2019 m. gegužės 19 d., sekmadienis

36-oji ir 37-oji savaitės. Kartojimas – mokslų motina.

Nežinau, kaip jums, bet man sunku patikėti, kad mokslo metai eina į pabaigą... Ir turbūt nebūtume patys taip staigiai susizgribę, kad viskas jau čia pat, mat mokytis vis tiek planuojame ir vasarą, bet į realybę mus grąžino mokytoja, panorusi patikrinti pirmokėlių žinias. Tai puolėm viską kartotis, ką mokam, traukti į dienos šviesą testus testelius, idant vaikui šoko nebūtų. :) Ir, ką jūs sau manot, atėjus laikui matematiką atsiskaityti, pataikėm ant testo, kuris Liutauro jau buvo spręstas. Tai, žinoma, mintinai ten nieko jis neprisiminė, bet bent jau užduočių formuluotės nebuvo svetimos. Tik va testų sudarinėtojai vis tik mėgsta vaikus pakankinti – keturių lapų, 21 užduoties testas pirmokui... Gera valanda darbo. Na bet Iššūkį Liutauras įveikė, nors po to nuvažiavus į smuiko pamoką guodėsi, kad testas nuvargino, ir po jo buvo labai sunku išlaikyti dėmesį dar ir smuiko pamokoj. Tokia tad patirtis. 


Na bet gal reikėtų ir linksmesnius dalykus prisiminti, nes ne vien matematikos riešutėlius gliaudėme tą savaitę, nors uždavinių sprendėme tikrai daug. 
O prasidėjo 36-oji mūsų savaitė smagiu gimtadieniu pas Saulę, Dovydą ir Kotryną. Kartu su Eglės ir Marijos kompanijomis laikas prabėgo taip greitai, kad ir fotografuoti nebuvo kada – grįžusi vos kelis kadrus aptikau įamžinusi, nors veiklos ten vaikams netrūko: šeimininkų sodyboje – naujos švelniakailės mekenančios augintinės. O ir akvariumas namuose nemažas. Mat Saulė labai myli gyvūnėlius – net dovanų vežėm žuvelių porą...

Kompanija išsiskyrė į dvi dalis: tie, kurie mėgsta komandinius žaidimus, ir tie, kurie jų vengia... :)

Depo parduotuvėje žvejojame dovaną.

Baigėsi savaitė irgi smagiai, nes orams šylant vis dažniau kaimynai iš miesto ištrūksta, atvažiuoja, Liudas prie maniškių kompanijos prisijungia. O su kompanija, žinoma, visada smagiau... 

Trijulė žaidžia parduotuvę

Jaunieji šachmatininkai

Na, o po matematikos testo pradėjome kartotis lietuvių kalbos vingrybes, mat ateinančią savaitę laukia kitas testas. Žiūrėsime, kaip prasisuks vaikinas šį kartą, mat nors su skaitymu vaikinui kaip ir nėra bėdų, visgi su rašymu nėra viskas taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Kita vertus, tai daugiau orientacinio pobūdžio testai, tad tebūnie taip, kaip yra. O kad jau savaitė nebūtų visai prie knygų  ir pratybų prilipusi, palankėme viduryje savaitės Sandros šeimynėlę. Greisei ir Magdei turbūt buvo daugiausia džiaugsmo, nes abi buvo labai išsiilgusios mergaitiškos kompanijos. Tuo pačiu ir Riešės žirgyną aplankėme. Seniai norėjau prisiruošti ten nuvykti, bet vis nebuvo progos. O vaikai, vis svaigę, kaip nori arkliukus pamatyti, susidūrę su realybe nebuvo taip jau labai sužavėti, mat už nosies susiėmę vis negalėjo apsiprasti su čia esančiu kvapu ir nuolat kartojo: „Fui, kaip smirda“... :))



Na ir gerai. Žinos bent, kad su žirgais nenori turėti nieko bendra, o ne svaigs, kaip smagu būtų jodinėti... :)

Tiek trumpai. Pavasario darbai ilgai prie kompiuterio užsibūti neleidžia, gena lauk,  tad ir jums nėra čia ko sėdėti, geriau į lauką lėkit D vitamino gaudyti! :)

2019 m. gegužės 5 d., sekmadienis

 35-oji savaitė. Ką žmonės dirba visą dieną?..

Negalvokite, kad reklamuosime R. Scarry knygą tokiu pavadinimu – tai daugiau sutapimas. Nors teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad knyga iš tiesų šauni, ir ji mums šią savaitę taip pat buvo po ranka... 

   


... Mat gegužės mėnuo pagal mūsų planus yra skirtas profesijoms. Ta proga aiškinomės su vaikais, kokių profesijų po saule esama. Vadovėlis pasiūlė išskirti dvi kategorijas: gamybines ir paslaugų teikėjų profesijas. Sakyčiau, labai aiškus išskirstymas. Buvo paprasta ir vaikams, ir man. Bandėme prisiminti, kokių profesijų žmonių esama ar būta mūsų šeimoje, žaidėme paprastą, bet vaikams labai patinkantį  loto žaidimą „Profesijos“. 


 

Vaikai iš tiesų daug improvizuoja šia tema žaisdami vaidmenų žaidimus. Tiek Žaidimo laboratorijoje (į kurią šią savaitę vaikus vežė tėvelis), tiek ir namuose. Po šios savaitės pokalbių ir apmąstymų vėl užklausiau vaikų, kuo jie norėtų būti, kai užaugs. Liutauras ir toliau laikosi savo pozicijos: „Būsiu išradėjas“. Magdė gi šiaip ne taip apsisprendė: „Būsiu dailininkė“. O piešimo šią savaitę tikrai netrūko. Piešėm mat ir gegužės mėnesio kalendorius, ir ant į namus sugrįžusios kreidinės lentos, ir  stiklo dažais ant plėvelių, ir standartiškai ant popieriaus.



Magdės viščiukas

Taip pat buvo puiki proga detaliau pasiaiškinti, kuo skiriasi dailininkas nuo dizainerio. Ir pakalbėti apie restauratoriaus specialybę. Galiausiai labai smagiai vartėm jau minėtą R. Scarry knygelę, kurioje vaikai ieškojo įvairių profesijų atstovų. 


 

O į tą pačią temą ir Naujojo Testamento pradžioje skaitėme apie Juozapą dailidę – Marijos vyrą. Vaikams dailidės profesija nebuvo girdėta, taigi plečiame žodyną. 

 

Kaip bebūtų keista, ši savaitė pas mus buvo tokia labai matematiška. Liutauro galvoje kažkas vyksta, mat nuolat klausinėja manęs apie skaičius: tūkstančius, milijonus, milijardus, bando suvesti, kiek gi čia būtų, jei iš milijono atimtume šimtą, o iš šimto – milijoną... Ta proga tenka pakalbėti ir apie neigiamus skaičius, ir apie skaičiaus kėlimą laipsniu. O kaip kitaip išsisukti, kai vaikas bando išgauti atsakymą, kaip gi vadintųsi skaičius su 17 nulių..? :)


Magdė tuo tarpu gyvena paprastesniame pasaulyje. Jai labiau rūpi įsidėmėti, kiek yra trys plius trys ar šeši plius šeši. Beje, žodinius matematinius žaidimus ji labai mėgsta. Todėl dažnai juos žaidžiame važiuodami automobiliu.

  

Beje, mūsų ūkyje naujovė – turime naują gyventoją – karštą it ugnis gaidelį. Kuoduotą mišrūną. Kol kas lyg ir baugštokas vaikinas, bet apsipras greitai, man atrodo... :)


O kol nauja tvarka ūkyje nusistovės, mes tęsiame pradėtus darbus: skaitome, rašome, dainuojame seniau įrašytas daineles (kol vėl neateis įkvėpimas naujoms sukurti), smuikuojame, improvizuojame... :) Keliaujame toliau.

 Magdė vedžioja raides, besidžiaugianti tuo, kad mamytė nupirko
vitražinių („lango“, kaip kad jie vadina) dažų. :)