Saulei vis kylant aukščiau, taip ir norisi, atrodo, mesti visus mokslus lauk ir pasileisti per paukščių klegesio prisipildančias pievas bei kvapų prisodrintus miškus. Deja, įvairūs reikalai įsikabina nagais į namų sienas ir liepia nekišti nosies lauk.
Pramogos, išvykos, bendravimas
Visgi mes tuos nenuoramas darbus ėmėm ir apgavom – sumontavom vėl vaikams lauke batutą, ir veiksmas prasidėjo! Magdė, tarsi iš žiemos miego pabudusi meškutė, kur sukus, kur apsukus, lekia lauk ir atlikinėja visokius triukus.
Liutauras tuo tarpu mieliau renkasi dviratį ir vis kalbina Magdę pasivažinėti kartu. Taip ir laviruoja abu vaikai tarp skirtingų norų ir labai laukia atostogų, kada galės visa tai daryti su draugais.
Kai namų kiemas pasidarė per ankštas, išsėlinome kovo pradžioje su bičiuliais prie ežero. Apsiginklavę malkomis, grilio grotelėmis, dešrelėmis ir kepsniais. :) Oras dar tąsyk buvo žvarbokas, bet pavasarinė saulutė jau šildė širdį, o besikūrenanti ugnis – rankas... Taip ir atidarėme iškylų sezoną...
Kitądien sulaukėme svečiuose Eglės su jos trimis panelėmis. Džiaugsmas buvo abipusis – ir mudvi su Egle pasinaudojome proga pabendrauti, ir vaikai smagiai leido laiką lauke, žaisdami ir bendraudami. Eglės šeimyna – ta, kurios visada labiausiai pasiilgstame nuo tada, kai jie išsikėlė gyventi toliau nuo Vilniaus. Na bet, ką darysi – yra kaip yra, gera su jais bent retsykiais susitikti ir pasidalinti džiaugsmas bei vargais.
Darbai, reikalai...
Na, o kiek pasižmonėjus, vėl tenka lįsti vidun ir grįžti prie darbų. Kadangi šiemet mūsų mokykloje buvo suplanuota Kaziuko mugė, tai kasmetinę „Patirčių slėnio“ mokymosi namų rengiamą mugę, kurioje dalyvaudavome anksčiau, praleidome. Iš tiesų labai apsidžiaugėme, kad galėsime sudalyvauti būtent savo mokyklos mugėje, nes triukšmingos ir viso ko perpildytos anos mugės mums, introvertams, buvo ne visai prie širdies...
Magdė porą savaičių labai nuosekliai ruošėsi mugei. Atidariusi muilo „fabrikėlį“, geras dvi savaitėles gamino įvairiausius muiliukus.
Įsigijusi keletą naujų – pavasarinių – formelių, prigamino apie 60 muiliukų, kurių tarpe buvo ir įvairaus dydžio mielų meškučių, ir peliukų su sūriu, ir gėlyčių, ir keksiukų, ir drugelių, ir medelių... Taip rimtai pasiruošusi iškeliavo į mugę.
Liutauras šįkart supasavo. Pareiškė, kad jam tik kalėdinės mugės patinka, todėl tiesiog palaikė Magdei kompaniją ir vyko į mugę paprasčiausiai susitikti su draugais.
Aš prieš prasidedant mugei turėjau susitikimą su mokyklos administracija, todėl net nemačiau, kaip Magdė įsitaisė savo prekybos vietoje. Kai atvykau, mugė jau buvo prasidėjusi, šurmulys įsisiubavęs, buvo smagu matyti savo mergaičiukę, drąsiai siūlančią savas prekes.
Mokyklos moksleivių darytas mugės plakatas
Mugei labai didelių lūkesčių neturėjome, todėl kai jai pasibaigus buvo belikę vos keli neparduoti muiliukai, tikrai džiaugėmės visi. Nereikėjo nei nuolaidų siūlyti – prekes greitai išgraibstė mokiniai, mokytojai ir jų tėvai. :) Magdė tuo tarpu skaičiavo apie 60 Eur pelną...
Ir šiaip mugė buvo tikrai labai vykusi. Nei per didelė, nei per maža. Nei per rami, nei per daug triukšminga. Nei per ilga, nei per trumpa – pora valandikių prabėgo greitai ir neskausmingai. Žodžiu, užskaitėm, padėkojom organizatoriams ir grįžom pavasarinių darbų dirbti į savo kiemą...
Kieme tuo tarpu rimti darbai vyko – reikėjo tėveliui padėti sukrauti į rietuvę žiemą suskaldytas malkas. Taigi – krovėme, vežėme, kalbėjomės ir smagiai leidome laiką visi drauge.
Ta proga ir aplinką kiek apsitvarkėme, nes, kaip žinia, po žiemos visur ranką pridėti reikia... :) Po sniegu ar kūdros ledu buvusius palaidotus daiktus surankioti, apsigrėbti, apsišluoti...
Na ir, kaip sakoma – kaip gi be gėlyčių...
Čia jau Magdė ėmėsi iniciatyvos ir prisėjo, ko netingėjo... :)
Mokslai
Ne mažesnė darbų eilutė susidarė ir mokslų fronte. Vasarį pasibaigę pagaliau visus atsiskaitymus, kibome į atlapus užduotims, kurios jau seniai prašėsi dėmesio.
O labiausiai dėmesio, iš tiesų, pas mus prašėsi... Nepatikėsite – dailė... Labai jau ją šiemet buvo mes apleidę. Niekaip rankos vis nepriėjo... Nepaisant mano gražiai sudėliotų ir į Trello platformą patalpintų planų, vis kažkur dienose, savaitėse ir mėnesiuose gražios idėjos pasiklysdavo. Visgi dar turiu vilties šiemet prie jų prieiti... Nes iš tiesų rudenį įdėjau nemažai darbo, sudėliodama visas BUP gaires į keliolika projektų.
Visgi, nors bandžiau planuose projektus dėliotis chronologine tvarka, pradėjome nuo M. K. Čiurlionio... Peržiūrėję jo darbų reprodukcijas, įsijungėme keletą filmukų apie Čiurlionį ir jo darbus. Labiausiai įspūdį paliko šis: M. K. Čiurlionio paveikslai ir muzika animuotoje video projekcijoje.
Nors vaikai, šmikiai, vis tiek maivėsi, kad nieko tuose paveiksluose įdomaus, kad jie nuobodūs ir nieko ten gero, ir kad jie galėtų nupiešti geriau, vis tik ėmėmės pastelės ir pabandėme atkartoti tuos „paprastus“ Čiurlionio darbus. Liutauras pasirinko paveikslą iš ciklo „Sukūrimas“, Magdė – „Ramybę“. Magdė kruopščiai dengė foną, tuo tarpu Liutauras vis bandė nueiti lengviausiu keliu, sakydamas, kad visa tai – nesąmonė, tad teko gerokai įkalbinėti ir vis ranką prikišti, liepti vis daugiau lapą padengti pastele, labiau pirštu patrinti, daugiau detalių pastebėti... Šiaip ne taip „įveikėme“ tą Čiurlionį... :))
Magdei visai gražiai, sakyčiau, pavyko pagauti ramybės kalną, nepaisant net ir pabėgusios horizonto linijos. O Liutauras, kiek procese bebandęs bambėti, finale savo „Sukūrimą“ pasistatė sau ant lentynos...
Tada dar pasinaudojome idėjomis, rastomis
tabularasa.lt svetainėje. Smagiausia jų buvo Kahoot testas apie Čiurlionį ir jo darbus.
Vaikai su užsidegimu spėliojo ir ginčijosi dėl atsakymų – visi smagiai pasijuokėme ir daug naujo sužinojome.
Kiek atsipalaidavę nėrėme toliau į gyvenimo iššūkius. Kadangi, kaip buvau rašiusi ankstesniame įraše, abiems vaikams buvo diagnozuotas ADHD/ADS (Aktyvumo ir dėmesio sindromas), sukau galvą, ką su tuo visu daryti. Paprasta, „sausa“ ir pagal vaikų raidą kiek per sudėtinga mokymosi medžiaga vertė mane ieškoti įvairių alternatyvų tiek matematikai, tiek lietuvių kalbai, tiek gamtos mokslams.
Magdei radau visai patrauklią savarankiško mokymosi medžiagą šioje
gamtos mokslų pagrindų užduočių knygelėje, gausioje iliustracijų ir mažomis porcijomis išskaidyto teksto. Užduotys patogiai išskaidytos temomis. Kol kas labai smagiai per šią užduočių knygelę keliaujame...
Aš gi toliau stebiu Magdės mokymosi savitumus. Spalvos čia vaidina itin didelį vaidmenį. Kai reikia išsirinkti, kokiu rašikliu dirbti, vaizdas paprastai būna toks...
Kadangi jaučiausi perspaudusi Magdę rašyme ir matematikoje, pabandėme su Magde grįžti į 2 klasės pratybų sąsiuvinius ir pabandyti suprasti, kurioje vietoje strigome...
Tiesa, bandysiu pasitelkti ir dar vieną mokytojos mums rekomenduotą medžiagą, kad galėtume įsivertinti, kur esame. Tai žiūrėsime, ar pasiteisins.
Su Liutauru šiemet judėti kiek paprasčiau. Nors su lietuvių vis dar stringam, visgi pirmas mūsų bandymas parašyti rašinį pagal knygą, praėjo visai neblogai. Žinoma, rašant jam reikėjo mano pagalbos, visgi formuojant įpročius, manau, labai verta kartu praeiti visus tuos mažus žingsnelius – supratimą, kam reikalingas rašinio planas, rašinio struktūrą, sakinių-minčių sudėliojimą ir pan... Taigi, gavę iš mokytojos palaikymą, judame toliau.
Su matematika laikinai kiek pristabdėme, nes ten einasi viskas neblogai, šių metų tikslus kaip ir pasiekėme, tad tereikia palaikyti išmoktų temų lygį ir tikėtis, kad galvoje visa tai užsifiksavo ir užteks visa tai protarpiais pasikartoti.
Dabar gi skinamės toliau per humanitarinių ir gamtamokslinių temų džiungles. Liutauras po truputį atranda savo mokymosi stilių – peržiūri visą pateiktą medžiagą, o praėjus kuriam laikui grįžta prie atskirų temų, pasidaro konspektą iš terminų ir užduočių.
Atlikus užduotis – laikas sau. Magdė paskendusi savo kartoniniuose projektuose... Visas kambarys užverstas popieriuose, lipniose juostose, flomasteriuose ir kitoje kanceliarijoje... Tvarkytis – beprasmiška, nes po poros valandų kambarys atrodo vėl taip pat, kaip prieš tvarkymąsi...
Liutauras gi atradęs kompiuterinių žaidimų kūrimo lauką. Jo pamėgtas „Geometry dash“ žaidimas turi kliūčių ruožo ruošimo funkciją, kuri traukia jį tarsi magnetas. Tai kartais stebiu, kaip azartiškai jis kuria tas kliūtis ir jas bando. Darosi tikrai įdomu, į ką tai išvirs...
Gera atsigręžt į visą mėnesį ir susidėlioti mintis... Nes kartais atrodo, kad nieko per mėnesį nenuveikėme, nieko neįvyko... Visgi, kai pradedi rašyti, pamatai, kad visko būta... Ypač įvairiausių minčių galvoje.
Norisi tikėti, kad visos idėjos ir mintys vieną dieną pasieks dienos šviesą, viskas susidėlios į savo vietas... Žinau, žinau, ne viskas taip greitai... Visgi mano protas, žinau, nenurims, kol nerasiu sprendimų į rūpimus klausimus, todėl sakau iki greito – žinau, kad laukia įdomus metas prieš akis... Tikrai bandysiu juo pasidalinti su jumis visais.
Su praėjusia Prisikėlimo dienа!
Te Dievo dovana per Jo sūnaus auką atveria jums visiems kelius į vidinę ramybę ir išmintį!