2016 m. birželio 28 d., antradienis

4-toji savaitė. Žiedai. Sudervė.

Biblija:
Babelės bokšto istorija.

Įpročiai:
Savarankiškumas. Vis dar kovoja, su Liutauro apsirengimu ir Magdės noru būti nešamai.

Gamta:
Bandėme surinkti mūsų pievoje esančių gėlių žiedų kolekciją. Pririnkome virš 20 skirtingų žiedų, vos tilpo suklijuoti ant lapo. Gerai pabraidžioję po pievą rastume, manau, ir da tiek pat...


Savaitgalį sinoptikai žadėjo dar vieną audrą, deja jos tip ir nesulaukėm. Liutauras vis stebėjo dangų or bandė nuspėti – artėja ta audra ar lietus ar ne? Vis bandė mane įtikinti, kad va, tie tamsūs debesys tikrai atneš lietų. Deja, apsiribojome migla.
Vaikai ir toliau renka į stiklainius visokius vabalus, vabzdžius bei drugelius ir stebi juos.

Išvykos:
Toliau sukamės aplink Sudervę. Šįkart iššniukštinėjom Sudervės dvaro sodybą, kurioje, panašu, būta pradinės mokyklos kadaise. Dabar pastatas apleistas, šalia įsikūrusi nauja pradinė mokykla su nuostabiu žaidimo/sporto aikštynu – kaip žinia, mūsų labai mėgiamu. Šią savaitę buvome ten net du kartus. Vienas jų pasitaikė sekmadienį, tad turėjome progą užsukti ir į Sudervės bažnyčios vidų, nes šiokiadieniais ši rotonda būna uždaryta.


Žaidimai:
Įsigijome skraidančią lėkštę. Liutauras išmoko ją mesti. Magdei kol kas sunkoka.

Rankdarbiai:
Kadangi tėvelis stato namą, Liutaurui irgi maga kažką tokio susiręsti. Pradžioje savaitės su mano pagalba bandė susiręsti šiokią tokią pastogę nuo saulės, tačiau kai per porą dienų toji pabodo, įkalbėjo mane suręsti „tokią stogo konstrukciją, kaip pas tėvelį”... Liutauras pjovė lentas, aš kaliau. Gavosi kažkas panašaus į palapinės karkasą. O laimės vaikams buvo! :)


Literatūra:
Toliau skaitome iš bibliotekos pasiimtas knygas. Savo eilės sulaukė „Linksmosios žvėrelių istorijos vaikams” (Vaiga, 2014) – tikrai vykusi knyga, gražios, prasmingos istorijos, dailiai iliustruota.

Dailyraštis:
Ilsimės šią savaitę nuo rašymo.

Matematika:
Progai pasitaikius skaičiuojame: kiek kartų linguoja besisupančios supynės (suskaičiavome iki 40).

Dailė ir muzika liko užribyje...

Poezija:
Liutaurą sudomino R. Makauskienės ir I. Dagilės eilėraščių ciklas „Svajonių kalnas” – buvau nustebusi, kaip atidžiai Liutauras klausėsi ir vis ragino tęsti, jei tik sustodavau. Tikrai vykusios eilės apie berniuko ir seno dailidės bičiulystę, laivo statymą, Neringos gamtą bei svajonės siekimą. O ir mums į statybų temą labai tinka... :)
Kita knygelė – R. Skučaitės „Spalvos ir skaičiukai” – irgi labai mėgstama, ypač Magdės. Na ir  dar vienas favoritas – Jono Liniausko „Vandenų abėcėlė”...

2016 m. birželio 20 d., pirmadienis

3-oji savaitė. Sėklos. Čepkelių raistas.

Biblija: 
Tęsiame Biblijos citatų mokymąsi iš kortelių. Liutauras kartoja antrą pusę Rom 12:21. Nežinau, ar pradžios neįsimena, ar tiesiog nenori sakyti. Domisi, kas parašyta kitose kortelėse, bet daugiau šiaip, iš smalsumo, nes dėmesį sunkiai nulaiko klausydamas iki galo. 

Įpročiai:  
Savarankiškumas. Stengiuosi nesikišti ten, kur patys gali puikiai tai pa(si)daryti – apsirengti, nusiprausti, susitvarkyti. 

Gamta/išvykos: 
Savaitės pradžioje pažindinomės su sėklomis. Kokio įvairaus dydžio jos būna – pradedant petunijos vos įžiūrimais grūdeliais, einant prie žirnių, pupelių, saulėgrąžų, gilių, kaštonų, avokado. Darėm eksperimentą – susodinom visas šias sėklas į indelius, stebim, kas pirma sudygs. Saulėgrąžos – be konkurencijos. Pačios pirmos iškėlė galvas. 

Vis nesiseka mums su tais vikšreliais ir drugeliais… Jau kelintas vikšrelis pabėga. Šį kartą kaltininkas – vėjas, apvetęs mūsų kibirėlį su augintiniu… 

Savaitės viduryje aplankėme Čepkelių raistą. Ir nors oras pasitaikė ne itin malonus, – potarpiais linojo – tačiau buvo smagu. Liutauras čiupinėjo samanas, klausinėjo, kas tai per vienas ar kitas augalas, noriai lipo į apžvalgos bokštelį (sakydamas, kad tai – jo namelis), Magdei patiko rinkti ir valgyti mėlynes, susipažinome su retais augalais – saulašare, elnine kerpena, kiminais ir kt., matėme žydinčias spanguoles, uodėme nepakartojamą pelkės aromatą. 



Paskui aplankėme gatvinį Zervynų kaimą, kuris šiuo metu intensyviai renovuojamas – keičiamos senų pastatų konstrukcijos, stogai. Iš čia pasukome Ūlos akies link. Tai pats gražiausias šaltinėlis, kurį yra tekę matyti. Ragavome jo vandens, žiūrėjome, kaip kunkuliuoja jo versmė, kur toliau keliauja vanduo… 


Penktadienį Pūstalaukyje mus užklupo didžiulė audra – pietų vėjas lenkė prie žemės šakas, lietus pylė kaip iš atdarų dangaus vartų, tad buvo gera proga pakalbėti su vaikais apie tai, kuo skiriasi vėjas nuo vėtros, audros, uragano ir tornado, kodėl žaibuoja, griaudžia, kodėl pirma pamatome žaibą, o tik paskui išgirstame griaustinį, kaip suskaičiuoti, ar toli griaudžia. 



Prie kaimyno kūdros radome vėtros išverstą didžiulį seną beržą – buvo puikus pavyzdys, ką gali stichija. Kitą dieną nuėję radome dar vieną medį išverstą, o anajame išverstame berže pastebėjome buvusį paukščio lizdelį, kuriame vis dar buvo penki maždaug 1,5 cm balsvi su rusvais taškeliais kiaušinukai. 





Praūžus lietui, vaikai bėgo taškytis balose. Iš ryto, galvojau, bus puikus metas su vaikas leisti balose laivelius, tačiau visą nakį siautusi vėtra išdžiovino jas visas lig vienos, tad taip ir likome nieko nepešę. Atsigriebti teko kitądien prileidus baseinėlį vandens ir ten paleidus įvairius putplasčio, medžio tošies, kitus medžio gabalėlius, įtaisius jiems bures. Ir nors ilgai su tais laiveliais vaikai nežaidė, bet užtat baseinėlyje likęs vanduo buvo naudingai panaudotas – Saulius (kaimynų berniukas, 8 m.) parodė Liutaurui, kaip sukant kibirėlį su vandeniu, pastarasis neišsilaisto, tai paskui kokią gerą valandą jiedu ten laistė, sukiojo tuos kibirėlius visaip kaip, linksminosi visi šlapi. 

Pievose užderėjo žemuogės. Rytais vaikai lekia su puodeliais rinkti jų, paskui dalinasi, valgo.
  


Žaidimai: 
Pasikabinome seną padangą vietoj supynių. Nors ne per daug entuziastingai jas vaikai tyrinėjo, bet vis kas naujo. Liutaurui labai patiko vieną vakarą padūkti traukant jį su mašinėle su nuo kalniuko. Magdei kol kas trūksta vairavimo įgūdžių, tad jos šis žaidimas neįtraukė… Šeštadienio rytą Darius ir kaimynas Tadas išsivežė visus vaikus į Sudervę, pažaisti žaidimų aikštelėje. Grįžę vaikai pasakojo įspūdžius, kaip laipiojo, suposi, mėtėsi kamuoliu. Pakeliui sustojo rugių lauke priskinti rugiagėlių ir aguonų. 


Rankdarbiai: 
Bandėme iš laikraštinių vytelių pinti indelį. Dugną padarėme, tam kartui taip ir liko. Kitą kartą pabaigsime. 

Literatūra: 
Iš bibliotekos pasiėmėme naujų knygelių. Savaitės mėgstamiausia – jau kažkada turėta Ayano Imai „Batuotas katinas“ , Richard Scarry „Skaičiuokime su kirmėliuku“ (Magdė), taip pat garsų knygelė „Linksmosios rungtynės“. Dar viena pasiimta knygelė – „Linksmosios žvėrelių istorijos vaikams“  (Leidykla „Vaiga“, 2014 m.) – kol kas nepasiekė dėmesio lauko, gal kada vėliau. 

Dailyraštis: 
Liutauras šią savaitę visai nenorėjo nieko nei vedžioti, nei kitų užduočių daryti. Nusprendžiau nespausti ir neatmušti apskritai noro tai daryti. Paliekame kitai savaitei. 

Matematika: 
Liutauras netikėtai atėjęs man vieną dieną sako:  
– Mamyte, du ir du bus keturi? 
– Taip, du plius du yra keturi – atsakau nustebusi. 
– O vienas ir vienas – du… – Dar priduria mano matematikas ir išbėga į lauką toliau žaisti. 
Porą dienų mėtėme ryte kauliukus ir skaičiavome, kiek kur taškelių, kiek bus juos visus kartu sudėjus. 

Dailė: 
Susipažinę su sėklomis, piešėme jas – kokios jos formos, spalvos?.. Liutauras piešė žirnį, Magdė – saulėgrąžą. 

Žemuogių meto proga žiūrėjom, kaip atrodo visas žemuogės krūmelis – uoga su mažomis sėklytėmis, kuri prisitvirtinusi prie lapelių, kurie savo ruožtu kaba ant palinkusio stiebelio, o jis, kartu su kitais tokiais stiebeliais susitinka prie šaknelės. Bandėme piešti žemuoges. Kas pieštukais, kas flomasteriais. 

Muzika/poezija – vis dar neatrasta žemė…

2016 m. birželio 13 d., pirmadienis

2-oji savaitė. Žemėlapis. Ąžuolų karalienė.

Biblija:
Rytais, kai galėjom, skaitėm dienos citatas iš „Atminties dėžutės“.

Įpročiai: 
Mandagumas, dėkingumas – praktikuojam.

Gamta, 5 pojūčiai:
Praeitos savaitės mūsų vikšrelis, apvirtus kibirėliui, ėmė ir pabėgo… Tad teko laukti, kol susirasime naują. Sužinojome, kad tie gražūs rudai juodi plaukuoti vikšrai yra keršosios meškutės. Vėl patalpinome į kibirėlį, pridėjome lapų, šakelių, žiūrėsime, kas šį kartą gausis… Jei ir vėl nepabėgs. O šiaip Liutaurui tie vikšrai labai patinka - glosto, žaidžia su jais, stebi.
Skatinu vaikus pažinti pasaulio šalis – kur saulė kyla, kur būna per pietus, kur leidžiasi vakare, o kur nakvoja…

Savaitės pradžioje pirkome kopėčias. Tai buvo puiki proga Liutaurui palavinti laipiojimo įgūdžius. Panašu, kad šis užsiėmimas labai patiko, vaikis įsidrąsino, džiugu. Kai pirmą kartą užlipo ant namo mansardos, norėjo tai daryti dar ir dar kartą. Paskui padrąsinau ir kitokias „kopėčias“ išbandyti – vaikų žaidimo trikampio laipynę, kaimynų supynių kopėčias. Gera žiūrėt, kaip Liutauras po truputį įveikia savo baimes ir kaip mažoji sesutė dažnai būna jam pavyzdys.

Išvykos: 

Ketvirtadienį ryte susiplanavom išvyką į Dūkštų ąžuolyną, ąžuolų karalienės apžiūrėti. Pradžioje sustojome prie Sudervės bažnyčios-rotondos, apžiūrėjome visas lauko skulptūras, patampėme gipsinio ožio ausis ir ragus, paskui pro durų grotas ir vidun žvilgterėjom. Patraukus keliauti toliau, pakelėje pamatėme prie Sudervės pradinės mokyklos įrengtas žaidimo aikšteles. Nepilnai valandai strigome ten, kol viską išbandėm ir apėjom. Vaikams labai patiko. Juo labiau, kad ir ten buvo kur palaipioti, tad savaitės aktualijos buvo labai į temą. O tada jau aplankėme ir ąžuolų karalienę. Vaikai klausė, kur gi ta karalienė – tas žmogus…:) Tad buvo gera proga paaiškinti, kad karaliai būna ne tik žmonės. Labai patiko įspūdingas ąžuolo žeivės mastelis, apsamanojęs ir apačioje skruzdėmis aplipęs medžio liemuo. Liutauras labai norėjo rasti gilių, deja, jų čia nepamatėme.

Žaidimai: 
Laipioti visur, kur tik įmanoma, buvo šios savaitės „vinis“. Tačiau ne mažiau norėjosi vaikams žaisti ir lobių paiešką pagal žemėlapį, kurį nusipiešėm jau pirmadienį iš pat ryto. 


Rankdarbiai:
Žemėlapis. Piešėm jį bendrom jėgom, labai abstrakčiai, sužymėdami tik pagrindinius objektus, pasipasakodami, kur kas. Nusipiešėm tik savo sklypą, to tam kartui pakako. Paskui jame žymėjom, kur paslepiamas lobis ir ėjom ne kartą jo ieškoti. Panašu, kad Liutauras norės tai dar pratęsti…

Literatūra:
Toliau skaitome iš bibliotekos parsineštas knygeles. Šios savaitės mėgstamiausia – Daniel Napp „Dėdė Nojus vasaroja“. Bandžiau Liutauro paprašyti atpasakoti keletą kartų jau skaitytą tekstą, tačiau kol kas sunkiai – atkartoja padrikus sakinius, įsiminusias frazes, bet pačio turinio – dar ne.

Dailyraštis:
Magdė visai neblogai vedžioja įvairias raides. Liutauras, paprašytas susikaupti, taip pat išlaiko dėmesį ir gražiai atlieka užduotį. Leidau vedžioti tai, kas patiems patiko.





Matematika:
Iš paruoštų segtuvo užduočių Liutaurui labai patiko tos, kuriose reikėjo apvesti, kas yra didžiausias, kas yra mažiausias, t. p. išbandėme figūrų sekas – kai kurios sekėsi lengviau, kai kurios sunkiau. Užduotys, kuriose reikia suskaičiuoti daiktus ir suvesti su atitinkamu skaičiumi, Liutaurui labai nesunkiai pasiduoda.  Suklupo tam kartui vaikis tik prie domino taškelių, kuomet pasimetė beskaičiuodamas 5+4 kauliuką. Tačiau sudėties kol kas dar nelabai fiksuoja - bendrai tiesiog skaičiuoja abejose krūvelėse esančius objektus.

Dailė / Muzika:
Tuščias lapas...

Poezija: 
Bandėm skaityti vienokius, kitokius eilėraščius, kol kas sunkiai, nerandu to, kas būtų jiems įdomu.

2016 m. birželio 5 d., sekmadienis

1-oji savaitė. Saulės laikrodis.

Biblija:
Susipažinome su Kūrimo istorija, Išvarymu iš Edeno, Nuopoliu, Nojaus laivo statyba ir Babelės statyba.

Įpročiai: Mandagumas, dėkingumas – praktikuojam.

Gamta:

Išlankstę seną tentą radome driežą – vaikams buvo džiaugsmo. 
Liutauras pagavo varlę, Magdė paskui ilgai dar ją rankoje laiką, maudė balėjoje, paskui liūdėjo klausinėdama, kur toji dingo… 
Liutauras susižavėjęs vabalais ir vabzdžiais – gaudo visus iš eilės: blakes, muses, karkvabalius, alksninukus ir kt. Renka nuo užuolaidų bimbalus. 
Trečiadienį aptikome kokį tai vikšrą. Pabandėme įdėti jį į stiklainėlį, pridėjome lapų, šakelių, deja, po dienos vargšas vikšrelis neberodė gyvybės ženklų. Penktadienį žolėje aptikome didžiulį pūkuotą vikšrą. Nutarėm pabandyti dar kartą. Pridėjom jam žolės, įpylėm šlakelį vandens – kol kas vikšrelis sėkmingai gyvas.

Išvykos: 
Vidury savaitės visi apsirgom, tad savaitės išvyką atkėlėme geresniems laikams.

Žaidimai: 
Vieną dieną, kai Magdė miegojo, susiradę dvi sraiges žiūrėjom, kuri greičiau nulips nuo apverstos balėjos. Per daug Liutauro nesudomino. Matomai sraigės – jau pereitas etapas.
Prisiminiau, kad turime seną padangą. Nuplovėme, ns ketinau padaryti iš jų vaikams supuokles. Bet Liutauras užsimanė ją ridenti. Išbandyti buvo visi kalniukai ir mano kantrybė. :) 

Rankdarbiai:
Dar praeitą savaitę iš medinės ripkos ir didelio vinies pasidarėm saulės laikrodžio ciferblatą, vis dar žyimimės padalas, kiek kada spėjam pagauti tiksliai… Liutauras šalia pasidarė asmeniškai savo.


Vis dar labai traukia laužo deginimas – ryte vos atsikėlęs čiumpa degtukus ir lekia į lauką. Laužavietė plečiasi. :) Po poros pamokų, kuomet keletui dienų buvo uždrausta degti laužą dėl kelių sudegintų žaislų, į laužą daiktų nebededa.
Pasikasėm molio, užmerkėm, perleidom per sietą, apdžiovinom, bandėm lipdyti, bet matomai molyje per daug žvyro - ne itin limpa. Bet kokiu atvejupadarėm vieną puoduką, bandysime kai išdžius išdegti, pažiūrėti, kas gausis. :)

Literatūra:
Buvome bibliotekoje, pasiėmėme smagių knygelių. Abiems – tiek Liutaurui, tiek Magdei labiausiai iš karto  patiko Ingrid Godon knygelė storais lapais „Nelė ir Cezaris“ – apie tai, ką mes patiriam per penkis savo pojūčius: regą, lytėjimą, girdėjimą, uodimą ir klausą. Taip pat vis prašo ir prašo skaityti Levi Pinfold „Juodas šuo“ – nepaprastai šauniai iliustruota knygelė apie mūsų baimes ir pasižiūrėjimą jiems į akis. Liutauras taip pat smalsiai nagrinėja visų rūšių automobilius Richard Scarry knygoje „Mašinos ir visa, kas važiuoja“.

Dailyraštis:
Tiek Liutauras, tiek Magdė prašo iš taškelių nupiešti jų vardus, kuriuos jie apvedžioja. Liutaurui patinka vedžioti „sujunk taškus“  paveikslėlius. Magdei – spalvinti.




Matematika:
Skaičiavome parduotuvėje kibinus, žiūrėjome, kurioje pintinėlėje jų daugiausia, kurioje mažiausia.

Dailė:
Atradę nuo pernai paliktų dažų likučius, vaikai pačiupo voliuką, teptuką ir nutapė visą padangą. Paliko džiūti. :)




Muzika:
Įsigijome Mp3 grotuvą-kolonėlę. Prie progos reikės paieškoti tinkamos muzikos.

Poezija: 
Kol kas neskaitėm.