2024 m. kovo 29 d., penktadienis

Dėmesio! Dėmesio? Ką sakei?..

Nuo tos dienos, kai sužinojau apie ADHD (Attention-deficit/hyperactivity disorder) arba, kitaip tariant, – apie ADS (Aktyvumo ir dėmesio sutrikimą), praėjo jau dveji metai (negaliu patikėti, kad jau NET dveji...). Per tą laiką bandžiau daug ką suprasti ir atrasti. Eidama mažais žingsneliais savęs pažinimo link supratau, kad ne viena aš tokia mūsų šeimoje...


Žvelgdama į Magdę, mačiau, kad ji – mano mažasis veidrodėlis, turintis tą patį ADHD antspaudą. Galiausiai viena mokyklos mokytoja per konsultaciją manęs pasiteiravo, ar kartais Liutauras irgi neturi ADHD. Vos neatsisėdau iš netikėtumo. Negalėjau patikėti išgirdusi tokį klausimą, kurį tuoj atmečiau: „Ką jūs, – tikrai ne... Va Magdė, tai taip, greičiausiai turi, bet Liutauras?.. Ne, tikrai nemanau... “ 

Vis tik tuoj ėmiau galvoje atsukinėti juostelę apie tą savo vaiką, kuris nuolat rankose kažką sukalioja, nenustygsta vietoje vos patekęs į nuobodesnę aplinką ir nuolat reikalauja smegenims darbo, kompiuteryje pasileidęs vienu metu 2-3 programas, žaidimus ar ką nors, kas galėtų sulaikyti jo dėmesį ties vienu ar kitu dalyku... Visko čia nesuminėsiu, visgi faktas jau patvirtintas ir specialistų – namuose tokie esame trise... :O

Klausimas dabar, ką su tuo daryti... :D Klausia manęs pažįstami, kaip jaučiuosi – palengvėjo ar anaiptol? :D Manau, kad realiai kažkur per vidurį. Nes situacija pasikeitė tik teoriškai. Nei mano vaikai, nei aš pati netapome kitokie. Tiesiog apie save daugiau sužinojome. Susidėliojo kai kurie taškai ant i, kurie iki šiol vis nerasdavo savo vietos... Supratau, kad su šia ypatinga savo ir vaikų smegenų sąranga į komplektą gavau pamoką apie gyvenimo nenuspėjamumą ir nuolatinę kaitą... :) 

Kadangi per kelerius metus jau supratome, kas mums, kaip tokiems, švietimo sistemoje netinka, belieka dabar maža smulkmena – išsiaiškinti, kas gi, po galais, mums tinka – tiek man, kaip mamai ir vaikų mokytojai (šita dalis, beje, sudėtingiausia kol kas), tiek jiems. Jau dabar matau, kad reikės mesti į šiukšlių dėžę daugelį metodinių principų, kuriais bandėme sekti, manydami einą į sėkmę... Deja, to pasekoje Magdė pernai visai užsiblokavo ties akademiniais dalykais, ir tik dabar po truputį vėl bandau ją „atšildyti“, mat pagaliau išgirdau jos nuolat kartojamą „man per sunku“. Vis galvodavau, na, kas gi čia sunkaus – įdėsim šiek tiek pastangų, ir viskas pajudės... Deja, pastangos ir visi mano vertimaisi per galvą nedavė naudos, todėl keliu savo kartelę žemiau ir bandau grįžti porą metų atgal – į mokomąją medžiagą, pilną spalvingų iliustracijų, kurių Magdei vis dar taip reikia... O su Liutauru tuo tarpu džiaugiuosi, kad pagal naujosios mūsų pasirinktos mokyklos mokymosi strategiją taip pat esame lankstūs nesimokyti kol kas tų temų, kurios vaikui vis dar sunkiai įkandamos dėl lėtesnės kognityvinių gebėjimų raidos. 

Šioje vietoje kalu vinį į lentą ir ant jos kabinu savo patarimą visiems Ugdymą šeimoje pasirinkusiems – pasidomėkite, kaip veikia ADHD smegenys ir, jei tik matote, kad tai gali turėti jūsų vaikas, o taip pat ir jūs (nes šis ypatumas – paveldimas), ieškokite tokių mokymosi būdų, kurie tiks jums. 

Aš gi tuo tarpu konspektuojuosi sau ir jums pagrindinius ADHD ypatumus, išgirstus neseniai seminare šia tema:

Dėmesys:

  • Sunku užbaigti pradėtus darbus.
  • Sunku planuoti užduočių atlikimą.
  • Vengia užduočių, kur reikia pastangų, valios.
  • Pameta, ne ten pasideda įvairius daiktus.
  • Lengvai išsiblaško.
  • Užmaršus kasdienėse veiklose.
  • Prasti klausymosi įgūdžiai, sunku atsiminti, kas buvo klausyta.
  • Sunku atsiminti instrukcijas ir jų laikytis.

    Kita medalio pusė: hiperfokusas, kuomet pamirštama apie laiką, ir niekas negali atitraukti nuo patinkančios veiklos. 

Neorganizuotumas ir užmaršumas:

  • Prasti organizaciniai įgūdžiai (namai užversti daiktais).
  • Polinkis atidėlioti.
  • Sunku pradėti ir užbaigti darbus.
  • Nuolatinis vėlavimas.
  • Užmiršimas apie terminus ir suplanuotas veiklas.
  • Nuolat pametami ar nukišami daiktai.
  • Sunkumas įvertinti, kiek laiko užims viena ar kita veikla.


Vykdomosios funkcijos:

  • Sunku nusistatyti prioritetus, pradėti darbų įgyvendinimą.
  • Sunku išlikti susitelkus į ką nors ilgesnė laiką.
  • Sunku valdyti emocijas, reguliuoti kylančią frustraciją.
  • Sunku su darbinės atminties panaudojimu ir vienų ar kitų prisiminimų atgaminimu.
  • Sunku su savirefleksija ir savireguliacija.

ADHD neuroboliogija:

  • Prieškaktinė (prefrontalinė) smegenų žievė yra mažesnė, lėtesnė šios srities kraujotaka.
    Ši smegenų dalis atsakinga už vykdomąsias funkcijas: planavimą, darbinę atmintį, emocinį reagavimą.
  • Migdolinė liauka ir hipokampas taip pat mažesni.
    Šios dalys atsakingos už emocinius procesus nei atmintį. Todėl sunku valdyti emocijas, iš čia kyla ir užmaršumas.
  • Kitokie funkciniai ryšiai tarp skirtingų smegenų sričių. Vienose srityse jie yra aktyvesnis nei įprastai (tačiau nepakankamai diferencijuoti), kitose srityse ryšiai nepakankami.
  • Lėtesnė smegenų raida, paprastai atsilieka apie 30 proc. (10-metis ADHD vaikas prilygsta neurotipiniam 7-mečiui). Ryškiausiai atsilieka prieškaktinės skilties sritys, todėl tokiems vaikams ypatingai sunkios su mąstymu, ilgesniu dėmesio koncentravimu ir planavimu susijusios užduotys.
  • Greitesnė motorinės srities smegenų branda, kas gali įtakoti hiperaktyvumo pasireiškimą.
  • Neurotransmiterių pokyčiai:
    • mažiau dopamino receptorių
    • arba dopaminas lėčiau / neefektyviai įsisavinamas

Kaip padėti?

  • Naudoti daugiau vaizdinių priemonių.
  • Surašyti pagrindinius veiklos punktus.
  • Naudoti skirtingus medžiagos pateikimo formatus.
  • Įsitikinti, ar suprato instrukcijas.
  • Informacinį „pyragą“ pjaustyti mažais gabaliukais.
  • Išlaikyti pamokų struktūrą.
  • Informuoti iš anksto, ko iš vaikų tikimasi. Informuoti apie pasikeitimus.
  • Sunkesnes temas nagrinėti pirma, paskui eiti prie lengvesnių. Arba atvirkščiai.
  • Padėti persijungti nuo vienos temos prie kitos.
  • Pašalinti dėmesį blaškančius dirgiklius.
  • Pasitelkti ausines triukšmui malšinti.
  • Naudotis laikmačiais (pvz., „Pomodoro“ technika).
  • Priminti apie tai, kad reikia pailsėti, pavalgyti, atlikti tam tikrus darbus.
  • Leisti judėti, sportuoti.
  • Grupiniai užsimėmimai (skatinantys laukti savo eilės, išklausyti, nereaguoti impulsyviai).
  • Dėmėsio įsisavinimo (mindfulness) praktikos.
  • Aiškiai nustatyti ir surašyti / nupiešti svarbiausias taisykles (žiūrėti, kad jų nebūtų per daug).
  • Leisti naudotis dėmesį padedančiomis sutelkti priemonėmis (minkšti žaisliukai, pop-it'ai ir pan.)
  • Pagirti už įdėtas pastangas, iki galo atliktą darbą ir pan. Stengtis, kad pagyrimų būtų daugiau nei kritikos.


Tiesą sakant, nežinau, ar šis konspektas, o ypač skiltis „kaip padėti“ kaip nors man padės, nes atrodo kad tai – tarsi bendri principai, tinkantys visiems vaikams... Todėl, jei tik pavyks, bandysiu ateityje po mažą gabalėlį pasigilinti į konkretesnes praktikas ir pasidalinti tuo, ką pavyks pritaikyti ir kas pasiteisins.

O tam kartui siūlau pasižiūrėti šiuos video įrašus:
How to ADHD – YT kanalas.

Pradžiai užteks. Aš tuo tarpu skubu imti į rankas savo guru Jessica'os McCabe knygą „How To ADHD“, kuri jau atkeliavo iš JAV pas mane... Tai, berods, pirmoji ir kol kas vienintelė knyga, kurią parašė ne koks nors psichologas, o žmogus, pats gyvenantis su šiuo ypatumu. Todėl, manau, bus įdomu... :)



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą