2019 m. birželio 10 d., pirmadienis

38-40-oji savaitės.

Mokslo metų pabaiga buvo kaip niekada intensyvi, todėl ir molio vaikai nebespėjo visko laiku fiksuoti ir raportuoti. Na bet vejamės traukinį ir bandome susidėlioti taškus ant i.

Kaip žinia, anąsyk baigėme tuo, kad Liutauras laikė matematikos testą. Paskui gi dar sekė lietuvių kalbos testas. Ir ką... Visai neblogai mums sekėsi. Jei pirmokėliškas žioplumas nebūtų kišęs vaikui kojos, rezultatai būtų buvę dar geresni, juolab, kad vertinimas buvo tikrai griežtas. Tarkime, užduotyje apie vaiko abėcėlės žinias, balai buvo mažinami vien už tai, kad nors vaikas ir teisingai atliko užduotį, tačiau ją atlikdamas su klaida parašė reikalingą žodį. Аrba, tarkime, vietoj skritulio nupiešė vaikas apskritimą. Ir žinok, ar čia specialiai vaikus gaudo ant tokių dalykų, ar ne, bet aš jei pieščiau, tai pat nupieščiau apskritimą ( o gal tiesiog baltą skritulį?).. Žodžiu, realiai tie vertinimai daugiau orientaciniai, nes absoliučios teisybės juose ieškoti vargu ar galima. :) 

Kaip ten bebūtų, panašu, kad vaikinui testai patiko... :) Refleksija – atvirutėje mokytojai. :) Įvertinti reikėtų ir vaikino pastangas užrašyti viską rašytinėmis, kuriomis savarankiškai vaikinas pradėjo rašyti, kaip patys žinote, vos prieš porą savaičių...


Na, o po testų, kaip ir dera, šiek tiek ilsėjomės. Atostogauti pilna koja planuojame rugpjūčio mėnesį, tad iki to laiko, nors ir vasaros režimu, bet ir toliau žadame tobulinti visus per šiuos metus įgytus įgūdžius.

Mokomės taikyti (ir kartais pataikyti) į eilutes.

Na, o dabar apie tuos trupinėlius veiklos, kurią pavyko užfiksuoti per pastarąsias savaites...

Vasara įgauna pagreitį vos prasidėjusi, o jai iš paskos bujoja viskas, kas tik gali. Žolės stiebiasi aukštyn, suteikdamos puikias sąlygas drugeliams šėlti. Paskui juos šėlsta ir vaikai, sumąstę namuose įkurti drugelių rojų. Tiesa, jiems pavyksta ne taip puikiai, kaip tropinių drugelių parodos, kurioje kažkada lankėmės, šeimininkams, bet pastangos pagirtinos. Vanduo, gėlės, vaisių gabalėliai keliauja pas vaikus į kambarį – čia suleidžiami ir visi pagauti pievoje drugeliai...





Drugeliai paberia idėjų ir kitiems užsiėmimams...

Magdė ir jos kaukė „Drugelis“.

Kai drugelių gaudymas pabosta, vaikai skuba rinkti žemuogių. Pradžioje – vos po nedidelę saujelę, o po savaitėlės, žiūrėk, jau ir puspilniais puodeliais nešini iš pievos grįžta... Braškės irgi darže po truputį noksta, džiugindamos mažųjų burneles ir pilvelius...

Prisivalgius uogų galima ir papiešti...

 Magdės katinėlis

Atvirutė man (skaityti nuo apačios į viršų) 

Kol laukiame su Magde Liutauro smuiko pamokos pabaigos, piešiame gėles... 

 Dar viena terpė piešimui – smėlėtas keliukas...

Piešėme (o gal reikėtų sakyti telpiojomės?) ir pirštų antspaudais. Kablingas reikalas...


Tiesa, mes ir vėl sėdim be gaidelio. Ir vėl sumokėjom duoklę lapei... Nutarėm tam kartui gaidelių nebepirkti... Panašu, kad tikrai ne iš piršto laužtos tos liaudies pasakos apie lapę ir gaidelį... Niekada nepagalvojote, kodėl pasakose būtent gaidelis, o ne vištelė?.. Vat vat... Giedorėliai už savo balsingąjį talentą turi susimokėti... Tad numojom ranka ir vietoj jo penkias jaunas vištaites nusipirkom. Dar nefotografavau jų, bet kada nors suteiksim ir joms garbę. :) O tam kartui – senosios portretas su karoliais:


Kaip suprantate, pas mus čia kaime linksma... :) Kaimynų berniukai irgi vis dažniau prisijungia prie mūsų linksmybių, tad teko ieškoti naujo inventoriaus augančiai chebrytei...
Mokyklos kieme pakabinta padanga vaikams suptis. Maniškiai vis zirzė, kad ir mes pasikabintume. Atėjo TAS laikas. :) Pakabinau.


Vienos neužteko. Teko kabinti dar vieną...


Supynės visgi yra klasika... Ypač, jei jos plačios, ir galima tilpti visiems.


Aktyvius žaidimus keitė ramesni...




Bet smagiausia, aišku, ištrūkti iš namų.
Atšventę pabaigtuves mokykloje...




...vaikai mokslo metų pabaigos proga gavo išsirinkti pramogą... Važiavome tad su draugais į Vingio parką. Kas kartingais mėgavosi, kas dar ir riedučiais... :)



Tada gavom kvietimą pas Greisę į gimtadienį...




Kitas savaitgalis buvo kiek rimtesnis, mat važiavome į Šimonis, Kupiškio rajone, kur prosenelių kape laidojome urną su senelio palaikais.



O štai kitą savaitgalį aplankėme Tetą Jurgą. Kostas buvo su tėčiu išlėkęs į futbolo rungtynes, tad namuose karaliavo tik Vaiva, tačiau vaikams dėl to nebuvo ne ką mažiau smagu, juo labiau, kad prie linksmybių prisijungė ir kaimynų berniukai Pijus su Jokūbu.



Tokia štai mūsų pavasario pabaiga ir vasaros pradžia... Išeiname kiek atsipūsti, todėl įrašų dažniau nei kas mėnesį iki rugsėjo nelaukite. Nebent dar kokį apibendrinamą sumesiu prie progos... :) Iki!