2021 m. birželio 1 d., antradienis

35-36 savaitės. Ko privalgėme, to ir prilaižėme...

Kol dangumi ritinėjosi lietaus debesys, o saulė šykščiai dalijo savo šilumą, rodės, kad nieko geresnio taip ir nesulauksime. Tačiau danguje pasirodė vaivorykštė...

Pražydusi visomis savo spalvomis buvo nuostabus atlygis už visus mokslo metus, kurie šią savaitę mūsų namuose ir baigiasi... Aš tuo tarpu skubu surankioti visus faktus į metines vaikų individualios pažangos ataskaitas ir pasisotinti tais paskutiniais mokslo trupinėliais, kurių neprivalgėm... 


   
Anglų kalba / Dailė / Projektas / Eksperimentai

Didžiausias jų buvo anglų mokytojai pusmečio pradžioje duotas pažadas padaryti kokį nors projektėlį anglų kalba. Iki pat paskutinės minutės sukau galvą, kaip gi tą pažadą įvykdyti, kol štai vieną dieną visi taškai ant i susidėliojo, ir aš pasiūliau vaikams padaryti mini stalo spektakliuką pagal jau anksčiau mūsų minėtą ir labai pamiltą D. Miles knygelę „Unicorn and Horse“. Vaikams ši idėja patiko, todėl mes iš karto kibome į darbą. Pirmiausia reikėjo nuspręsti, iš ko darysime savo veikėjus. Ilgai galvoti nereikėjo, nes Magdė prieš keletą mėnesių buvo dariusi arkliuką iš tualetinio popieriaus rulonėlio, kuris labai abiems vaikams patiko. Nutarėme tą pačią idėją panaudoti ir šį kartą. Užvirė darbas...


Po kiek laiko mūsų istorijos veikėjai atrodė štai taip:


Veikėjai, taip taikliai atspindintys abiejų vaikų charakterius... Gal todėl abudu pasinėrė visa galva į spektaklio kūrimą, kuriam toliau turėjome sugalvoti likusį „rekvizitą“. Kadangi savaitės pradžioje buvome sulaukę svečiuose auksarankės Liepos ir jos mamos, dovanojusių mums nemenką stirtą nuo paveikslų rėminimo likusių paspartų gabalėlių, šie po akimis gulėdami iš karto pasipraštė  būti panaudojami. Per daug tam nesipriešinome ir tuojau juos apipaišėme mums reikalingais kitais veikėjais (o sudėtingesnius susiradome tarp turimų lipdukų), sugaudėme kitas detales, ir taip viskas po truputį pradėjo stotis į savas vietas...

Dabar eilė atėjo garso takeliui. Žinant tai, kad Liutauras na... laaaaaabai nemėgsta kalbėti angliškai, turėjau apsiginkliuoti šūsniu kantrybės. Na bet šiaip ne taip su krūva dublių žodžius ir frazes sugaudėme... :) Magdei gi atvirkščiai – viskas ėjosi labai lengvai, ji noriai kartojo, ieškojo skirtingų intonacijų ir niekaip nesuprato, kas čia sunkaus – įkalbėti tekstą. Taip... Vaikai skirtingi... Lygiai taip, kaip šios mūsų istorijos personažai... 

Taigi – paruošiamieji darbai baigti, garso takelis yra, metas pradėti vaidinimą! Kaip anglai pasakytų, „Let the fun begin!“ :) О linksmumo mums šioje vietoje tikrai netrūko! Vaikai taip įsijautė, kad dar ir po spektaklio liko „scenoje“ ir toliau žaidė su savo personažais. Žodžiu, mūsų akimis žiūrint, projektas pavyko! Atiduodame galutinį produktą jūsų teismui. :)



Na, o tęsiant temą apie visokius darbus darbelius, lavinančius vaikų smulkiąją motoriką ir kūrybiškumą, kviečiu užsukti į jaunųjų menininkų vaškinių figūrėlių cechą... :) Čia darbas anądien virė gerą pusdienį. Žvakės žvakelės buvo lydomos, spalvos maišomos, liejamos į formas, dedami knatai... 


O štai kitą dieną pas mus karaliavo gigantiškas slaimas (šlykštukas). Magdę ši medžiaga traukia kaip nežinau kas... Vis galvoju, kad va, turi, pažais, entuziazmas dings, ir viskas. Bet ne, mano mergužėlei jis taip patinka, kad dienų dienas minko, maigo, visokius eksperimentus daro. Šį kartą nutiko taip, kad užsukę į parduotuvę nusprendėme nusipirkti ne gatavą produktą, bet jo sudedamąsias dalis ir pasidaryti šykštuką patys. Atsargiai maišydami sudedamąsias dalis (kad tik nepadaugintų aktyvatoriaus, kurio įdėjus per daug slaimas tampa nebesitampančiu gniužulu), abu vaikai eksperimentavo, stebėjo, klykavo iš džiaugsmo ir nuostabos, kai rezultatas pranoko lūkesčius...






Pasaulio pažinimas / gamta

Stebėti, kaip viena virsta kita, galėjome ir tuomet, kai vieną dieną išgirdę keistus garsus netolimoje kaimynystėje bėgome žiūrėti, kas gi ten vyksta. O veiksmas vyko mūsų taip pamėgtoje senoje sodyboje, kurią įsigijo nauji šeimininkai ir dabar griovė seną rąstinę pirkią... Lengva geležine ranka nubraukę medines stogo konstukcijas, iš karto laidojo jas į čia pat iškastą giliausią duobę... 


Kaip nugriovė pirmąjį aukštą, jau nebeturėjome laiko žiūrėti, kiti darbai spaudė, tačiau atėję po poros valandėlių, vaizdą radome tokį... Buvo sodyba, nebėra sodybos... Šiais laikais viskas vyksta greitai... 


Na, o namuose mūsų laukė kiti darbai: auga mažieji patarškiukai, iš kiaušinių ritasi nauja viščiukų vada, tarpuose tarp lietaus reikia skubėti ir darže šį bei tą nuveikti, o dar, žiūrėk, ir pro mikroskopą įdomu į šį bei tą žvilgterėti...



Šalpusnio sėklos. Panašios į pienės, bet kitokios.

Pienės sėkla – pats „parašiuto“ galiukas.

Varnalėšų sėklų kabliukai.



  
Išvykos, susitikimai / Judesys

Veiksmo netrūko ir šėlstant su draugais. Kaip sykis pasitaikė Greisės gimtadienis su didžiuliu pripučiamu lauko batutu, buvome susitikę su draugais mieste prie Baltojo tilto (tik aš jau aptingau fotografuoti, todėl tas gėris taip ir liko tik atminty...), paskui gi atvažiavo Saulė, Dovydas ir Kotryna, su kuriais ne tik smagiai praleidome laiką, bet ir varžybas surengėme. Bėgimo rungtis pasirodė paprasčiausia...


Tik užsispyręs Liutauras niekaip nesutiko apsiauti pastogesne avalyne, tad pats kaltas, jog bėgti jam sekėsi sunkiau nei kitiems.

Didžiausias iššūkis vis tik buvo šuoliukai per virvę. Tai daryti reikėtjo ištisą minutę, ir iš šono visiems atrodė, kad tai yra labai paprasta. Tačiau pabandykite patys – pusę minutės taip iššokinėti nėra sudėtinga, tačiau kita pusė minutės yra tikrai neblogas iššūkis... Na, bent jau tiems, kurie tuo neužsiima nuolatos. :) Pati bandžiau, todėl, patikėkite, žinau, ką sakau. :D 



Atlikti šuolį į tolį irgi nėra taip paprasta, kaip atrodo...


O štai atsilenkimų rungtyje Magdė buvo nepralenkiama... Net ir pusei minutės pasibaigus, mergina ir toliau norėjo daryti atsilenkimus...


Labai tikimės, kad vasara šiaip ne taip įsisiūbuos, nes planų jai mes turime... Pamažu gimsta mūsų kieme krepšinio aikštelė... Lenta nudažyta, pakabinta, krepšinio lanko tinklelis nupirktas, beliko dabar tik dangos reikalais pasirūpinti ir, turiu vilties, galėsime vaikams pasiūlyti ne vieną žaidimą su kamuoliu. Nežinau, kaip jūs, bet aš vaikystėje turėdama kamuolį ir kokią tinkamą jam mušinėti sieną galėdavau dienų dienas žaisti, prisigalvoti visokių užduočių ir taip ne tik lavintis, bet ir smagiai leisti laiką. Tėvelis tuo tarpu žiūri į visą reikalą rimčiau, ir ketina imtis su Liutauru mažojo krepšinio. :)


Draugams atvažiavus ne tik smagu, bet dar, žiūrėk, ir verslas gimsta... :D Anąsyk dešimt viščiukų pardavėme Liepai su Eligija, šį kartą Agnės šeimyna į savus namus išsivežė dešimt pūkuotų vienadienių viščiukų... :) Jaunoji ūkininkė Saulė kruopščiai apžiūrėjo mažylius, išsirinko (pa)tinkamus, ir visi laimingi išvažiavo namo...


Susitikimų tiradą vainikavo vaikų mokytojos Violetos viešnagė. Į kompaniją pasikvietę ir klasiokių Emilijos bei Sofijos šeimą, smagiai visi praleidome saulėtą sekmadienio popietę lauko terasoje. Čia karaliavo ant laužo keptas šašlykas ir dešrelės, kurie paskui užleido vietą skrudintiems zefyrams, pokalbiai „apie ūkį ir bites“, tuo pačiu visi intensyviai stebėjo čia pat besiritančius vienas po kito viščiukus (Emilijai, kaip būsimai vištų augintojai šis procesas buvo labai įdomus). Taip smagiai simboliškai paminėjome mokslo metų pabaigą...



   
Rašymas / Skaitymas / Matematika

O pabaigti mokslo metus nusprendėme susižiūrėję, kad viską, ko siekėme šiais metais, daugmaž įvykdėme. Paskutines temas dar sužiūrėjome, pasikartojome, reikalingus testus įvertinimui atlikome, vaikams, jau matau, reikia poilsio, todėl skelbiame porą savaičių atostogų, po kurių patyliukais bandysime sulaižyti tuos paskutinius trupinius, kurių vaikai ar nespėjo, ar dar nėra pribrendę perprasti. 

Kada prie progos pasidalinsiu mūsų metine apžvalga, kuri jau sugulė į metines vaiko individualios pažangos ataskaitas, paruoštas mokyklai...


O tam kartui su jumis atsisveikinme. Palikdami mūsų pastarųjų savaičių video


Gražios vasaros!


2021 m. gegužės 16 d., sekmadienis

33-34 savaitė. Pabendraukime...

Kad pūstelėjo pavasaris, tai pūstelėjo... Debesų į dangų pripūtė, lietaus prilijo, tik spėk gaudytis, kada ča saulė šviečia, o kada jau lįsti vėl namo reikia. 

O aš sėdžiu ir galvoju – nuo ko šį įrašą pradėti... Juk, regis, buvo tokios intensyvios savaitės, o rašyti beveik neturiu ką... Barstėm, išbarstėm kažkur laiką... Tai draugai, tai viščiukai, tai... Aj, gal neužbėgsiu vis tik įvykiams už akių, ir apie viską nuo pradžių...




 
Charakteris / Išvykos, susitikimai

Pramušė, žodžiu, mums ant bendravimo, t'sakant... Kaip tas lietus – iš staiga užėjusio debesies kad driokstelėjo su visomis savo minkštosiomis kompetencijomis...

Vieną rytą vaikai pareiškė, kad pats laikas būtų nuvykti į Vingio parką, susitikti su draugais ir pasivažinėti minamais kartingais. Kadangi ir mano galva paskutiniu metu ganėtinai kvadratinė nuo galybės skirtingų darbų, pasidaviau vaikų prašymui. Ant smūgio susiorganizavome kelių bendraminčių šeimų susitikimą Vingio parke ir nuo dūšios pasibendravome. 



Kitą dieną besislėpdami nuo lietaus mus aplankė draugai iš Kauno. Magdės didžiam džiaugsmui atvažiavo jos geriausia draugė Barbora. Merginų raginti bendrauti nereikėjo. Čia, žiūrėk, kartu žaidė „mokyklą“, čia ukulėlėmis bandė groti, čia bendrą stalą dengė ir dar kažką įnirtingai veikė...


Berniukams buvo kiek sunkiau. Interesai išsiskyrė. Tai, kas vienam buvo įdomu, kitam kėlė nuobodulį. Todėl svečiams išvykus teko kalbėtis apie kantrybę, mandagumą, taktą, apie empatiją ir kitas bendravimo subtilybes... :))


Ant viršaus dar kitą dieną vaikai buvo pakviesti į kaimynų berniuko gimtadienį po atviru dangumi. Dar po keleto dienų atvažiavo Eglė su savo kompanija, kuriems pademonstravome sienų moliavimo pradžiamokslį, tad kieme vėl veiksmo netrūko. Po viso to Liutauras (kaip ir reikėjo tikėtis) nebeišlaikė, pareiškęs, kad bendravimo jam gana. Todėl likusias dienas tenkinosi virtualiu bendravimu su kitais draugais. Tiesa, čia irgi būta „dramų“, kaip kad Liutauras išsireiškė. Kaip gi gyvenimas be jų... :))



 
Pasaulio pažinimas / gamta

Visgi didžiausia drama pastarąsias savaites vyko kartoninėje dėžėje, į kurią iš inkubatoriaus vieną savaitgalį atkeliavo 37 viščiukai... Tiesa, po poros dienų dalį jų pardavėme kaimynei, tad cypsėti liko 22 pūkų kamuolėliai. Džiaugmas ir rūpestis: sušildyti, palesinti, išvalyti, sumigdyti reikia... :D


Ir, žinoma, paglostyti, priglausti... Magdei ypač rūpi kiekvieną iščiučiuoti, išmyluoti, meilučiu pavadinti. :)


Kitą penktadienį prie šios kompanijos prisijungė šviežiai išsiritę penki patarškų (perlinių vištų) jaunikliai... Stebime, jaukinamės, žiūrime, kas čia iš jų bus... :) Nuo pirmųjų dienų matosi, kad laukinukai tokie, daug baugštesni už paprastas višteles. Na bet labai jau masina pamatyti užaugusius ir tomis prabangiai taškuotomis plunksnomis pasidžiaugti...


Žodžiu, ūkis plečiasi... :)


Plečiasi ir mūsų supratimas apie pasaulį. Šį kartą – apie mikro pasaulį. Įsigijome skaitmeninį mikroskopą, kurio dėka atsivėrė naujas mastelis net ir... paprastoje kiaulpienėje...


Žiedo pjūvis. Būsimi pienių pūkai ir besiveržiantis pienas...

Giliai giliai žiede pasislėpę va tokie raituliukai... :)


... ir vaisinės arbatos pakelyje...


... ir vištos plunksnoje...


... ir elementariame kankorėžyje bei kituose mūsų tyrinėtuose vaizduose...



Kai jau išdidintas pasaulis kiek pabodo, grįžome į realybę... O joje – žydinčių pienių milijonai... Pats metas vainikus pinti, kol žolės tėvelis nupjauti nespėjo...






Dailė

Kad jas kur, tas pienes... :)) Įkvėpė mudvi su Magde išbandyti kvilingo techniką. Aš pati jau seniai norėjau išbandyti ir įrankius turėjau, bet va vis progos pritrūkdavo. O čia štai tos pienės su savo įkvėpimu... :D Magdė tam kartui užsikabino... :) 


Kaip gi be atvirutės Barborai..? :)


Liutauro tokiomis subtilybėmis nesugundysi, todėl bernužėlis plastilinu šį kartą tenkinosi... :)




  
Anglų kalba / Projektas

Kas tiesa, tas ne melas – daile Liutauro tikrai nesugundysi. Tačiau pastaruoju metu jį vis lengviau įvilioti į pradėtų darbų pinkles bei įkalbėti tuos darbus pabaigti. Kadangi praeitą pusmetį anglų mokytoja pasiūlė šį pusmetį padaryti kokį nors projektą anglų kalba, pagaliau išmušė TA valanda... :) Ilgai negalėjau sugalvoti, ką galima būtų vaikams pasiūlyti pagal jų gebėjimus padaryti. Ir štai, kai n-tąjį kartą su vaikais žiūrėjome-skaitėme D. Miles video knygelę „Unicorn and Horse“, sugalvojau! Imsime ir padarysime savo šios knygelės versiją. Tuo tikslu šią savaitę vaikai įskaitė knygelės tekstą, Liutauras įpusėjo šią knygelę perrašyti, na, o kitus darbus palikome ateinančiai savaitei. Todėl galutinio rezultato teks ir jums palaukti...


Tiesa, Magdė su teksto įskaitymu Liutaurą aplenkė. Ir dėl to labai džiaugiuosi. Nes ir rusų kalbos mokymasis pas mus prasidėjo nuo jos. Tik paskui jau Liutauras perėmė kalbos mokymąsi iš sesers. To paties labai tikiuosi ir šį kartą. ;)



         
Rašymas / Skaitymas / Literatūra / Matematika ir visa kita

Vat, mielieji, žinokite, tai, praktiškai, yra ir viskas, ką šiandien galiu parašyti apie pastarąsias savaites... Kažkur patyliukais praslydo Magdė, užbaigdama matematikos pirmos klasės kursą, kažkur nepastebimai Liutauras sunkiai yrėsi per matematines lygtis, kažkur vakarai mus blaškė po Renatos Šerelytės „Krakatukų jūrą“,  o rytais vyko dramos piratų laive-palapinėje... 




Kažkur visame tame žiūrėjome tarptautinį Suzukį smuikininkų koncertą, patys grojome smuikais ir ukulėlėmis, giedojome giesmes ir dainavome dainas, mokėmės groti iš natų, Liutauras intensyviai bandė aiškintis, kurie gi draugai tiki Kristumi, o kurie ne; kartu krovėme vis dar tas pačias nesibaigiančias malkas (jau nedaug, visai nebedaug liko... :) ir... tiesiog džiaugėmės pagaliau atėjusia šiluma... :)

Viskas pakankamai padrika, tiesa? Kartais taip gyvenime mums būna. Jums ne?.. :)