2022 m. sausio 15 d., šeštadienis

17-18 savaitės. Žiemos malonumai, dovanos, testai ir Daiktavardžių buveinė.

Kaip jau vakar rašiau, metų pradžia buvo kiek iš koto verčianti ir viską apverčianti... Viso to kontekste bandžiau sugaudyti poatostoginį vaikų išsimušimą iš rutinos ir kažkaip atgal ant bėgių tą mokslo traukinį užvilkti... Prisipažinsiu – sekėsi sunkiai. Jau ne kartą esu rašiusi, jog atostogos labai išmuša mus iš vėžių. Ir jei jos trunka dvi savaites, daugmaž tiek paskui vėl reikia, kad tiek jie, tiek aš grįžčiau į „normalų“ gyvenimą...


Aktyvumas

Kaip mūsų atostogos? Pukiai! Jūsų, tikiuosi, ne blogiau? Juk tokie nostabūs orai buvo! Idealiai užšalo kūdra, leidusi pasidžiaugti pačiūžomis...


Paskui, tiesa, po atlydžio ledas išsikilnojo ir vėl užšalo, bet tai ne bėda – kūdra tapo visokiausių eksperimentų vieta... :)



O kai jau ant kūdros linksmybės baigėsi, smagumai prasidėjo namuose – vaikai prisiminė turį riedučius... :D






Dailė, technologijos

Magdė per Kalėdas dovanų gavo šviesos-smėlio dėžę, tai kurį laiką piešė kartu su tėčiu:




Liutauras tuo tarpu eksperimentavo virtuvėje...


Paskui Magdė išsirinko už dovanotus jai pinigus dar vieną naują žaislą – 3d pieštuką, apie kurį seniai svajojo. Ir puolė tuoj savo kūrybinius sumanymus įgyvendinti... Tiesa, pirmą dieną dėl neteisingo pieštuko naudojimo jis buvo rimtai užsikimšęs, tai buvo čia ir didelio nusivylimo, ir ilgo bandymo man jį pataisyti-išvalyti... Prasikankinau gerą pusdienį, kol pieštuką visgi atgaivinau, ir Magdė toliau galėjo darbuotis.
Pradžioje žaisdama su plokščiomis figūromis, paskui perėjusi prie sudėtingesnių projektėlių.



Vaikai kažką veikaliojo, paišeliojo, bet aš mažai šį sykį fotogfavau, todėl nebeprisimenu, ko ten tose dienose buvo... Žinau tik, kad buvo visokių rankdarbiavimų ir paišinėjimų, svečių ir pasisvečiavimų...






Planavimas

Galiausiai bandėme suimti save į rankas ir išsitraukėme senuosius savo svajonių sąsiuvinius...


Sunkiai kažkaip vaikams su tomis svajonėmis šį kartą ėjosi... Pusę senų svajonių Liutauras išbraukė, nusprendęs, kad ne, jų jam visai nereikia... Tačiau naujo nieko taip pat nesugalvojo. O ir su tomis, kurios liko užrašytos, nenorėjo jis nieko daryti. Sakė, kad ne dabar... Kada? Jūs jo patys ir paklauskite... Magdė bandė protinti brolį, kad jei jis nedės jokių pastangų, tai savaime tikrai tų dalykų nepasieks... Na, kaip ten iš tiesų bus, laikas parodys...



Biblija

Aš gi, kaip ir pridera metų pradžiai, sėdau susižiūrėti, kur čia su kuo kaip judėti toliau. Visų svajonių/norų ir planų susirašymo dėka, apie ką jau vakar, kaip žinia, rašiau, iš atminties lobyno išsitraukiau prieš kelerius metus puoselėtą, bet taip tąkart ir neįgyvendintą idėją – mokytis mintinai Biblijos eilučių kortelių pagalba. Dabar tam pasirodė daug tinkamesnis metas, todėl nutariau susitvarkyti visą šį projektą ir pasidalinti su jumis, jei ir jums kiltų noras užsiimti Biblijos eilučių mokymusi mintinai.

Taigi – kas tai per sistema? Visų pirma jums reikės Biblijos citatų kortelių rinkinio. Tokį galite susidaryti patys, susirašę jums reikalingas/norimas išmokti citatas ant atskirų kortelių, taip pat galite įsigyti mano paruoštą atsispausdinimui rinkinį iš 410 kortelių (200 citatų iš Senojo testamento ir 210 citatų iš Naujojo testamento plius tuščių kortelių maketas, jei norėtumėte ką nors sau pasikeisti, pasipildyti). Jei spausdinti ir pjaustyti korteles neturite noro, galite susisiekti su manimi, nes kaip tik turiu atspausdinusi porą tokių rinkinių.

Taip pat be kortelių jums reikės kortelių skirtukų (jie įeina į mano paruoštą rinkinį), kurie ir įgalina visą šią sistemą veikti. Visa tai turėtumėte susidėti į jums patogią dėžutę. Gal tokią turite kur nors namuose, kurią galėsite prisitaikyti joms susidėti.
Jei ne, taip pat galiu pasiūlyti jums tokį variantą, pagamintą Lietuvoje:


Kai jau viską būsite pasiruošę, korteles ir skirtukus sudėkite tokia tvarka:

Naujas korteles galite dėti arba į vieną krūvelę, arba galite atskirti į Senojo ir Naujojo testamento krūveles. Tuomet susidėkite skirtukus, skirtus kasdienai, neporinėms ir porinėms mėnesio dienoms.
Po jų (nuotraukoje nesimato) išsirikiuos savaičių dienų skirtukai nuo pirmadienio iki sekmadienio, dar už jų – mėnesio dienų skirtukai. Na ir gale, jei norite, galite viską pabaigti skirtuku „Jau išmokta“. Bet jis taip pat nebūtinas. Tuoj paaiškinsiu, kodėl...


Pradėję naudoti šią sistemą, turite paimti vieną naują kortelę ir vieną kartą ryte ją perskaityti. Jei tai visai šviežia citata, kurios nei fragmento nesate įsidėmėję, perskaitykite ją bent keletą kartų. 

Pradėkite nuo citatos nuorodos (Pvz.  Pr 1:1). Tada perskaitykite citatą ir vėl pasakykite citatos nuorodą. Pirmai dienai tiek. Perkelkite šią kortelę už skirtuko „Kasdien“ – ji žymės citatą, kurią šiuo metu mokotės. Antrą dieną, ištraukę kortelę iš skyrelio „Kasdien“, darykite tą patį: perskaitykite citatą vieną kartą, leiskite kitiems šeimos nariams pakartoti, ką jie įsiminė. 

Kai jau po kelių dienų ar savaičių (priklausomai nuo citatos sudėtingumo, ilgumo ir jūsų asmeninių gebėjimų) tą eilutę mokėsite, perkelkite ją į vieną iš skilčių, žyminčių porines ir neporines dienas. O į skiltį „Kasdien“ įkelkite naują kortelę iš ST ar NT.

Kai tai padarysite, dabar jūsų kasdienis citatų skaitymas atrodys taip: paimsite kortelę iš skyriaus „Kasdien“, perskaitysite/pakartosite ją visi drauge, padėsite į vietą. Tada imsite kortelę iš skilties „Neporinės“, ir taip pat pasikartosite jau anksčiau išmoktą citatą. 

Taip, daugėjant išmoktų kortelių skaičiui, jos vis kelsis į tolimesnes skiltis: nauja kasdienė kortelė išstums ankstesniąją neporinės ar porinės dienos kortelę į savaičių skiltis, galiausiai ji atsidurs mėnesio dienų skiltyje, kurios su laiku pildysis iki tol, kol visos kortelės ten persikels. Jei matysite, kad mėnesio dienų skiltyse susirenka per daug kortelių, galite dalį jų perkelti į „Jau išmoktų“ kortelių skiltį, kurias gal vėl iš naujo norėsite peržiūrėti/prisiminti praėjus keleriems metams.

Kaip visa tai veikia praktikoje, galite pasižiūrėti šiame video.

Taigi – su vaikais pradėjome mokytis citatas. Per porą savaičių pavyko įveikti Pr 1:1 ir Rom 1:16-17 eilutes. Vaikams visai patiko, nors pirma galvojau, kad vaikai aikštysis ir nenorės mokytis. Taigi bandysime tęsti – palinkėkite mums sėkmės. :)



Lietuvių, matematika, pasaulio pažinimas

Tuomet atėjo metas mūsų pusmetiniams atsiskaitymams – lietuvių, matematikos, lietuvių ir pasaulio pažinimo testams. Liutauras visada stresuoja, kai tik išgirsta, kad reikės atlikti testus, tačiau vis bandau įtikinti, kad testai tėra pasitikrinimas, kiek ko liko tavo smegenyse (ypač po atostogų). Ir ties kuo dar reikėtų toliau padirbėti. Testams sąmoningai nieko prieš tai nesikartojame ir nesimokome papildomai – mano tikslas yra pamatyti, kiek realiai vaikai išmoko, o ne kiek išmoko konkrečiam testui. Todėl manęs nestebina, kad kai kurie uždaviniai lieka neišspręsti ar elementarūs klausimai neatsakyti – juk tie testai labai priklauso ne vien nuo akademinių žinių, bet ir nuo sugebėjimo susikaupti stresinėje situacijoje, nuo gebėjimo ištraukti reikiamą informaciją reikiamoje vietoje ir pan... Žodžiu. Nei vienas vaikas per daug nesublizgėjo. Ir, kaip mokytoja pasakė, vaikų rašybos įgūdžiai tikrai nėra tvirti, ir teorinės žinios taip pat ne iš tvirčiausių... Matematikoje Liutauras neišsprendė nei vieno sąlyginio uždavinio – tiesiog praleido juos net nenorėdamas gilintis. Tai atsigriebimui paskui žodžiu kelias dienas vien žodinius uždavinius sprendėm... :)

O kai testai pasibaigė, kibome toliau į pratybas. Tiesa, abu vaikai paprašė pailsėti nuo dalybos ir pirmiau praeiti lengvesnius skyrius – apie matavimus, o prie dalybos grįžti vėliau. Tebūnie... Kibome tad į matavimus. Liutauras susipažino su ploto skaičiavimu, Magdė prisiminė įvairius matavimo vienetus.





Projektas

Įšokę į lietuvių kalbos pratybas, tuo pačiu pradėjome savo mėnesio projektą apie kalbos dalis. Nors prieš Naujuosius jau nagrinėjome veiksmažodį bei asmenuotes, ir kalbos dalys nėra naujas dalykas, patį pažintinį projektą pradedame tik dabar. Dar nežinau, kaip stipriai prie to prisidės vaikai, dar iki smulkmenų nesumąsčiau, kaip visa tai paversti mokomuoju žaidimu, bet bendromis pastangomis noriu įtraukti vaikus į kalbos dalių miestelio statybą ir jo detektyvą...



Taigi... Mūsų detektyvas prasideda nuo „Daiktavardžių buveinės“... Antrame jos aukšte gyvena bendriniai ir tikriniai daiktavardžiai. Čia pat yra ir „nykštukų namelis“: ne tik moteriškos ir vyriškos giminės daiktavardžiams, bet taip pat ir bevardės giminės vargšeliams – visokiems kerėploms, vėploms ir į juos panašiems... Vaikai norėjo, kad įrašyčiau čia dar ir zanūdą, bet susilaikiau... :D Verčiau ieškojau ko nors teigiamo prie tų „bevardžių“, tačiau apart nuobodylų, mėmių ir nevėkšlų taip ir nesuradau jokio kito daiktavardžio aniems dviems į kompaniją... Gal jūs ką nors gero iš tosios giminės pažįstate? :)

Pirmame aukšte daug linksmiau – čia gali rasti vienaskaitos ir daugiskaitos domino kaladėlės formos pasirodymų sceną, nuo kurios kalbas galima sakyti tiek pavieniui, tiek drauge, jei esi ne visai drąsus vaikas... Taip pat čia yra vietos vienaskaitiniams ir daugiskaitiniams daiktavardžiams, kurie nemėgsta sakyti kalbų nei vienoje domino kaladėlės pusėje, užtat labai mėgsta suptis. Tilpo į buveinę ir linksnių komoda – po jos stalčius mėgsta palandžioti apsukrūs daiktavardžiai, kuomet nori jus suklaidinti savo galūnėmis. Tačiau kad niekas niekur nepaklystų, ant trijų ypatingų stalčių yra etiketės, primenančios, kaip su tais linksniais reikėtų elgtis...

Buvo pirminiame šios  buveinės variante dar ir linksniuotės bei konkretieji ir abstraktieji daiktavardžiai, tačiau ačiū mokytojai Violetai, kuri padėjo mums išsigryninti, kokia informacija yra perteklinė ir jos tikrai čia nereikia...


Jei ir jūs norite užsukti pasižvalgyti po Daiktavardžių buveinę, kviečiu! Jums paruošiau tiek A1 dydžio plakatą, tiek į A4 formato lapą telpančią iliustraciją.


Tai, žinokite, šiam kartui turbūt tiek... Bandėme per atosotogas ir po jų prisijaukinti knygas, tačiau mano viltis atrasti vaikams patinkančias knygas vis labiau ir labiau blėsta... A. Lindgrend knygos nei viena „nepraėjo“ – nei išdykėlis „Emilis iš Lionebergos“, nei „Padaužų kaimo vaikai“, nei „Kalio Bliumkvisto nuotykiai“... Visas knygas teko įpusėjus mesti... Liutauras, užklausęs, kodėl visose knygose pasakojama vien apie senovę, o ne apie šiuos laikus, pareiškė, kad tokios knygos jam visai neįdomios... Magdė kiek santūriau reiškė savo nepasitenkimą, nes vietomis ją tos istorijos lyg ir užkabindavo, na bet – yra kaip yra. Iškosime knygų apie šių dienų aktualijas... :) Turiu šiokį tokį sąrašiuką, vėl šukuosime bibliotekas...

Nebus ir video šį kartą. Atostogos paveikė mano atmintį, ir praktiškai nieko nefilmavau, kas dėjosi aplink... :) Tad turėsite palaukti geresnių laikų...

Iki!

Kai visa, kas nauja, yra tik užmiršta sena... Arba dar sykį apie planavimą. Šį sykį DSHS (ADHD) kalba...

Ką gi brangieji... Tai buvo neeilinės dvi savaitės. Ne, mes neįveikėme kokio nors stebuklingo maratono ir nepadarėme kokio nors super įspūdingo projekto. Veikiau atvirkščiai – bandėme suvesti visus galus, išardyti iki šiol megztą mezginį ir pradėti viską iš naujo.


PRATARMĖ...

O prasidėjo viskas nuo pačio paprasčiausio metų planavimo. Kaip ir kiekvienais metais. Todėl kažko labai naujo nesitikėjau. Tačiau kuomet eilinį kartą pradėjusi naršyti internete po informaciją apie planavimą (nes patys žinote, koks man sunkus šis momentas), nutiko tai, kas ir turėjo nutikti – internetiniai logaritmai man vienas po kito pradėjo „mėtyti“ įvairias reklamas į įvairiausius kalendorius ir laiko planuoklius, o kai vieną jų susiviliojusi sau pasidovanojau, tuomet pradėjo man siūlyti visokius planavimo seminarus ir planavimo maratonus. Vieno jų – 4 dienų planavimo maratono iššūkis – mane „užkabino“, ir taip aš po truputį grimzdau į informacijos apie eilinius planavimo triukus liūną... Čia išgirdau naujų terminų, kuriuos tuoj rūpėjo išbandyti, nes skambėjo naujai ir labai violiojančiais... Visų tų planavimų sūkuryje mano dėmesį pertraukė vienas pažįstamo skambutis. Pašnekovas guodėsi apie savo turimas gyvenimo bėdas, kurias iššaukė jo turimas taip vadinamas ADHD sindromas. Lietuviškai tai – DSHS – Dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo sindromas. Klausiausi ir negalėjau patikėti – tai, apie ką jis pasakojo, 99-ais procentais tiko ir man pačiai. Tačiau aš niekuomet nemaniau, kad tai gali būti kokia nors „diagnozė“. Juo labiau – visada stereotipiškai maniau, kad DSHD tėra pusiau išgalvota šio laikmečio vaikų bėda, su kuria nei aš, nei juo labiau mano vaikai turi ką nors bendro (tiesa, ir dabar apie tai mąstau daugiau ne kaip apie diagnozę, kurią reikėtų gydyti, bet kaip apie tam tikrą žmonių tipą... Ir apie tai, kad tokių vaikų padaugėjo tik todėl, kad dirgiklių mūsų aplinkoje pastaruosius dešimtmеčius yra nepalyginant daugiau nei anksčiau, todėl visa tai daug ryškiau matosi). Galiausiai pažįstamas atsiuntė man vieną video, kuriame pasakojama apie šį smegenų „sutrikimą“. Žiūrėjau ir nežinojau – ar čia juoktis, ar verkti – na tikrai, praktiškai viskas, ką ten pasakojo, buvo kaip pirštu į akį apie mane... Skubėjau viską konspektuotis, kad tik nepamirščiau... Netiko, regis, tik viena – kad tokiems žmonėms sunku išreikšti mintis ir sklandžiai kalbėti. Kita vertus, mano rašymo stilius, kaip patys žinote, dažnai prigrūstas komplikuotų sudėtinių sakinių, užgriebiančių neretai ne vieną mintį, dažnai kažkur nuklystantis ir vėl sugrįžtantis prie to, apie ką pradėjau... Iš mokyklos laikų iš karto iškilo prieš akis nuolatinės lietuvių kalbos mokytojos pastabos apie tai, kad turiu išmokti trumpinti savo sakinius, nes jie yra labai komplikuoti ir ilgi... Bet... 

Grįžkime prie reikalo... Paskutinį tašką šioje istorijoje padėjo tai, kad besimaudydama informacijos apie planavimo subtilybes jūroje atradau taip vadinamą „Bullet journaling“ metodą, kurį sukūrė, pasirodo, žmogus, turintis tą patį DSHS!!! Ir aš ne juokais išėjau iš proto... :D Kelias dienas negalėjau atsikvošėti, tikrindama savo prisiminimus ir gyvenimo patirtis, tarsi norėdama įsitikinti, ar tikrai visa tai galima būtų „pripaišyti“ ir man. Ir, kuo toliau tikrinau, tuo labiau supratau, kad nuo tiesos nepabėgsiu... 

Nuo vaikystės daug kur buvau balta varna ir per laiką išmokau su tuo susitaikyti, bandydama atrasti sau tinkamus išgyvenimo triukus, daug ką įveikusi savo nenustygstančių vietoje ir nemokančių ilsėtis smegenų dėka ir nuolatinio darbo su savimi bei tam tikrų įpročių formavimu bei bandydama pabėgti nuo man netinkamos aplinkos bei susikurdama savo gyvenimą tokį, kuriame aš galėčiau ne į savo trūkumus fokusuotis, bet išnaudoti savo stiprybes. O jų, pasirodo, DSHS tipo žmonės turi ne tiek jau ir mažai:


Tiesa, dažnas, žiūrėdamas į mane, nelabai regi kokį nors hiperaktyvumą. Ir tai tiesa – mokslininkai, pasirodo, net yra atkreipę dėmesį į tai, kad mergaitėms ir moterims šis smegenų ypatumas yra diagnozuojamas daug rečiau nei berniukams, kurie negali nusėdėti vietoje, tokiu būdu priversdami savo smegenis susitelkti ties viena ar kita veikla. Moteriškos gi smegenys į dėmesio sutrikimus reaguoja kitaip. Ir vietoj nepaliaujamo judrumo viduje suka savo „veiklas“ – tokios mergaitės dažnai gali atrodyti užsisvajoję, pernelyg emociškai jautrios arba/ir šnekios, užmaršios ir pan... O jau suaugusios šokinėja nuo vienos veiklos prie kitos, nes vienoje veikloje tiesiog negali užsibūti ilgiau. Ir tokių žmonių aplink mus yra maždaug vienas iš dvylikos... 


Ką tai keičia, turbūt paklausite?.. Tai, kad kai žinai, kas yra tavo priešas, gali jį nugalėti. Nes juk nepaprastai sunku nugalėti nematomą priešą, tiesa?.. Taigi. Neabejoju, kad ir jūsų tarpe yra tokių žmonių – su silpniau ar stipriau išreikštais DSHS bruožais. Todėl neabejoju, kad šis mano dienoraštis jiems nuo šiol bus daug naudingesnis. Nes dabar, žiūrėdama per šią naujai atrastą ir viską į vietas sudėliojančią prizmę, bandysiu dalintis tuo, kas veikia būtent DSHS turintiems tėvams, ugdantiems vaikus šeimoje... Nes jau pradėjau skaitinėtis, kaip organizuoti veiklas vaikams, kai pats esi prie tų, su DSHS.

O kadangi labai dažnai šis smegenų ypatumas yra paveldimas, iš naujo pabandykite pasižiūrėti ir į savo vaikus (tą bandysiu daryti ir pati) – nes jie taip pat gali turėti DSHS bruožų, kurie nebūtinai bus tokie, kaip jūsų, nes DSHD dar, pasirodo, turi 7 atmainas. Susipažinkite. Atpažinkite. Susigyvenkite... :)

Bet grįžkime prie planavimo. Jei sekate mano įrašus ar šiaip kada prie progos naršėte po mano įrašus apie planavimą, nenustebinsiu jūsų pasakydama, kad idealaus planavimo modelio sau ir vaikams nesu atradusi. Ir štai dabar žinau, kodėl. Todėl kad DSHS smegenys negali pakęsti rutinos, monotonijos ir nusistovėjusios veiklos. Vos tik jūs bandote prisijaukinti ir atrasti sau tinkantį planavimo modelį, kuris, atrodo, štai jau veikia, nutinka DSHS smegenims būdingas dalykas: nutrūksta dopamino srautas, dingsta motyvacija, ir jūs liekate prie tos pačios supuvusios geldos – nusistovėjęs planavimo modelis tampa nuobodus, nebeįdomus, ir jums prireikia... visai kitokio planuoklio nei tas, kurį štai buvote kelioms savaitėms prisijaukinę... Ką tokiu atveju daryti? Visų pirma, suprasti, kad labai didelę galią mūsų gyvenime turi įpročiai, ir paversti juos savo sąjungininkais... Nes kitaip nebus. Motyvaciją turi pakeisti įprotis. Juk jums vargiai teikia didelį pasitenkinimą tai, kad kasdien jums reikia eiti ir atlikti tą patį monotonišką darbą – pvz., išsivalyti dantis... Bet jūs tai darote, nes esate įpratę, tiesa? Tai taip ir su planavimu...

Taip, aš jus puikiai suprantu – man irgi labai sunku atrasti sau tinkamą planuoklį. Mane gali suerzinti ne taip ten įrašyta kokia formuluotė ar ne tokiu šrifto dydžiu surašytos savaitės dienos. To gali pakakti, kad aš tokio planuoklio atsisakysiu, nors visa kita tiks... Panašiai nutiko man su iš pirmo žvilgsnio taip sužavėjusiu „Planuokiu“. Mane „užkabino“ čia įterpti gyvenimo, penkmečio ir metų svajonių žemėlapiai ir įpročių vedlys. Kita vertus, per pirmąją savaitę pamačiau, kad jis skirtas daugiau tradicinius darbus dirbantiems žmonėms, o ne tokiems išsiblaškėliams, kaip aš, kurie neturi ribos tarp darbinio ir asmeninio gyvenimo, ir kuriems geriausias poilsis – darbas. Ypatingai, kai ugdai vaikus namuose, ir viskas persipina dar stipriau... Kita vertus, suprasdama, kad bet kokias silpnybes galima paversti stiprybėmis, tuoj ėmiausi šio planuoklio modifikavimo. Visa laimė, kad viskas jame atspausdinta yra ganėtinai blankiai, todėl bet koks ryškesnis rašiklis gali nesunkiai ištaisyti jo trūkumus ir tai, kas man vizualiai ar konceptualiai netinka. Pagražinusi keliais spalvotais lipdukais ir savo piešiniais galiausiai likau visai patenkinta ir pagalvojau, kad toks neįkyrus planuoklio pagrindas man visai patinka kaip tam tikras „Bullet journaling“ (dar kitaip trumpinamo BuJo) karkasas, kuris už mane atlieka pačią nuobodžiausią dalį – savaičių ir mėnesių surašymą, man tuo tarpu palikdamas kūrybinę, kintamąją planavimo dalį. 
Visgi ne tai DSHS smegenims svarbiausia. Ir jei jūs neturite problemų su planavimu, tai toliau mano aprašyta informacija jums greičiausiai nebus naudinga. Tačiau jei jūs esate iš DSHS klubo, neabejoju, kad tai gali būti jums labai ir netgi labai naudinga. Taigi...


APIE PLANAVIMĄ, TURINTIEMS DSHS (angl. – ADHD) SMEGENŲ TIPĄ.

Visada pavydėjau žmonėms, kurie ima, susiplanuoja, padaro, ir nesuka dėl to galvos. Tačiau jei jūsų smegenys yra iš tų neramiųjų, kurios nuolat meta kelią dėl takelio, o sukę apsukę ratą jau ir pamiršta, kuriuo takeliu buvo eita, kurios nuolat suka mintį po minties, nuklysdamos į neįtikėčiausius minčių ir idėjų užkaborius, žinokite – mums pakeliui. Ir jei norite prisijaukinti planavimą, jums nepadės jokie guru, kurių smegenys veikia kitaip nei jūsiškės. Tačiau sau padėti jūs tikrai galite. Svarbiausia – suprasti, kas vyksta jūsų smegenyse ir kas jums iš tiesų trukdo susiplanuotus darbus atlikti, o tada pašalinti kuo daugiau tų dirgiklių, kad kuo lengviau būtų grįžti iš tų klystkelių į pradinį taką. 

Nesu neskystanti ir visažinė, tačiau pasidalinsiu tuo, ką jau pati per porą savaičių išsiaiškinau, išbandžiau ir kas man pačiai labai padėjo.

I. Pradžioje jūsų laukia sunkiausia dalis – turite sėsti, susikaupti ir susirašyti visas jus kamuojančias mintis – planus, darbus, svajones, vizijas, norus kurių turite savo gyvenime. Kalba eina ne apie rytojaus planus, savaime suprantama, bet apie kiek stambesnius, tokius, kuriems įgyvendinti prireiktų na, bent jau mėnesio... O dar geriau – ir ilgesnio laiko tarpo. Kuo daugiau tokių norų pasikapstę po savo smegenų vingius suguldysite ant popieriaus lapo, tuo lengviau bus judėti toliau. Vieniems tinka taip vadinamo svajonių žemėlapio būdas, kitiems labiau pasiteisina sunumeruoti sąrašai, todėl žiūrėkite, kas jums patiems atrodo aiškiau. Tačiau, kad visai nebūtų jovalas, išskirstykite savo vizijas ir planus į keletą pagrindinių sferų, kiekvienai skirdami po atskirą lapą ar lapo dalį. Sferų gali būti nuo 3 iki 9, pasirinkite jums patraukliausią ir jums aiškiausią:
 
3 sferos: 
1. Dėl savęs.
2. Dėl šeimos.
3. Dėl kitų.

7 sferos:
1. Fizinis kūnas (maistas, poilsis, sportas, sveikata ir pan.).
2. Dvasinė (santykis su Dievu, vertybės, gerų įpročių formavimas ir pan.).
3. Mentalinė / Proto (gebėjimai, saviugda ir pan.).
4. Šeima (laikas kartu, tradicijos, ritualai, charakterio, santykių tobulinimas ir pan.).
5. Socialinė sritis (bendravimas, žmonės, kurie mus supa, savanorystė ir pan.).
6. Darbinė/karjeros/profesinė sritis (savirealizacija, hobiai, jų realizacija).
7. Finansų sritis (pajamos, išlaidos, santaupos, investavimas ir pan.).

9 sferos:
1. Aš ir mano charakteris 
2. Asmeninis augimas
3. Šeima, partnerystė
4. Namai
5. Sveikata, sportas
6. Finansai
7. Darbas karjera
8. Socialinis gyvenimas
9. Laisvalaikis

Aš asmeniškai susiskirsčiau sferas iš viso pagal save ir savo turimas veiklos sritis, kurių išėjo nei 7, nei 9, o 8. :) Socialinė sritis pas mane iškrito, nes jai jaučiu mažiausią planavimo poreikį, šioje vietoje gerai jaučiuosi nieko neplanuodama ir tiesiog spontaniškai plaukdama pasroviui – jos planavimas, įtariu, mane tik vargintų... Kitų pavadinimai kiek pakito, kad man pačiai būtų aiškiau. Na, žodžiu, supratote esmę – žiūrėkite pagal save. Nes tuo naudositės jūs, o ne kas kitas. Taigi – 3-9 sritys, ir kiekvienoje jų turite susirašyti kuo daugiau norų. 

II. Tuomet atsirinkite po tris svarbiausius norus iš kiekvienos srities. Ir perkelkite juos į atskirą – metų svajonių žemėlapį/sąrašą. O gal net, jei esate didis vizionierius, į penkmečio ar viso gyvenimo planą... Čia jau žiūrėkite pagal save. Man asmeniškai buvo sudėtinga net ir metų planą supildyti, ką jau kalbėti apie penkmečio ar viso gyvenimo – supratau, kad ties tuo turiu kur padirbėti, nes kol kas mintys per daug abstrakčios, kad galėčiau jas įžodinti.  O ir šiaip įpratau žiūrėti, kur mane gyvenimas neša ir pagal tai rinktis gyvenimo veiklas...
Jei norus atsirinkote ir svarbiausius jų išsirašėte, sunkiausiąją dalį atlikote... 

Tai gali atrodyti, pvz., taip: 

Nuotrauka iš http://i.pinimg.com

Arba tiesiog taip:

Nuotrauka iš www.rebeccacollected.com

III. Dabar įdomiausia dalis, nes joje galima išmokti norus paversti tikslais, o dar svarbiau – įgyvendintais tikslais, o ne tik užrašytais popieriuje. Įsivaizduokite, kad tai, ką užsirašėte, yra tarsi didelis pyragas, kurio viso tikrai neapžiotumėte, tačiau mažais gabalėliais per laiką gal ir suvalgytumėte. Todėl jūsų pagrindinis tikslas yra supjaustyti tą pyragą dalimis ir po truputį bandyti jį įveikti. Metų vaizdą prieš savo akis jau turite. Idealu, jei visoms 3-9 sritims sugebėsite skirti daugmaž po vienodai dėmesio, tačiau neplakite savęs, jei kažkas neišeis – juk niekas negimė mokėdamas, o mes čia ir esame tam, kad visko, ko reikia, išmoktume... Galiausiai šis įrankis jums padės patiems pamatyti, kokių sričių dažniausiai vengiate ir į ką reikėtų galbūt atkreipti dėmesį... Žodžiu. Tam, kad norai virstų tikslais, reikia imti ir pradėti skaidyti tuos norus smulkesniais gabalėliais – konkrečiais žingsniais. Pradžioje pagalvokite, ką konkretaus noro įgyvendinimui galėtumėte padaryti per ateinantį mėnesį. Pasižymėkite tai mėnesio planų/tikslų puslapyje. 

Jei jus gerai motyvuoja konkretūs terminai, jums greičiausiai tiks koks nors toks formatas:

Nuotrauka iš https://bulletjournal.com

Tačiau jei prisirišimas prie konkrečių datų jus vargina, ir jums geriau matyti tiesiog bendrą vaizdą, tuomet rinkitės tokio išdėstymo principą:

Nuotrauka iš https://mashaplans.com/


Kai jau mėnesio tikslai/planai suguls ant popieriaus, tą patį padarykite su savaite – į konkrečią savaitę persikelkite mėnesio pyrago gabalėlį, kurį manote, kad galėtumėte įveikti per ateinančią savaitę. Nepergyvenkite, jei eigoje pasirodys, kad darbų susirašėte per daug – juos savaitės pabaigoje, kai peržvelgsite, ką pavyko padaryti, o ko ne, galėsite perkelti į ateinančią savaitę. Lygiai taip pat, jei visas suplanuotas užduotis atlikote, ir jūsų sąrašo punktai pažymėti kaip baigti, galite bet kada grįžti į mėnesio lapą ir iš ten atsiriekti kitą svajonių/planų gabalėlį. 
Su savaite elgiamės taip pat: kiekvieną dieną ryte skirkite bent 10 minučių tam, kad peržvelgtumėte, susiplanuotumėte, ką galite tą dieną vardan savo tikslų padaryti. Ir tai yra bene svarbiausia dalis... Nes... 

IV. Jūs galite paklausti savęs, kam viso to reikia?.. Visų pirma, tuomet, kai jūs viską pildote ranka, jūsų DSHD smegenys visai kitaip fiksuoja ir įsimena informaciją. Ne vieną kartą perrašinėdami savo svajones ir norus, jūs palaipsniui atsirenkate, kas jums vis dar svarbu, o kas tik atrodė svarbu, bet taip nėra, ir galima tai iš viso išbraukti iš dienotvarkės ar savaitės planų... Kitas momentas – jei pasirinkote BuJo variantą, galite bet kada pakeisti nusistovėjusį planuoklio formatą ir išsidėstyti savo planus kitaip... Įterpti tarp mėnesio ar savaitės planų kokį nors naujo įpročio formavimo vedlį... Nes įpročiai, kaip jau minėjau, DSHS smegenims yra labai svarbūs. Jie yra tie bėgiai, kurie neleidžia jūsų smegenims pasiklysti eilinėje naujų idėjų ir dirgiklių raizgalynėje...

Įpročių vedlys gali atrodyti štai taip...

Nuotrauka iš http://i.pinimg.com

Arba taip...

Nuotrauka iš https://bujobabe.com

Žmonės, kurie įveikė savo DSHS silpnybes, rekomenduoja išsiugdyti įprotį kas rytą prisėsti bent kelioms minutėms susiplanuoti dieną ir nuolat pildyti savo dienotvarkę viską užsirašant bei žymintis, kas jau atlikta. Pirmoji ir antroji savaitė greičiausiai bus kupinos entuziazmo, tačiau 3-4 savaitės gali pareikalauti daugiausia jėgų. Jei sukaupę visas savo valios pastangas tęsite šį iššūkį, didelė tikimybė, kad persilaušite, ir jums pavyks šį įprotį išlaikyti ilgai, ir jis taps geru jūsų pagalbininku pažabojant savo nuolat besiblaškantį protą ir mintis.

Savaitės pabaigoje (arba naujos savaitės pirmadienį rytą) sveika padaryti savaitės reviziją ir persikelti į naują savaitę tai, kas buvo nespėta padaryti, tą patį padarant ir su mėnesiu jam pasibaigus. Tai, kas liko nepadaryta, keliaus į kitą mėnesį, ir jūs išgelbėsite save nuo dar vieno pamiršto darbo... Pusmečio revizija taip pat nepatrukdytų... Gal pamatysite, kad kai kas jau tapo nebeaktualu, ir galima būtų išbraukti iš norų/planų sąrašo. O gal kai kuo norite savo svajones papildyti?.. Žodžiu, viską suguldę griežtai ant popieriaus išlaisvinsite save nuo nuolatinio pasirinkimų svorio, o tuo pačiu turėsite laisvės improvizuoti ir pridėti į savo dienotvarkę tai, ką pasiūlo gyvenimas...

Savaitės vaizdas gali sugulti tokiame šablone:

Nuotrauka iš https://wellella.com/

Arba tokiame: 

Nuotrauka iš https://habitsbuzz.com/

Mano turimame planuokyje savaitės atvartas atrodo taip. Dešinėje pusėje krašte susirašau savaitės planus, kurie man visada po akimis, ir visuomet lengva susigaudyti, ką reikėtų į konkrečią dieną persikelti.

Nuotrauka iš https://planuokis.com


Mano dvi pirmosios savaitės tokio planavimo principo dėka tapo labai turiningos ir produktyvios. Ir tai labai motyvuoja tęsti. Tiesa, įžengusi į antrąją savaitę trumpam buvau strigusi, kol suvokiau to priežastį – tiesiog į naują savaitę buvau persikėlusi per mažai darbų, kurie man teikė džiaugsmą, o ten užrašyti tik keli būtiniausi (gana nuobodūs) darbai neteikė jokio noro jų imtis... Vos surašiau daugiau darbų, tuoj viskas atsistojo į savo vietas ir pajudėjo iš mirties taško. Todėl jei pasijusite panašiai ir jūs, nepasiduokite – išsiaiškinkite, kas jus sustabdė, panaikinkite priežastį ir judėkite toliau.

Beje, jei po kelių savaičių entuziazmą vis tik prarasite, neplakite savęs labai. Palikite tai iki tol, kol vėl pajusite poreikį tai daryti. Ir tęskite nuo ten, kur sustojote... Edisonas lemputę irgi ne iš pirmo karto išrado... :)

Norėdami vaizdelių apie BuJo pasižiūrėti ir apie kitus bendrus principus bei niuansus pasiskaityti, užsukite į šį informatyvų vienos lietuvės įrašą. Taip pat daug informacijos rasite ir Youtube, paieškoje įvedę „how to make bullet journal“. Taip pat man patiko šis tinklaraštis apie Bullet Journaling. Na, o jei ir to nebus gana, visada galite nusipirkti BuJo autoriaus knygą ar paskęsti interneto liūne, nes apie tai informacijos (bent jau angliškai ir rusiškai) tikrai yra laaabai daug...

2021 m. gruodžio 19 d., sekmadienis

15-16 savaitės. Sveiki atvykę į naujausiuosius prieškalėdinius amžius!

Žiema žiemužė... Ėmė ir kažkur pabėgo už kampo... O tokiu grožiu prieš išbėgdama palepino, kad su vaikais kartu bėgome ne kartą jo stebėti!






Na bet... Tikimės, kad baltoji viešnia neužilgo grįš ir vėl mus grožiu palepins.


  
Istorija / Projektas / Pasaulio pažinimas

Tam kartui gi mus lepina namų šiluma ir pagaliau užbaigtas mėnesio projektas, kurį pavadinome „Mano kelionė laiku“. Į pabaigą truputį jau išsikvėpėme, nes informacijos pasirodė per daug, todėl vaikai tiesiog suklijavo viską, ką turėjo, į savo vietas, pasirinko iš kiekvienos epochos po sau patinkantį paveikslėlį, kurį norėjo matyti ant viršelio, ir tokiu vat paprastuoju būdu užbaigėme savo didžiąją odisėją...






Nuorodų šį kartą daug nebus, nes, žinokite, nuoširdžiai pasakysiu – nieko gero tiesiog neradau... Pačiai galva susisuko, kol surinkau vaikams iš atskirų fragmentų ir nuotrupų šiokį tokį bendresnį naujųjų ir naujausiųjų laikų paveikslą...

Visgi dalinuosi keletu patrauklesnių nuorodų, kurios labiausiai pasitarnavo:

Visa kita, ką radau, buvo vienų ar kitų įvykių nuotrupos, atskiri filmukai apie vienus ar kitus faktus iš meno, muzikos, istorijos pasaulio. Tuo tarpu kažko bendresnio, panoraminio pasigedau... Žinoma, tai – kaip ir logiška, mat naujaisiais ir naujausiasiais laikais tų visokių įvykių iš tiesų būta kaip iš gausybės rago, ir nėra taip paprasta imti ir atrinkti tai, kas svarbiausia...

Informacijos iš tiesų buvo labai daug, tačiau mano uždavinys nebuvo ją sugrūsti vaikams į galvas. Daugiau tiesiog norėjosi parodyti tą bendrą kontekstą, iš kurio labai ryškiai pasimatė žmonių gyvenimo būdo ir jo intensyvumo kaita. O visa kita tebūnie „viena ausimi girdėta, viena akimi užmatyta“, kad ateityje, kai vėl apie ką nors iš viso šito išgirs, formuotųsi tos nervinės jungtys, ir visa informacija lipdytųsi apie bendrą pažinimo karkasą...

Kaip mums visiems kartu sekėsi apžvelgti pabaigtą projektą, galite pasižiūrėti šiame video:

O čia štai originaliosios viduramžių laiko linijos autorės karikatūristės Margreet de Heer atsiliepimas Facebook'e apie mūsų projektą. Smagu, kad autorei patiko mūsų lietuviškas indėlis į jos darbą :)



 
Dailė ir technologijos / Išvykos, susitikimai


Iš tiesų, tai ne vien istorijos projektas gyveno mūsų galvose pastarąsias dvi savaites. Vis tik Kalėdos artėja, ir nori nenori tenka joms kažkaip pasiruošti. Ta proga dviese su Magde sudalyvavome kūrybinėse TheLettersSchool.com dirbtuvėse, kuriose kartu su nuostabia mokytoja Ana ir jos aštuonmete dukra Polina gaminome kalėdinį vainiką, kurio centre ant drobės piešėme šventinį palinkėjimą. Veiksmas vyko ilgai, darbavomės daugiau nei 4 valandas, bet mums puikiai pavyko, manau! :)





Pirmą vainiką gaminome abi su Magde, o tos pačios dienos vakare Magdė panoro dar ir pati pagaminti savo variantą... Ir ji tai padarė! :) 




Kūryba mus užklupo ir kitą dieną, kuomet buvome pakviesti prisijungti prie mokyklos organizuojamos molio ir stiklo keramikos edukacijos. Čia mūsų uždavinys buvo nulipdyti kokį nors dubenėlį ir papuošti jį smulkiais stikliukais, kurie darbus išdegant išsilydys ir bus vietoje glazūros... Kol kas galutinio rezultato neturime, tačiau tikimės, kad kažkas mums vis tik gavosi... :) 


Visų tądien besidarbavusiųjų kūriniai...

Mokykla kvietė mus dar į porą edukacinių veiklų, tačiau vaikai jų, deja, atsisakė. Vienos jų – su cheminiais eksperimentais (argumentuodami tuo, kad jau yra buvę ne vienoj tokioj cheminių eksperimentų edukacijoj, ir jiems tai nebeįdomu), kitos – su žibintų mozaika. Pastariosios atsisakė dėl aktyvios savaitės, norėdami tiesiog pailsėti nuo visko. Man truputį buvo gaila, kad jie šios edukacijos atsisakė, na bet... Jų pasirinkimas...

Vietoj to vaikai liko namuose kepti imbierinių sausainių... Tai – veikla, kurios jie visuomet labai laukia. Tarsi tai būtų kokios durys į Kalėdas... :)


Šio užsiėmimo šį kartą laukė dar ir todėl, lad labai norėjo patys padaryti anąsyk Molėtuose išbandytą naują glaisto receptą iš citrinos ir cukraus pudros. Turiu pasakyti, kad su šiuo iššūkiu jie puikiai susitvarkė visiškai be mano įsikišimo...


Dar kažkur be nuotraukose užfiksuotų akimirkų prasibėgo tradicinis žvakių sukimas iš natūralių vaškuolių lakštų, o tada jau galima buvo sėsti prie atviručių gaminimo, sveikinimų rašymo ir dovanų draugams bei artimiesiems pakavimo... :) Čia vėlgi mudvi su Magde į procesą įsuko visokie kūrybiniai eksperimentai... Kalėdinio vainiko gamybai buvau nusipirkusi įvairių reikmenų, tarp kurių pasitaikė ir aukso bei sidabro folijos lapeliai. Internete nužiūrėjusi visokių įdėjų, panorau pabandyti folijavimo laminatoriaus pagalba procesą. Čia mus pasitiko klaidų-bandymų metodas, kol galiausiai išsiaiškinome, ką kaip daryti, o ko nedaryti ir kokios medžiagos vis tik tinka mūsų bandymams, o su kuriomis nesigaus... Tad jei jūs norėsite pabandyti pasidaryti ką nors panašaus, žinokite, kad aukso folijos lapeliai nėra tas pats, kas metalizavimo folija, su kuria, pasirodo, galima namų sąlygomis tokius štai stebuklus kurti...





 
Rašymas / Skaitymas

O kad šventinių stebuklų netemdytų nebaigti darbai, lekiam skubam su vaikais įveikti tai, ką norėjosi iki švenčių pabaigti. Abudu, vienas nuo kito neatsilikdami, įveikė pirmąsias lietuvių ir matematikos „Taip“ pratybų sąsiuvinių dalis. Visi tuo labai džiaugiamės, nes pernai ir užpernai šioje srityje sekėsi sunkiau...







Matematika

Matematiką, tiesa, spėjome paįvairinti paprastučiu, bet vaikams azartą keliančiu linksmu daugybos kortelių žaidimu, kurio esmė labai paprasta – imi daugybos korteles ir duodi traukti vaikams po vieną. Jei atsakymas teisingas, kortelės dedamos į vieną krūvelę, jei atsakymas neteisingas, – į kitą. Kuomet baigiasi visos kortelės, neteisingai atsakytų kortelių krūvelę imi ir su ja žaidi žaidimą iš naujo tol, kol nebelieka jokios krūvelės su neteisingais atsakymais.







  
Užsienio kalbos

Tuo tarpu su užsienio kalbomis padarėme šiokį tokį eksperimentą. Seniai žinojau apie duolingo.com kalbų mokymosi platformą. Deja, ji nepritaikyta lietuvių kalbai, tad, norėdamas ja naudotis, turi jau žinoti bent vieną populiarią kalbą. Tai va, išmušė valanda, kai vaikai pakankamai gerai jau moka rusų, todėl jos pagrindu pasiūliau jiems pasimokyti anglų. Nežinau, kiek iš to naudos (nors pažįstami sakė, kad verta pabandyti), bet Liutaurui patiko. Magdei gal ne taip, bet irgi neprieštaraudama rinko savo „medalius“ ir „širdutes“.






 
Muzika / Smuikas


Vis tik daugiausiai „širdučių“ vaikai susirinko kalėdiniame smuiko koncerte. Liutauras išdidžiai pasirodė su N. Paganinio „Raganų šokiu“, Magdė – su J. S. Bacho antruoju „Menuetu“ iš pirmosios Suzuki knygos. Nors smulkių klaidelių grojime vaikai neišvengė, vis tik galutinis variantas visumoje skambėjo labai neblogai, ir visi džiaugėmės savo darbo vaisiais! :) Koncerto fragmentus rasite savaitės video reportaže. ;)




Savaitę vainikavo smuiko studijos surengta vaikų darbelių mugė, kurioje Liutauras su Magde visus aprūpino savo darbo muiliukais, o patys įsigijo kitų vaikų gamintų skanėstų ir rankdarbių.


Tuo ir baigėsi mūsų savaitės... Nuo pirmadienio nutarėme pasidaryti poros savaičių atostogas, tad susimatysime jau kitąmet. Gražios, jaukios ir prasmingos visiems jums Kristaus gimimo šventės! Pasimėgaukite šventinėmis akimirkomis taip, kaip mūsų prijaukintas katinėlis Kipsas mėgaujasi vaikų dėmesiu šioje nuotraukoje... :)



O dabar kviečiu pasimėgauti vaikų grojimu (pradžioje ir pabaigoje įrašo) ir kitomis mūsų pastarųjų savaičių akimirkomis!


IKI!