačiau kaip susipažinimui – liekame juo patenkinti.



Jei ir jūs norėtumėte iš arčiau su šia tema susipažinti, štai, kas mums patiko:
LRT pamokėlės. Susipažinkime su elektra: iš kur ji atsiranda ir kaip ją galima panaudoti?
Globalinis atšilimas – Vaikų enciklopedija

Žiūrėjome dar ir šiuos, bet maniškiai pareiškė, kad jiems tokie filmukai per daug „lėliukiški“...
Na, žiūrėkit, spręskit patys:
Elektra namuose
Energija ir jos rūšys
Saugus elektros naudojimas 

Taip pat kalbėjome apie energijos naudą ir žalą. Liutaurui visokios katastrofos – įtrauki tema, tai mielai sužiūrėjom video apie 10 didžiausių naftos išsiliejimų. Magdei ši tema – šiaip sau, todėl ji mieliau su manimi minčių žemėlapį piešė... 




Biblija

Energijos, kaip žinia, reikia ne tik mūsų namams apšviesti, bet ir naujiems geriems įgūdžiams formuoti... Todėl tęsiame (kol tos energijos ir entuziazmo nestinga), savo Biblijos citatų mokymąsi, taip pat tęsiame mokslo metų pradžioje pradėtą pažintį su Biblijos knygomis. Tam kartui keliaujame po Apaštalų darbų knygą ir priartėjame prie pačios svarbiausios jos dalies – apaštalo Pauliaus atsivertimo iš uoliausio judėjų fariziejaus į pirmąjį krikščionį, tapusį mūsų visų apaštalu. 

Istorijai pailiustruoti imame savo veltinio lentą ir mano kiek anksčiau įsigytas Pauliaus istorijos figūrėles. Tačiau pastarosios vaikams kelia daugiau juoko ir žadina fantaziją nei padeda sekti istoriją, todėl verčiau galiausiai grįžtame tiesiog prie Apaštalų darbų knygos skaitymo ir filmuko apie Paulių žiūrėjimo.



Iš tiesų vaikus fantazija greitai nuneša kurti savas istorijas, todėl vakare jie dažnai traukia iš vonios didelį rankšluostį, tampantį šešėlių teatro uždanga, ir įkūnija savas fantazijas susigūžę po valgomojo stalu...


Čia tampa įmanoma viskas... Personažais gali tapti tiek minkšti žaisliukai, tiek įvairūs virtuvės rakandai, tiek elementarios stiklinės...

Magdė dažnai būna šių spektaklių iniciatorė (tiesa, Liutauras visada neraginamas prisijungia taip pat), todėl pasitaikius puikiai progai išbandyti Magdės pomėgį vaidinti, užrašiau ją į vieno trumpametražio filmo aktorių atranką. Mergužėlė pati paruošė minutės trukmės video prisistatymą apie save, kurį nusiuntėme filmo komandai, ir pirmąją atranką įveikėme. Tuomet teko vykti į tikrąjį kastingą ir parodyti, ką sugebi. Kadangi Magdė tokios patirties nebuvo turėjusi, mačiau, kad jaudinosi (nors tai neigė) ir nei minutei nustygti vietoje negalėjo (niekada nemačiau jos tokios) – be perstojo suposi ant kėdės, barbeno pirštukais į turėklus, kurie laikinai turėjo virsti tiltu virš „upės“,  nuolat juokėsi ir sakė, kad jai labai viskas juokinga... Man tik beliko skėsčiot pečiais ir laukti, kuo čia viskas baigsis... :) Pagyvensim, pamatysim... :)



Apskritai pradėjau labiau stebėti Magdę ir jos būdą, nes savo išsiblaškymu, nuolatiniu veiklų kaitaliojimu, sunkumais susikaupti ir ilgiau išlaikyti dėmesį ji man primena mane pačią, todėl bandysiu ieškoti įvairių įdėjų tam jos dėmesio nelaikymui pažaboti... :) 

Tam kartui gi pažaboti bandome savo akademinė trijulę – skaitymą, rašymą ir matematiką...




 
Rašymas

Magdė bandė susidraugauti ne tik skruzdėlytės, kuri cukraus persivalgė, istorija, bet ir suminkštumo ženklu. Nustebau, kaip greitai ji susigaudė, kur yra tariama i, o kur minkštumo ženklas. Tad beliko mums išmokti įvardinti, kas tai yra, ir keliavome tolyn, dar pakeliui pasistengę įtvirtinti vienaskaitos galininko daiktavardžių galūnių rašybą.




Liutauras toliau tęsė pažintį su daiktavardžio linksniais. Šį kartą jaukinomės kilmininką, naudininką ir vietininką.






 
Skaitymas / Muzika

Kai kalba pasisuka apie skaitymą, vaikai netrykšta energija... Vis gi esame sutarę, kad tai – viena iš tų būtinųjų kasdienių dedamųjų, kuri gal nors ir neįdomi, bet naudinga ir reikalinga. Todėl nori nenori, tenka...

Liutauras kur sukęs apsukęs vėl įsiprašė „Sibiro haiku“ iš bibliotekos užsakyti... Nežinau, kelintą kartą jis ją skaito. Nepavyksta iš jo išpešti ir kuo ta knyga jį taip traukia. 
– Tiesiog patinka. Įdomi istorija, – toks jo atsakymas. 
Na, ką aš galiu į tai atsakyti... Nepaneigsi – istorija tikrai įdomi.

Magdę bandžiau įkalbėti K. Sajos ir V. Palčinskaitės „Dėmesio, žiūrėk į mane“ į rankas paimti. Nesugundžiau. Pareiškė, kad per daug vaikiška. Štai tau, motin... Turėkis... Vaikiška mat per daug? Tai ką man jai pasiūlyti, tai išrankiai aštuonmetei? Aristotelio raštus?.. :D Juokas juokais, bet įdomių knygų paieška pas mus visuomet yra iššūkis...

Stvėrėmės tuomet radijo spektaklio pagal V. Palčinskaitės „Muzika troliui“ klausyti. Tuo pačiu ir apie E. Grygą pasikalbėjome, jo muzikos paklausėme. Vis geriau negu nieko... :)




Matematika

Nors matematika – taip pat iššūkis ne iš lengvųjų, jį vis tik po žingsnelį įveikiam. Magdė toliau murkdosi matavimo vienetuose ir geometrinėse figūrose...





Liutauras tuo tarpu deda visas pastangas, kad perprastų stačiakampio ploto, perimetro ir kraštinių sąsajas. Prisipažinsiu, kad su šia tema vargome daugiau ir ilgiau nei tikėjausi. Tai, kas, atrodytų, taip paprasta ir savaime suprantama, Liutaurui niekaip nesusivedė. Tiesą pasakius, man taip pat pasirodė kiek keistas priėjimas prie vienos stačiakampio kraštinės ilgio radimo, kai žinomas perimetras. Vadovėlyje pateiktas apibrėžimas, kaip tai reikėtų suskaičiuoti (pirma randama pusė perimetro, tada atimamas vienos kraštinės ilgis, taip randama kita kraštinė), ir tai, be abejo, yra trumpesnis kelias (jei žiūrėti matematiškai). Tačiau man pačiai į galvą niekada neateitų praktikoje taip skaičiuoti. Todėl galiausiai Liutaurui paaiškinau ir ilgesnį sprendimo būdą (iš perimetro atimame dvigubą žinomos kraštinės ilgį ir gautą atsakymą padaliname iš dviejų). Panašu, kad Liutaurui šis būdas irgi pasirodė aiškesnis. Bet ar ilgam jį įsidėmėjo –  geriau neklauskit...






Anglų kalba

Anglų kalba – taip pat ta sritis, kur visuomet klausiu savęs – ar tie mano vaikai ką nors išmoko ir įsidėmėjo?.. Belieka tikėtis, kad kažkas vis tiek lieka tose jų galvelėse... Todėl toliau keliaujame per „Family and friends“ pamokas.







   
Išvykos, susitikimai / Žaidimai / Eksperimentai

Galiausiai ateina laikas išlieti visą namuose susikaupusią energiją susitikimuose su draugais! Viena savaitė buvo ypatingai intensyvi. Ir namuose turėjome svečių, ir patys keliavome su draugais susitikti, žaidimų pažaisti, eksperimentų atlikti...


Įdomiausia dalis buvo per mikroskopą išvysti kraujo lašą...




Ir vis tik, kaip liaudies patarlė byloja – visur gerai, bet namie geriausia... Tokią išvadą padaro ir vaikai, grįžę po visų bendravimų namolio ir pasinėrę į savo mėgstamas veiklas...


Juk tokia jau ta energija – vienur ją išliejame ir atiduodame kitiems, kitur jos patys pasikrauname...

Kaip visa tai atrodė užfiksuotuose video kadruose, rasite tradiciniame mūsų apžvalginiame filmuke:

2022 m. sausio 15 d., šeštadienis

17-18 savaitės. Žiemos malonumai, dovanos, testai ir Daiktavardžių buveinė.

Kaip jau vakar rašiau, metų pradžia buvo kiek iš koto verčianti ir viską apverčianti... Viso to kontekste bandžiau sugaudyti poatostoginį vaikų išsimušimą iš rutinos ir kažkaip atgal ant bėgių tą mokslo traukinį užvilkti... Prisipažinsiu – sekėsi sunkiai. Jau ne kartą esu rašiusi, jog atostogos labai išmuša mus iš vėžių. Ir jei jos trunka dvi savaites, daugmaž tiek paskui vėl reikia, kad tiek jie, tiek aš grįžčiau į „normalų“ gyvenimą...


Aktyvumas

Kaip mūsų atostogos? Pukiai! Jūsų, tikiuosi, ne blogiau? Juk tokie nostabūs orai buvo! Idealiai užšalo kūdra, leidusi pasidžiaugti pačiūžomis...


Paskui, tiesa, po atlydžio ledas išsikilnojo ir vėl užšalo, bet tai ne bėda – kūdra tapo visokiausių eksperimentų vieta... :)



O kai jau ant kūdros linksmybės baigėsi, smagumai prasidėjo namuose – vaikai prisiminė turį riedučius... :D






Dailė, technologijos

Magdė per Kalėdas dovanų gavo šviesos-smėlio dėžę, tai kurį laiką piešė kartu su tėčiu:




Liutauras tuo tarpu eksperimentavo virtuvėje...


Paskui Magdė išsirinko už dovanotus jai pinigus dar vieną naują žaislą – 3d pieštuką, apie kurį seniai svajojo. Ir puolė tuoj savo kūrybinius sumanymus įgyvendinti... Tiesa, pirmą dieną dėl neteisingo pieštuko naudojimo jis buvo rimtai užsikimšęs, tai buvo čia ir didelio nusivylimo, ir ilgo bandymo man jį pataisyti-išvalyti... Prasikankinau gerą pusdienį, kol pieštuką visgi atgaivinau, ir Magdė toliau galėjo darbuotis.
Pradžioje žaisdama su plokščiomis figūromis, paskui perėjusi prie sudėtingesnių projektėlių.



Vaikai kažką veikaliojo, paišeliojo, bet aš mažai šį sykį fotogfavau, todėl nebeprisimenu, ko ten tose dienose buvo... Žinau tik, kad buvo visokių rankdarbiavimų ir paišinėjimų, svečių ir pasisvečiavimų...






Planavimas

Galiausiai bandėme suimti save į rankas ir išsitraukėme senuosius savo svajonių sąsiuvinius...


Sunkiai kažkaip vaikams su tomis svajonėmis šį kartą ėjosi... Pusę senų svajonių Liutauras išbraukė, nusprendęs, kad ne, jų jam visai nereikia... Tačiau naujo nieko taip pat nesugalvojo. O ir su tomis, kurios liko užrašytos, nenorėjo jis nieko daryti. Sakė, kad ne dabar... Kada? Jūs jo patys ir paklauskite... Magdė bandė protinti brolį, kad jei jis nedės jokių pastangų, tai savaime tikrai tų dalykų nepasieks... Na, kaip ten iš tiesų bus, laikas parodys...



Biblija

Aš gi, kaip ir pridera metų pradžiai, sėdau susižiūrėti, kur čia su kuo kaip judėti toliau. Visų svajonių/norų ir planų susirašymo dėka, apie ką jau vakar, kaip žinia, rašiau, iš atminties lobyno išsitraukiau prieš kelerius metus puoselėtą, bet taip tąkart ir neįgyvendintą idėją – mokytis mintinai Biblijos eilučių kortelių pagalba. Dabar tam pasirodė daug tinkamesnis metas, todėl nutariau susitvarkyti visą šį projektą ir pasidalinti su jumis, jei ir jums kiltų noras užsiimti Biblijos eilučių mokymusi mintinai.

Taigi – kas tai per sistema? Visų pirma jums reikės Biblijos citatų kortelių rinkinio. Tokį galite susidaryti patys, susirašę jums reikalingas/norimas išmokti citatas ant atskirų kortelių, taip pat galite įsigyti mano paruoštą atsispausdinimui rinkinį iš 410 kortelių (200 citatų iš Senojo testamento ir 210 citatų iš Naujojo testamento plius tuščių kortelių maketas, jei norėtumėte ką nors sau pasikeisti, pasipildyti). Jei spausdinti ir pjaustyti korteles neturite noro, galite susisiekti su manimi, nes kaip tik turiu atspausdinusi porą tokių rinkinių.

Taip pat be kortelių jums reikės kortelių skirtukų (jie įeina į mano paruoštą rinkinį), kurie ir įgalina visą šią sistemą veikti. Visa tai turėtumėte susidėti į jums patogią dėžutę. Gal tokią turite kur nors namuose, kurią galėsite prisitaikyti joms susidėti.
Jei ne, taip pat galiu pasiūlyti jums tokį variantą, pagamintą Lietuvoje:


Kai jau viską būsite pasiruošę, korteles ir skirtukus sudėkite tokia tvarka:

Naujas korteles galite dėti arba į vieną krūvelę, arba galite atskirti į Senojo ir Naujojo testamento krūveles. Tuomet susidėkite skirtukus, skirtus kasdienai, neporinėms ir porinėms mėnesio dienoms.
Po jų (nuotraukoje nesimato) išsirikiuos savaičių dienų skirtukai nuo pirmadienio iki sekmadienio, dar už jų – mėnesio dienų skirtukai. Na ir gale, jei norite, galite viską pabaigti skirtuku „Jau išmokta“. Bet jis taip pat nebūtinas. Tuoj paaiškinsiu, kodėl...


Pradėję naudoti šią sistemą, turite paimti vieną naują kortelę ir vieną kartą ryte ją perskaityti. Jei tai visai šviežia citata, kurios nei fragmento nesate įsidėmėję, perskaitykite ją bent keletą kartų. 

Pradėkite nuo citatos nuorodos (Pvz.  Pr 1:1). Tada perskaitykite citatą ir vėl pasakykite citatos nuorodą. Pirmai dienai tiek. Perkelkite šią kortelę už skirtuko „Kasdien“ – ji žymės citatą, kurią šiuo metu mokotės. Antrą dieną, ištraukę kortelę iš skyrelio „Kasdien“, darykite tą patį: perskaitykite citatą vieną kartą, leiskite kitiems šeimos nariams pakartoti, ką jie įsiminė. 

Kai jau po kelių dienų ar savaičių (priklausomai nuo citatos sudėtingumo, ilgumo ir jūsų asmeninių gebėjimų) tą eilutę mokėsite, perkelkite ją į vieną iš skilčių, žyminčių porines ir neporines dienas. O į skiltį „Kasdien“ įkelkite naują kortelę iš ST ar NT.

Kai tai padarysite, dabar jūsų kasdienis citatų skaitymas atrodys taip: paimsite kortelę iš skyriaus „Kasdien“, perskaitysite/pakartosite ją visi drauge, padėsite į vietą. Tada imsite kortelę iš skilties „Neporinės“, ir taip pat pasikartosite jau anksčiau išmoktą citatą. 

Taip, daugėjant išmoktų kortelių skaičiui, jos vis kelsis į tolimesnes skiltis: nauja kasdienė kortelė išstums ankstesniąją neporinės ar porinės dienos kortelę į savaičių skiltis, galiausiai ji atsidurs mėnesio dienų skiltyje, kurios su laiku pildysis iki tol, kol visos kortelės ten persikels. Jei matysite, kad mėnesio dienų skiltyse susirenka per daug kortelių, galite dalį jų perkelti į „Jau išmoktų“ kortelių skiltį, kurias gal vėl iš naujo norėsite peržiūrėti/prisiminti praėjus keleriems metams.

Kaip visa tai veikia praktikoje, galite pasižiūrėti šiame video.

Taigi – su vaikais pradėjome mokytis citatas. Per porą savaičių pavyko įveikti Pr 1:1 ir Rom 1:16-17 eilutes. Vaikams visai patiko, nors pirma galvojau, kad vaikai aikštysis ir nenorės mokytis. Taigi bandysime tęsti – palinkėkite mums sėkmės. :)



Lietuvių, matematika, pasaulio pažinimas

Tuomet atėjo metas mūsų pusmetiniams atsiskaitymams – lietuvių, matematikos, lietuvių ir pasaulio pažinimo testams. Liutauras visada stresuoja, kai tik išgirsta, kad reikės atlikti testus, tačiau vis bandau įtikinti, kad testai tėra pasitikrinimas, kiek ko liko tavo smegenyse (ypač po atostogų). Ir ties kuo dar reikėtų toliau padirbėti. Testams sąmoningai nieko prieš tai nesikartojame ir nesimokome papildomai – mano tikslas yra pamatyti, kiek realiai vaikai išmoko, o ne kiek išmoko konkrečiam testui. Todėl manęs nestebina, kad kai kurie uždaviniai lieka neišspręsti ar elementarūs klausimai neatsakyti – juk tie testai labai priklauso ne vien nuo akademinių žinių, bet ir nuo sugebėjimo susikaupti stresinėje situacijoje, nuo gebėjimo ištraukti reikiamą informaciją reikiamoje vietoje ir pan... Žodžiu. Nei vienas vaikas per daug nesublizgėjo. Ir, kaip mokytoja pasakė, vaikų rašybos įgūdžiai tikrai nėra tvirti, ir teorinės žinios taip pat ne iš tvirčiausių... Matematikoje Liutauras neišsprendė nei vieno sąlyginio uždavinio – tiesiog praleido juos net nenorėdamas gilintis. Tai atsigriebimui paskui žodžiu kelias dienas vien žodinius uždavinius sprendėm... :)

O kai testai pasibaigė, kibome toliau į pratybas. Tiesa, abu vaikai paprašė pailsėti nuo dalybos ir pirmiau praeiti lengvesnius skyrius – apie matavimus, o prie dalybos grįžti vėliau. Tebūnie... Kibome tad į matavimus. Liutauras susipažino su ploto skaičiavimu, Magdė prisiminė įvairius matavimo vienetus.





Projektas

Įšokę į lietuvių kalbos pratybas, tuo pačiu pradėjome savo mėnesio projektą apie kalbos dalis. Nors prieš Naujuosius jau nagrinėjome veiksmažodį bei asmenuotes, ir kalbos dalys nėra naujas dalykas, patį pažintinį projektą pradedame tik dabar. Dar nežinau, kaip stipriai prie to prisidės vaikai, dar iki smulkmenų nesumąsčiau, kaip visa tai paversti mokomuoju žaidimu, bet bendromis pastangomis noriu įtraukti vaikus į kalbos dalių miestelio statybą ir jo detektyvą...



Taigi... Mūsų detektyvas prasideda nuo „Daiktavardžių buveinės“... Antrame jos aukšte gyvena bendriniai ir tikriniai daiktavardžiai. Čia pat yra ir „nykštukų namelis“: ne tik moteriškos ir vyriškos giminės daiktavardžiams, bet taip pat ir bevardės giminės vargšeliams – visokiems kerėploms, vėploms ir į juos panašiems... Vaikai norėjo, kad įrašyčiau čia dar ir zanūdą, bet susilaikiau... :D Verčiau ieškojau ko nors teigiamo prie tų „bevardžių“, tačiau apart nuobodylų, mėmių ir nevėkšlų taip ir nesuradau jokio kito daiktavardžio aniems dviems į kompaniją... Gal jūs ką nors gero iš tosios giminės pažįstate? :)

Pirmame aukšte daug linksmiau – čia gali rasti vienaskaitos ir daugiskaitos domino kaladėlės formos pasirodymų sceną, nuo kurios kalbas galima sakyti tiek pavieniui, tiek drauge, jei esi ne visai drąsus vaikas... Taip pat čia yra vietos vienaskaitiniams ir daugiskaitiniams daiktavardžiams, kurie nemėgsta sakyti kalbų nei vienoje domino kaladėlės pusėje, užtat labai mėgsta suptis. Tilpo į buveinę ir linksnių komoda – po jos stalčius mėgsta palandžioti apsukrūs daiktavardžiai, kuomet nori jus suklaidinti savo galūnėmis. Tačiau kad niekas niekur nepaklystų, ant trijų ypatingų stalčių yra etiketės, primenančios, kaip su tais linksniais reikėtų elgtis...

Buvo pirminiame šios  buveinės variante dar ir linksniuotės bei konkretieji ir abstraktieji daiktavardžiai, tačiau ačiū mokytojai Violetai, kuri padėjo mums išsigryninti, kokia informacija yra perteklinė ir jos tikrai čia nereikia...


Jei ir jūs norite užsukti pasižvalgyti po Daiktavardžių buveinę, kviečiu! Jums paruošiau tiek A1 dydžio plakatą, tiek į A4 formato lapą telpančią iliustraciją.


Tai, žinokite, šiam kartui turbūt tiek... Bandėme per atosotogas ir po jų prisijaukinti knygas, tačiau mano viltis atrasti vaikams patinkančias knygas vis labiau ir labiau blėsta... A. Lindgrend knygos nei viena „nepraėjo“ – nei išdykėlis „Emilis iš Lionebergos“, nei „Padaužų kaimo vaikai“, nei „Kalio Bliumkvisto nuotykiai“... Visas knygas teko įpusėjus mesti... Liutauras, užklausęs, kodėl visose knygose pasakojama vien apie senovę, o ne apie šiuos laikus, pareiškė, kad tokios knygos jam visai neįdomios... Magdė kiek santūriau reiškė savo nepasitenkimą, nes vietomis ją tos istorijos lyg ir užkabindavo, na bet – yra kaip yra. Iškosime knygų apie šių dienų aktualijas... :) Turiu šiokį tokį sąrašiuką, vėl šukuosime bibliotekas...

Nebus ir video šį kartą. Atostogos paveikė mano atmintį, ir praktiškai nieko nefilmavau, kas dėjosi aplink... :) Tad turėsite palaukti geresnių laikų...

Iki!