2022 m. gruodžio 18 d., sekmadienis

13-14 mokslo savaitės. Kai baigiasi kantrybės ribos...

Ar pamenate, kokia balta buvo pirma gruodžio pusė? Aš – nebe... Todėl gerai, kad nuotraukos neleis sumeluoti...


Leido sniegą, atleido – jokio įdomumo lauke nebeliko apart pavienių varveklių raškymo, todėl lindome į šiltus namus ir ten sau jaukesnių užsiėmimų ieškojome... 

Jei mane iš seniau pažįstate, turbūt žinote, kad esu siaubinga kalėdinio maratono ignoruotoja, todėl visos prieškalėdinės veiklos mūsų šeimoje, jei jos tokios nutinka, daugiau yra atsitiktinės ir inicijuotos ne mano... Ne išimtis ir šie metai. Eglutė buvo papuošta likus vos kelioms dienoms iki Kalėdų, į jokius renginius nesiveržėme – stegėmės kuo paprasčiau į visa tai žiūrėti, nes darbų darbelių ir taip iki kaklo – kam dar apsunkinti savo gyvenimą?..

O gyvenimas virė. Visų pirma reikėtų gal pradėti nuo to, kad taip susiklostė, jog nusprendėme gruodžio mėnesį skirti dabar taip populiariai vadinamam „detoksui“ nuo technologijų. Na, tiksliau pasakius, tai tas „detoksas“ buvo taikomas vaikams. Man teko sudėtingoji šio neįprasto manevro dalis – atlaikyti vaikų (pagrinde Liutauro) spaudimą ir nuolatinius klausimus „ką man veikti?“ Uoj, greitai jam turėdavau ką pasiūlyti – indus išplauti, vonią iššveisti, kambarį susitvarkyti... Patikėkite, greitai iš mano kambario bernužėlis išgaruodavo... Sesei buvo paprasčiau – ji mergina pas mus kūrybinga, todėl veiklų rasdavo nemažai. Galiausiai abu įsisuko į stalo žaidimų pasaulį ir kelias dienas pliekė vieną po kito mėgstamus stalo žaidimus.



Kai žaidimai nusibodo, išgirdau frazę, kurios jau niekada nesitikėjau iš Liutauro lūpų išgirsti: „Aj, aš gal geriau einu knygą paskaitysiu“... Vos iš klumpių, kaip sako, neišgriuvau. Pabaigęs pirmąją „Nevykėlio dienoraščio“ serijos knygą, pasičiupo antrąją, perskaitė ją per porą dienų, ėmėsi trečios. Čia, deja, procesas sustojo – pabodo vienoda veikla. Taip ratui apsisukus vėl ėmė dažnėti „ką-man-veikti“ klausimai...

Tiesa, grįžtant į priešistorę, reikėtų paminėti, kad viskas prasidėjo nuo vieno gruodžio savaitgalio, į kurį turėjo sutilpti ir močiutės gimtadienis, ir į svečius pietums kitądien atvyksiantys draugai. Ir štai, grįžus iš močiutės gimtadienio, bendraminčiai „naminukai“ Liutaurą su Magde netikėtai pakvietė į kalėdinę mugę „Patirčių slėnio“ mokymosi namuose. Teko nedeliant suruošti visas turėtas prekes, greitai greitai pamiegoti ir anksti ryte įsodinti vaikus į draugų automobilį, o pačiai toliau ruoštis draugų atvykimui pietums... Vaikai buvo laimingi iki ausų, nes jau galvojome, kad šiemet jokios kalėdinės mugės mūsų kelyje nebepasitaikys...


Taigi. Vaikai puikiai sudalyvavo mugėje, pardavė beveik visus savo turėtus muiliukus ir keletą mano gamintų kalėdinių atviručių, užsidirbo kiekvienas po 20 su viršum eurų, patys nusipirko iš savo draugų įvairių kalėdinių gėrybių, prisibendravo su pažįstamais bei nepažįstamais ir laimingi grįžo namo. O čia gi dar kita „programa“ laukė. Svečiai! Liutauras neatlaikė – jam tesinorėjo sulįsti į savo „urvelį“ ir pailsėti nuo bendravimo įsijungiant kompiuterį... Čia iš tiesų ir kilo mūsų konfliktas dėl ekranų, kuris atvedė prie sprendimo pasidaryti eksperimentą praleidžiant mėnesį be žaidimų ir Youtube'o...




 
Projektinė veikla | Išvykos, susitikimai

Paskui išpuolė projektinė susitikimo su draugais diena. Magdė, ilgai rutuliojusi mintyse savo projektą apie tai, ką piešia dailininkai, nutarė galiausiai jį padėti į šalį ir nebetęsti jo. Vietoj to sumanė 3D pieštuku sukurti miestelį iš namelių, kuriuos jau matėte praeitame įraše. Taigi, laikome kumščius, kad projektas įgautų pagrietį ir išvystų dienos šviesą...




Liutauras tuo tarpu papasakojo draugaums, kaip jam sekėsi daryti antrąjį savo serijos apie logotipus video. Šį kartą jis apie žinomų maisto produktų logotipų evoliuciją.


Smagiai praleidus laiką su draugais ir pasiklausius tuo pačiu jų projektų pristatymų, galima buvo toliau kibti į darbus.




Technologijos

Nori nenori, neigi prieškalėdinį maratoną ar ne, vis tiek atsiranda tos veiklos... Štai draugė atvažiavo su Kalėdinių žaisliukų dekoravimo priemonėmis. Argi atitrauksi Magdę nuo tokios veiklos?.. :)


Dailės būrelyje irgi žaisliukų gaminimo dirbtuvėlės išpuolė...


Nenuostabu tad, kad Magdė šiemet buvo ta didžioji eglutės paieškų ir puošimo entuziastė. Su tėveliu į mūsų miškelį patraukė, eglutę surado, pati žaisliukus ir girliandas iš spintos išsitraukė ir viską papuošė...


Galiausiai kalėdiniai siuntiniai iš giminaičių, gyvenančių užsienyje, keliauti pradėjo... Teta Birutė iš Kanados atsiuntė nuostabaus grožio medines dėliones-kalėdinius žaisliukus...


Babytė iš JAV atsiuntė „puzlių“ dėlionę... irgi su kalėdiniais žaisliukais... :) Kaip suprantate, papuošimais buvome apsiginklavę iki ausų...


Visgi pasiruošimas pasiruošimu, bet norėjosi grįžti ir prie nepabaigtų darbų...




 
Istorija | Dailė

Pirmiausiai norėjosi su vaikais pabaigti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atvartą kuriamoje Lietuvos laiko juostoje, deja vaikams kažkaip pritrūko entuziazmo, kad viską pabaigtų iki galo... Tad taip ir liko jau Naujiems metams atidėta...


Guodžiuosi bent tuo, kad buvo proga susipažinti su J. Mateikos paveikslu „Žalgirio mūšis“...



Pasaulio pažinimas

Panašiai nutiko ir su Žmogaus kūno sistemų ir organų plakatėliu. Atrodo, kas čia tėra – belikę vos keletas detalių, kurias reikėtų surašyti, priklijuoti... Bet va, pritrūko kantrybės, kruopštumo ir, greičiausiai, mano paskatinimo...

Dar energijos ir jų virsmų temą užkabinome, bet ji irgi liko kažkur paraštėse. Tai bandysime čia kada nors po Naujųjų į Energetikos ir technikos muziejaus naująją ekspoziciją ištrūkti... Gal motyvaciją bent kiek kilstels... :)





 
Lietuvių kalba | Lietuvių literatūra

Mielai sutikčiau, kad ir lietuvių kalbos bei literatūros mokslams motyvaciją kas nors vaikams pakeltų... Atėjo čia mums į pagalbą Vido Bareikio surepuotas Antano Baranausko „Anykščių šilelio“ fragmentas – bent tiek gerai. Bet štai šio kūrinio pradžios, skaitomos rimtu veidu, vaikai visai nenori klausytis, todėl tenka intrigomis apsiginkluoti, fantaziją vaikų prajudinti asociacijomis su šalia mūsų esančiu mišku. Bandėme kartu įsivaizduoti, kaip mes jaustumėmės, jei šalia mūsų kas nors mišką iškirstų, ir teliktų čia kelios apykreivės pušelės... Turiu pasakyti, kad suveikė... Taip ir susipažinome trumpai su ta chrestomatine „Anykščių šilelio“ pradžia ir su saujele dabar jau išnykusių lietuvių kalbos žodžių...





Matematika

Su matematika iriamės irgi panašiai – palengva, be didesnio entuziazmo... Liutauras kankina dalybą su liekana, Magdė perpratinėja skaičių palyginimo vingrybes...






  

Anglų kalba | Biblija | Muzika

Žodžiu, šiemet nuoširdžiai neįtilpome į metus... Tiek gražaus, atrodo, buvo visko suplanuota, sudėliota... Bet ir anglų kalbos „Kolibrio metodo“ temų nepraėjome tiek, kiek norėjosi, ir Biblijos citatų vos poros pritrūko tam, kad įveiktume centrinį savo „Gyvenimo paveikslo“ rinkinuką...

Gerai bent tiek, kad naujų giesmelių pagal Biblijos citatas pramokome, o Liutauras dar ir smuiko koncerte sudalyvauti spėjo... Tik aš jau iš paskos nenuskubėjau – su tėčiu paleidau...





Planavimas

Žodžiu, visokie prieškalėdiniai ir paprasti buitiniai reikalai visko daug pripylė į mano kantrybės taurę šiemet... Suvokimai apie vaikų mokymąsi ir savo pačios vaikus, prasidėję dar vasarą, baigia galvoje įgauti tam tikrą susintetintą vaizdą, ir aš, internete atradusi vieną efektyvaus mokymosi kursą, pribrendau vieną dieną imti ir pabandyti jį praeiti su vaikais. Prasideda viskas ten nuo dėmesio, koncentracijos ir kitų elementarių dalykų ugdymo... Taigi. Velkuosi ir vėl eilinius kantrybės ir vilties kailinius, kad gal gi ledai vieną dieną pajudės?..

Pradedame nuo įgūdžių susikaupti, išlaikyti dėmesį, suprasti instrukcijas ir panašios diagnostikos...





Tuo pačiu bandome taikyti įpročių vedlio ir algoritminio mokymosi pagrindus... Pirmąją pažintį su algoritminiu mąstymu bandau pritaikyti Magdės kambario tvarkymuisi. Negaliu net apsakyti to jausmo, kai supratau, jog tai veikia! Magdė, kuri geba sujaukti kambarį per 15 savo kūrybinės veiklos minučių, iki lubų suverstą kambarį susitvarkė gal per kokį pusvalandį... Kodėl? Nes turėjo po ranka schemą, ką po ko daryti... Ir jai buvo smagu dėlioti kryželius prie jau atliktų tvarkymos žingsnių, tiek man buvo smagu matyti, kaip savarankiškai ji geba visa tai padaryti...


Žodžiu, mielieji, apsišarvokite kartu su manimi kantrybe ir viltimi, kad viskas eina tik į gera... :))

Gražių jums visų švenčių, kurios eina, praeina, atnešdamos savas patirtis ir pamokas į kasdienybę... Te būna dienos šviesios, o naktys ramios!

О kad sapnuoti būtų ką, užsukite video fragmentų pasižiūrėti... :)




2022 m. gruodžio 4 d., sekmadienis

11-12 mokslo savaitės. Tokios... nei šiokios, nei tokios...

Ar jau pasinėrėte į žiemos pasaką?.. Mes kaip nėrėme, tai ir paskendome ten... Tiesa, realybė ne tokia romantiška – vos pasidžiaugti ta pražilusia didybe sumanėme, tuoj virusų prisigaudėme ir visi vienas po kito apsirgome... O kol vienas kitą slaugėme, kol išsisveikome, štai ir jau, žiūrėk, savaitės prabėgę, ir aš vėl žodžius renku, pasakojimą kurpiu...






   
Lietuvių kalba ir literatūra

Ne veltui susirimavo čia taip – su vaikais, kiek spėjome, apie eilėraščius ir poetus kalbėjome. Paskaitę įvairių eilėraščių ir šiek tiek susipažinę su jų autorių gyvenimais, galėjome ryškiai pamatyti skirtumus tarp jų nuotaikų, temų ir stilistikos. Pradėję nuo Martyno Mažvydo „Katekizmo“, sklaidėme J. Degutytės, V. Palčinskaitės, R. Skučaitės, J. Erlicko eiles, bandydami pasirinkti, kas mums patiems atrodo artimiausia šiai dienai. J. Erlickas tam kartui nugalėjo. Man pačiai gi buvo proga išsitraukti prieš daugiau nei dvidešimt metų rašytus savo pačios eilėraščius (o prirašyta jų buvo net keli šimtai) ir taip pat parodyti juos vaikams... Būtumėte matę išpūstas jų akis, kai išsitraukiau storą susegtą ranka rašytą knygą... :D

Su Liutauru vėliau leidomės į kietųjų ir minkštųjų priebalsių verpetus. Pasiaiškinome, pasipraktikavome, minčių žemėlapyje viską užfiksavome...







Istorija

Minčių žemėlapį, tik kiek kita forma – ištiestą į chronologinę tiesę, piešiame ir toliau mokydamiesi Lietuvos istorijos. Vaikų fantazija nuneša juos toli (kartais – per daug toli) nuo realių įvykių, todėl piešdami krizena, ir beveik komiksus sukuria – čia Jogaila, žiūrėk, rankose laiko plakatą, kad parduodama Gedimimo pilis, čia pats Gediminas, žiū, kalėdinį megztinį dovanų gavęs puošiasi... 



Juokai juokais, bet greičiausiai T. Dirgėlos knyga „Vytautas didysis Žalgirio arenoje“, kurią pradėjome skaityti, čia juos taip įkvėpė... Juk jei knygoje Vytautas ir Jogaila gali šiuolaikinio miesto gatvėmis ant žirgų šuoliuoti, tai kodėl vaikų segtuvuose jie negali daryti tai, ko iš tikrųjų nedarė??? Ehehe... Kvepia istorijos klastojimu – ne kitaip... :)

 


Pasaulio pažinimas

Kol aš su temperatūra guliu ir savas kovas kovoju, vaikai su tėčiu edukacinius filmukus apie žmogaus organizmą žiūri. 



Įkvėpta video medžiagos, Magdė ima piešti savąją žmogaus organų sistemų versiją.


Vakare, atėjus metui gulti, aptinku Magdę vėl ir vėl piešiančią...


Liutauras, tuo tarpu, iš kurio labai norėčiau „ištraukti“ šios temos apibendrinimą, piešti tingi – taip ir neišsideru iš jo jokio vizualinio sprendimo... Nebespėjame prieš susergant...

O štai prieš virusams užpuolant, spėjame aplankyti draugų ūkį. Ne kartą čia lankėmės, tačiau šį sykį čia randame naujų gyventojų – ponių porelę Torą ir Pina-Koladą, bandą avių ir mielą triušiuką.









   
Projektinė veikla | Technologijos | Dailė | Išvykos, susitikimai

Iš tiesų tai dėl kelių priežasčių vykome šįkart į šį ūkį. Liutauras, gavęs iš savo draugo Kedro dovanų tekintą lazdą, panoro pamatyti, kaip tos tekinimo staklės veikia. Net ir pats buvo labai pasišovęs tokias stakles įsigyti, tačiau bandžiau jį pristabdyti, įkalbėdama pirma nuvažiuoti ir pasižiūrėti gyvai. Tad štai – nuvažiavome. Pasižūrėjome. Ir suprato Liutauras, kad tos staklės tikrai ne jam... Net pabandyti pats patekinti nepanoro. Tik kiek kreivokai iš šono per atstumą pažiūrėjo ir... nuėjo...


Nesugundė tekinimas... Gerai, kad nepaskubėjome su staklių pirkimu... Užteko veiklos ir namie... Buvo ką veikti ir troškinį gaminant, ir muilą su sese darant...


Sesė, tiesa, ir daugiau grožių prikūrė...

Tuoj bus visas 3d miestelis...

Kalėdinių girliandų praktiškai galime nebepirkti... Magdė prigamins...

Imbierinių sausainėlių irgi visiems užteks... :)

Dabar belieka sulaukti, ką ten Magdė iš tapybos būrelio parsineš... Porą kartų dėl ligos į užsiėmimus nenuėjo, tai kiek strigo visas reikalas... Na, iki Kalėdų dar laiko yra, tai spės pabaigti savo miesto peizažą...

Bet grįžkime į draugų ūkį. Nes važiavome ten iš esmės dėl to, kad toliau tęsiame su bendraminčiais projektines veiklas. Tačiau maniškiai kažkaip subuksavo tuokart... Strigome kažkur ir sunkiai bepajudame. Liutauras niekaip savo video siužetų serijos nepabaigia ir neranda visai tam motyvacijos. Magdė iš viso panoro keisti projekto temą. Todėl abu sėdėjo šįsyk pusiau pabrukę uodegas ir mokėsi iš draugų, kurie kai kas jau pristatė savo pabaigtus projektus, kiti pasidalino tuo, kaip sekėsi kūrybinėse kančiose gyventi...








Matematika

Viskam kiek aprimus, tyliai ramiai mokėmės toliau. Liutauras galynėjosi su dalyba ir jos dėsniais, Magdė už pakarpos čiupo trupmenas...








Muzika

Ir štai susigundėme užsukti į mokykloje organizuotą dainuojamosios poezijos koncertą. Čia dainavo ir mūsų draugė Inesa, todėl vaikai ypač dėl jos norėjo nuvažiuoti. Renginys iš tiesų buvo pasakiškai gražus ir jaukus. Patiko ne tik mums, suaugusiems, bet ir vaikams. Po visko dar pasilikome kiek pabendrauti su visais, tačiau ilgai neužsibuvome ir grįžome namo... 


Taip baigėsi visos mūsų gastrolės – iškritom visi pasirgti...





Žaidimai

O kad labai jau liūdna sirgti nebūtų, žaidėm žaidimus ir dainas (nesvarbu, kad užkimusiais balsais) dainavome... :)




Taip ir prabėgo tokios... Nei šiokios, nei tokios tos savaitės... Kažką dar bandėme pagauti video siužete, bet irgi šį kartą labai jau trumpas jis išėjo. :)