Nežinau, kaip jums, bet man sunku patikėti, kad mokslo metai eina į pabaigą... Ir turbūt nebūtume patys taip staigiai susizgribę, kad viskas jau čia pat, mat mokytis vis tiek planuojame ir vasarą, bet į realybę mus grąžino mokytoja, panorusi patikrinti pirmokėlių žinias. Tai puolėm viską kartotis, ką mokam, traukti į dienos šviesą testus testelius, idant vaikui šoko nebūtų. :) Ir, ką jūs sau manot, atėjus laikui matematiką atsiskaityti, pataikėm ant testo, kuris Liutauro jau buvo spręstas. Tai, žinoma, mintinai ten nieko jis neprisiminė, bet bent jau užduočių formuluotės nebuvo svetimos. Tik va testų sudarinėtojai vis tik mėgsta vaikus pakankinti – keturių lapų, 21 užduoties testas pirmokui... Gera valanda darbo. Na bet Iššūkį Liutauras įveikė, nors po to nuvažiavus į smuiko pamoką guodėsi, kad testas nuvargino, ir po jo buvo labai sunku išlaikyti dėmesį dar ir smuiko pamokoj. Tokia tad patirtis.
Na bet gal reikėtų ir linksmesnius dalykus prisiminti, nes ne vien matematikos riešutėlius gliaudėme tą savaitę, nors uždavinių sprendėme tikrai daug.
O prasidėjo 36-oji mūsų savaitė smagiu gimtadieniu pas Saulę, Dovydą ir Kotryną. Kartu su Eglės ir Marijos kompanijomis laikas prabėgo taip greitai, kad ir fotografuoti nebuvo kada – grįžusi vos kelis kadrus aptikau įamžinusi, nors veiklos ten vaikams netrūko: šeimininkų sodyboje – naujos švelniakailės mekenančios augintinės. O ir akvariumas namuose nemažas. Mat Saulė labai myli gyvūnėlius – net dovanų vežėm žuvelių porą...
Kompanija išsiskyrė į dvi dalis: tie, kurie mėgsta komandinius žaidimus, ir tie, kurie jų vengia... :)
Depo parduotuvėje žvejojame dovaną.
Baigėsi savaitė irgi smagiai, nes orams šylant vis dažniau kaimynai iš miesto ištrūksta, atvažiuoja, Liudas prie maniškių kompanijos prisijungia. O su kompanija, žinoma, visada smagiau...
Trijulė žaidžia parduotuvę
Jaunieji šachmatininkai
Na, o po matematikos testo pradėjome kartotis lietuvių kalbos vingrybes, mat ateinančią savaitę laukia kitas testas. Žiūrėsime, kaip prasisuks vaikinas šį kartą, mat nors su skaitymu vaikinui kaip ir nėra bėdų, visgi su rašymu nėra viskas taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Kita vertus, tai daugiau orientacinio pobūdžio testai, tad tebūnie taip, kaip yra. O kad jau savaitė nebūtų visai prie knygų ir pratybų prilipusi, palankėme viduryje savaitės Sandros šeimynėlę. Greisei ir Magdei turbūt buvo daugiausia džiaugsmo, nes abi buvo labai išsiilgusios mergaitiškos kompanijos. Tuo pačiu ir Riešės žirgyną aplankėme. Seniai norėjau prisiruošti ten nuvykti, bet vis nebuvo progos. O vaikai, vis svaigę, kaip nori arkliukus pamatyti, susidūrę su realybe nebuvo taip jau labai sužavėti, mat už nosies susiėmę vis negalėjo apsiprasti su čia esančiu kvapu ir nuolat kartojo: „Fui, kaip smirda“... :))
Na ir gerai. Žinos bent, kad su žirgais nenori turėti nieko bendra, o ne svaigs, kaip smagu būtų jodinėti... :)
Tiek trumpai. Pavasario darbai ilgai prie kompiuterio užsibūti neleidžia, gena lauk, tad ir jums nėra čia ko sėdėti, geriau į lauką lėkit D vitamino gaudyti! :)