Kovо pilnuma

Saulei vis kylant aukščiau, taip ir norisi, atrodo, mesti visus mokslus lauk ir pasileisti per paukščių klegesio prisipildančias pievas bei kvapų prisodrintus miškus. Deja, įvairūs reikalai įsikabina nagais į namų sienas ir liepia nekišti nosies lauk.

Pramogos, išvykos, bendravimas

Visgi mes tuos nenuoramas darbus ėmėm ir apgavom – sumontavom vėl vaikams lauke batutą, ir veiksmas prasidėjo! Magdė, tarsi iš žiemos miego pabudusi meškutė, kur sukus, kur apsukus, lekia lauk ir atlikinėja visokius triukus.

Liutauras tuo tarpu mieliau renkasi dviratį ir vis kalbina Magdę pasivažinėti kartu. Taip ir laviruoja abu vaikai tarp skirtingų norų ir labai laukia atostogų, kada galės visa tai daryti su draugais.

Kai namų kiemas pasidarė per ankštas, išsėlinome kovo pradžioje su bičiuliais prie ežero. Apsiginklavę malkomis, grilio grotelėmis, dešrelėmis ir kepsniais. :) Oras dar tąsyk buvo žvarbokas, bet pavasarinė saulutė jau šildė širdį, o besikūrenanti ugnis – rankas... Taip ir atidarėme iškylų sezoną...

Kitądien sulaukėme svečiuose Eglės su jos trimis panelėmis. Džiaugsmas buvo abipusis – ir mudvi su Egle pasinaudojome proga pabendrauti, ir vaikai smagiai leido laiką lauke, žaisdami ir bendraudami. Eglės šeimyna – ta, kurios visada labiausiai pasiilgstame nuo tada, kai jie išsikėlė gyventi toliau nuo Vilniaus. Na bet, ką darysi – yra kaip yra, gera su jais bent retsykiais susitikti ir pasidalinti džiaugsmas bei vargais.

Darbai, reikalai...

Na, o kiek pasižmonėjus, vėl tenka lįsti vidun ir grįžti prie darbų. Kadangi šiemet mūsų mokykloje buvo suplanuota Kaziuko mugė, tai kasmetinę „Patirčių slėnio“ mokymosi namų rengiamą mugę, kurioje dalyvaudavome anksčiau, praleidome. Iš tiesų labai apsidžiaugėme, kad galėsime sudalyvauti būtent savo mokyklos mugėje, nes triukšmingos ir viso ko perpildytos anos mugės mums, introvertams, buvo ne visai prie širdies... 

Magdė porą savaičių labai nuosekliai ruošėsi mugei. Atidariusi muilo „fabrikėlį“, geras dvi savaitėles gamino įvairiausius muiliukus.

Įsigijusi keletą naujų – pavasarinių – formelių, prigamino apie 60 muiliukų, kurių tarpe buvo ir įvairaus dydžio mielų meškučių, ir peliukų su sūriu, ir gėlyčių, ir keksiukų, ir drugelių, ir medelių... Taip rimtai pasiruošusi iškeliavo į mugę. 

Liutauras šįkart supasavo. Pareiškė, kad jam tik kalėdinės mugės patinka, todėl tiesiog palaikė Magdei kompaniją ir vyko į mugę paprasčiausiai susitikti su draugais.

Aš prieš prasidedant mugei turėjau susitikimą su mokyklos administracija, todėl net nemačiau, kaip Magdė įsitaisė savo prekybos vietoje. Kai atvykau, mugė jau buvo prasidėjusi, šurmulys įsisiubavęs, buvo smagu matyti savo mergaičiukę, drąsiai siūlančią savas prekes.

Mokyklos moksleivių darytas mugės plakatas

Mugei labai didelių lūkesčių neturėjome, todėl kai jai pasibaigus buvo belikę vos keli neparduoti muiliukai, tikrai džiaugėmės visi. Nereikėjo nei nuolaidų siūlyti – prekes greitai išgraibstė mokiniai, mokytojai ir jų tėvai. :) Magdė tuo tarpu skaičiavo apie 60 Eur pelną... 

Ir šiaip mugė buvo tikrai labai vykusi. Nei per didelė, nei per maža. Nei per rami, nei per daug triukšminga. Nei per ilga, nei per trumpa – pora valandikių prabėgo greitai ir neskausmingai. Žodžiu, užskaitėm, padėkojom organizatoriams ir grįžom pavasarinių darbų dirbti į savo kiemą...

Kieme tuo tarpu rimti darbai vyko – reikėjo tėveliui padėti sukrauti į rietuvę žiemą suskaldytas malkas. Taigi – krovėme, vežėme, kalbėjomės ir smagiai leidome laiką visi drauge.

Ta proga ir aplinką kiek apsitvarkėme, nes, kaip žinia, po žiemos visur ranką pridėti reikia... :) Po sniegu ar kūdros ledu buvusius palaidotus daiktus surankioti, apsigrėbti, apsišluoti...

Na ir, kaip sakoma – kaip gi be gėlyčių... 

Čia jau Magdė ėmėsi iniciatyvos ir prisėjo, ko netingėjo... :)

Mokslai

Ne mažesnė darbų eilutė susidarė ir mokslų fronte. Vasarį pasibaigę pagaliau visus atsiskaitymus, kibome į atlapus užduotims, kurios jau seniai prašėsi dėmesio.

O labiausiai dėmesio, iš tiesų, pas mus prašėsi... Nepatikėsite – dailė... Labai jau ją šiemet buvo mes apleidę. Niekaip rankos vis nepriėjo... Nepaisant mano gražiai sudėliotų ir į Trello platformą patalpintų planų, vis kažkur dienose, savaitėse ir mėnesiuose gražios idėjos pasiklysdavo. Visgi dar turiu vilties šiemet prie jų prieiti... Nes iš tiesų rudenį įdėjau nemažai darbo, sudėliodama visas BUP gaires į keliolika projektų.

Visgi, nors bandžiau planuose projektus dėliotis chronologine tvarka, pradėjome nuo M. K. Čiurlionio... Peržiūrėję jo darbų reprodukcijas, įsijungėme keletą filmukų apie Čiurlionį ir jo darbus. Labiausiai įspūdį paliko šis: M. K. Čiurlionio paveikslai ir muzika animuotoje video projekcijoje.

Nors vaikai, šmikiai, vis tiek maivėsi, kad nieko tuose paveiksluose įdomaus, kad jie nuobodūs ir nieko ten gero, ir kad jie galėtų nupiešti geriau, vis tik ėmėmės pastelės ir pabandėme atkartoti tuos „paprastus“ Čiurlionio darbus. Liutauras pasirinko paveikslą iš ciklo „Sukūrimas“, Magdė – „Ramybę“. Magdė kruopščiai dengė foną, tuo tarpu Liutauras vis bandė nueiti lengviausiu keliu, sakydamas, kad visa tai – nesąmonė, tad teko gerokai įkalbinėti ir vis ranką prikišti, liepti vis daugiau lapą padengti pastele, labiau pirštu patrinti, daugiau detalių pastebėti... Šiaip ne taip „įveikėme“ tą Čiurlionį... :))

Magdei visai gražiai, sakyčiau, pavyko pagauti ramybės kalną, nepaisant net ir pabėgusios horizonto linijos. O Liutauras, kiek procese bebandęs bambėti, finale savo „Sukūrimą“ pasistatė sau ant lentynos...

Tada dar pasinaudojome idėjomis, rastomis tabularasa.lt svetainėje. Smagiausia jų buvo Kahoot testas apie Čiurlionį ir jo darbus.

Vaikai su užsidegimu spėliojo ir ginčijosi dėl atsakymų – visi smagiai pasijuokėme ir daug naujo sužinojome.

Kiek atsipalaidavę nėrėme toliau į gyvenimo iššūkius. Kadangi, kaip buvau rašiusi ankstesniame įraše, abiems vaikams buvo diagnozuotas ADHD/ADS (Aktyvumo ir dėmesio sindromas), sukau galvą, ką su tuo visu daryti. Paprasta, „sausa“ ir pagal vaikų raidą kiek per sudėtinga mokymosi medžiaga vertė mane ieškoti įvairių alternatyvų tiek matematikai, tiek lietuvių kalbai, tiek gamtos mokslams.

Magdei radau visai patrauklią savarankiško mokymosi medžiagą šioje gamtos mokslų pagrindų užduočių knygelėje, gausioje iliustracijų ir mažomis porcijomis išskaidyto teksto. Užduotys patogiai išskaidytos temomis. Kol kas labai smagiai per šią užduočių knygelę keliaujame...

Aš gi toliau stebiu Magdės mokymosi savitumus. Spalvos čia vaidina itin didelį vaidmenį. Kai reikia išsirinkti, kokiu rašikliu dirbti, vaizdas paprastai būna toks...

Kadangi jaučiausi perspaudusi Magdę rašyme ir matematikoje, pabandėme su Magde grįžti į 2 klasės pratybų sąsiuvinius ir pabandyti suprasti, kurioje vietoje strigome... 

Tiesa, bandysiu pasitelkti ir dar vieną mokytojos mums rekomenduotą medžiagą, kad galėtume įsivertinti, kur esame. Tai žiūrėsime, ar pasiteisins.

Su Liutauru šiemet judėti kiek paprasčiau. Nors su lietuvių vis dar stringam, visgi pirmas mūsų bandymas parašyti rašinį pagal knygą, praėjo visai neblogai. Žinoma, rašant jam reikėjo mano pagalbos, visgi formuojant įpročius, manau, labai verta kartu praeiti visus tuos mažus žingsnelius – supratimą, kam reikalingas rašinio planas, rašinio struktūrą, sakinių-minčių sudėliojimą ir pan... Taigi, gavę iš mokytojos palaikymą, judame toliau. 

Su matematika laikinai kiek pristabdėme, nes ten einasi viskas neblogai, šių metų tikslus kaip ir pasiekėme, tad tereikia palaikyti išmoktų temų lygį ir tikėtis, kad galvoje visa tai užsifiksavo ir užteks visa tai protarpiais pasikartoti. 

Dabar gi skinamės toliau per humanitarinių ir gamtamokslinių temų džiungles. Liutauras po truputį atranda savo mokymosi stilių – peržiūri visą pateiktą medžiagą, o praėjus kuriam laikui grįžta prie atskirų temų, pasidaro konspektą iš terminų ir užduočių. 

Atlikus užduotis – laikas sau. Magdė paskendusi savo kartoniniuose projektuose... Visas kambarys užverstas popieriuose, lipniose juostose, flomasteriuose ir kitoje kanceliarijoje... Tvarkytis – beprasmiška, nes po poros valandų kambarys atrodo vėl taip pat, kaip prieš tvarkymąsi...

Liutauras gi atradęs kompiuterinių žaidimų kūrimo lauką. Jo pamėgtas „Geometry dash“ žaidimas turi kliūčių ruožo ruošimo funkciją, kuri traukia jį tarsi magnetas. Tai kartais stebiu, kaip azartiškai jis kuria tas kliūtis ir jas bando. Darosi tikrai įdomu, į ką tai išvirs...

Gera atsigręžt į visą mėnesį ir susidėlioti mintis... Nes kartais atrodo, kad nieko per mėnesį nenuveikėme, nieko neįvyko... Visgi, kai pradedi rašyti, pamatai, kad visko būta... Ypač įvairiausių minčių galvoje. 

Norisi tikėti, kad visos idėjos ir mintys vieną dieną pasieks dienos šviesą, viskas susidėlios į savo vietas... Žinau, žinau, ne viskas taip greitai... Visgi mano protas, žinau, nenurims, kol nerasiu sprendimų į rūpimus klausimus, todėl sakau iki greito – žinau, kad laukia įdomus metas prieš akis... Tikrai bandysiu juo pasidalinti su jumis visais.

Su praėjusia Prisikėlimo dienа!
Te Dievo dovana per Jo sūnaus auką atveria jums visiems kelius į vidinę ramybę ir išmintį!

Dėmesio! Dėmesio? Ką sakei?..

Nuo tos dienos, kai sužinojau apie ADHD (Attention-deficit/hyperactivity disorder) arba, kitaip tariant, – apie ADS (Aktyvumo ir dėmesio sutrikimą), praėjo jau dveji metai (negaliu patikėti, kad jau NET dveji...). Per tą laiką bandžiau daug ką suprasti ir atrasti. Eidama mažais žingsneliais savęs pažinimo link supratau, kad ne viena aš tokia mūsų šeimoje...

Žvelgdama į Magdę, mačiau, kad ji – mano mažasis veidrodėlis, turintis tą patį ADHD antspaudą. Galiausiai viena mokyklos mokytoja per konsultaciją manęs pasiteiravo, ar kartais Liutauras irgi neturi ADHD. Vos neatsisėdau iš netikėtumo. Negalėjau patikėti išgirdusi tokį klausimą, kurį tuoj atmečiau: „Ką jūs, – tikrai ne... Va Magdė, tai taip, greičiausiai turi, bet Liutauras?.. Ne, tikrai nemanau... “ 

Vis tik tuoj ėmiau galvoje atsukinėti juostelę apie tą savo vaiką, kuris nuolat rankose kažką sukalioja, nenustygsta vietoje vos patekęs į nuobodesnę aplinką ir nuolat reikalauja smegenims darbo, kompiuteryje pasileidęs vienu metu 2-3 programas, žaidimus ar ką nors, kas galėtų sulaikyti jo dėmesį ties vienu ar kitu dalyku... Visko čia nesuminėsiu, visgi faktas jau patvirtintas ir specialistų – namuose tokie esame trise... :O

Klausimas dabar, ką su tuo daryti... :D Klausia manęs pažįstami, kaip jaučiuosi – palengvėjo ar anaiptol? :D Manau, kad realiai kažkur per vidurį. Nes situacija pasikeitė tik teoriškai. Nei mano vaikai, nei aš pati netapome kitokie. Tiesiog apie save daugiau sužinojome. Susidėliojo kai kurie taškai ant i, kurie iki šiol vis nerasdavo savo vietos... Supratau, kad su šia ypatinga savo ir vaikų smegenų sąranga į komplektą gavau pamoką apie gyvenimo nenuspėjamumą ir nuolatinę kaitą... :) 

Kadangi per kelerius metus jau supratome, kas mums, kaip tokiems, švietimo sistemoje netinka, belieka dabar maža smulkmena – išsiaiškinti, kas gi, po galais, mums tinka – tiek man, kaip mamai ir vaikų mokytojai (šita dalis, beje, sudėtingiausia kol kas), tiek jiems. Jau dabar matau, kad reikės mesti į šiukšlių dėžę daugelį metodinių principų, kuriais bandėme sekti, manydami einą į sėkmę... Deja, to pasekoje Magdė pernai visai užsiblokavo ties akademiniais dalykais, ir tik dabar po truputį vėl bandau ją „atšildyti“, mat pagaliau išgirdau jos nuolat kartojamą „man per sunku“. Vis galvodavau, na, kas gi čia sunkaus – įdėsim šiek tiek pastangų, ir viskas pajudės... Deja, pastangos ir visi mano vertimaisi per galvą nedavė naudos, todėl keliu savo kartelę žemiau ir bandau grįžti porą metų atgal – į mokomąją medžiagą, pilną spalvingų iliustracijų, kurių Magdei vis dar taip reikia... O su Liutauru tuo tarpu džiaugiuosi, kad pagal naujosios mūsų pasirinktos mokyklos mokymosi strategiją taip pat esame lankstūs nesimokyti kol kas tų temų, kurios vaikui vis dar sunkiai įkandamos dėl lėtesnės kognityvinių gebėjimų raidos. 

Šioje vietoje kalu vinį į lentą ir ant jos kabinu savo patarimą visiems Ugdymą šeimoje pasirinkusiems – pasidomėkite, kaip veikia ADHD smegenys ir, jei tik matote, kad tai gali turėti jūsų vaikas, o taip pat ir jūs (nes šis ypatumas – paveldimas), ieškokite tokių mokymosi būdų, kurie tiks jums. 

Aš gi tuo tarpu konspektuojuosi sau ir jums pagrindinius ADHD ypatumus, išgirstus neseniai seminare šia tema:

Dėmesys:

• Sunku užbaigti pradėtus darbus.
• Sunku planuoti užduočių atlikimą.
• Vengia užduočių, kur reikia pastangų, valios.
• Pameta, ne ten pasideda įvairius daiktus.
• Lengvai išsiblaško.
• Užmaršus kasdienėse veiklose.
• Prasti klausymosi įgūdžiai, sunku atsiminti, kas buvo klausyta.
• Sunku atsiminti instrukcijas ir jų laikytis.
  
  Kita medalio pusė: hiperfokusas, kuomet pamirštama apie laiką, ir niekas negali atitraukti nuo patinkančios veiklos. 

Neorganizuotumas ir užmaršumas:

• Prasti organizaciniai įgūdžiai (namai užversti daiktais).
• Polinkis atidėlioti.
• Sunku pradėti ir užbaigti darbus.
• Nuolatinis vėlavimas.
• Užmiršimas apie terminus ir suplanuotas veiklas.
• Nuolat pametami ar nukišami daiktai.
• Sunkumas įvertinti, kiek laiko užims viena ar kita veikla.

Vykdomosios funkcijos:

• Sunku nusistatyti prioritetus, pradėti darbų įgyvendinimą.
• Sunku išlikti susitelkus į ką nors ilgesnė laiką.
• Sunku valdyti emocijas, reguliuoti kylančią frustraciją.
• Sunku su darbinės atminties panaudojimu ir vienų ar kitų prisiminimų atgaminimu.
• Sunku su savirefleksija ir savireguliacija.

ADHD neuroboliogija:

• Prieškaktinė (prefrontalinė) smegenų žievė yra mažesnė, lėtesnė šios srities kraujotaka.
  Ši smegenų dalis atsakinga už vykdomąsias funkcijas: planavimą, darbinę atmintį, emocinį reagavimą.
• Migdolinė liauka ir hipokampas taip pat mažesni.
  Šios dalys atsakingos už emocinius procesus nei atmintį. Todėl sunku valdyti emocijas, iš čia kyla ir užmaršumas.
• Kitokie funkciniai ryšiai tarp skirtingų smegenų sričių. Vienose srityse jie yra aktyvesnis nei įprastai (tačiau nepakankamai diferencijuoti), kitose srityse ryšiai nepakankami.
• Lėtesnė smegenų raida, paprastai atsilieka apie 30 proc. (10-metis ADHD vaikas prilygsta neurotipiniam 7-mečiui). Ryškiausiai atsilieka prieškaktinės skilties sritys, todėl tokiems vaikams ypatingai sunkios su mąstymu, ilgesniu dėmesio koncentravimu ir planavimu susijusios užduotys.
• Greitesnė motorinės srities smegenų branda, kas gali įtakoti hiperaktyvumo pasireiškimą.
• Neurotransmiterių pokyčiai:
• mažiau dopamino receptorių
• arba dopaminas lėčiau / neefektyviai įsisavinamas

Kaip padėti?

• Naudoti daugiau vaizdinių priemonių.
• Surašyti pagrindinius veiklos punktus.
• Naudoti skirtingus medžiagos pateikimo formatus.
• Įsitikinti, ar suprato instrukcijas.
• Informacinį „pyragą“ pjaustyti mažais gabaliukais.
• Išlaikyti pamokų struktūrą.
• Informuoti iš anksto, ko iš vaikų tikimasi. Informuoti apie pasikeitimus.
• Sunkesnes temas nagrinėti pirma, paskui eiti prie lengvesnių. Arba atvirkščiai.
• Padėti persijungti nuo vienos temos prie kitos.
• Pašalinti dėmesį blaškančius dirgiklius.
• Pasitelkti ausines triukšmui malšinti.
• Naudotis laikmačiais (pvz., „Pomodoro“ technika).
• Priminti apie tai, kad reikia pailsėti, pavalgyti, atlikti tam tikrus darbus.
• Leisti judėti, sportuoti.
• Grupiniai užsimėmimai (skatinantys laukti savo eilės, išklausyti, nereaguoti impulsyviai).
• Dėmėsio įsisavinimo (mindfulness) praktikos.
• Aiškiai nustatyti ir surašyti / nupiešti svarbiausias taisykles (žiūrėti, kad jų nebūtų per daug).
• Leisti naudotis dėmesį padedančiomis sutelkti priemonėmis (minkšti žaisliukai, pop-it'ai ir pan.)
• Pagirti už įdėtas pastangas, iki galo atliktą darbą ir pan. Stengtis, kad pagyrimų būtų daugiau nei kritikos.

Tiesą sakant, nežinau, ar šis konspektas, o ypač skiltis „kaip padėti“ kaip nors man padės, nes atrodo kad tai – tarsi bendri principai, tinkantys visiems vaikams... Todėl, jei tik pavyks, bandysiu ateityje po mažą gabalėlį pasigilinti į konkretesnes praktikas ir pasidalinti tuo, ką pavyks pritaikyti ir kas pasiteisins.

O tam kartui siūlau pasižiūrėti šiuos video įrašus:

Kaip padėti vaikui, turinčiam aktyvumo ir dėmesio sutrikimą.

Charlotte Mason Homeschooling With ADHD. 

How to ADHD – YT kanalas.

Pradžiai užteks. Aš tuo tarpu skubu imti į rankas savo guru Jessica'os McCabe knygą „How To ADHD“, kuri jau atkeliavo iš JAV pas mane... Tai, berods, pirmoji ir kol kas vienintelė knyga, kurią parašė ne koks nors psichologas, o žmogus, pats gyvenantis su šiuo ypatumu. Todėl, manau, bus įdomu... :)