Praėjo, pralingavo gruodis su visomis savo linksmybėmis – jau, regis, ir užsimiršo... Beliko tik migloti prisiminimai – tarsi kokie miražai. Lyg būta, lyg nebūta... Todėl lendu greičiau į nuotraukų galeriją – bent ji padės prisiminti, kur čia mūsų būta, kas daryta... :)
Na, o prasidėjo tas mūsų gruodis sodyboje pas draugus, kur vėl sugūžėjome su mūsų pernykšte projektinio mokymosi kompanija. Tas pats vaikų aštuonetas ir keturios mamos, plius mūsų šauni kuratorė Giedrė. Gera buvo pasimatyti, pasikalbėti, džiaugsmais ir vargais pasidalinti. :)
Vaikams, tiesa, vargai nerūpėjo. Jie smagiai sau leido laiką lauke ant ledo...
O sušalę mėgavosi kas kalėdinių vainikų gamyba, kas tiesiog pasibuvimu...
Kalėdinių vainikų gamybos dirbtuvės.
Magdės menas
Pokalbiai ant lovos...
Tiesa, prieškalėdinių dirbtuvių dvasia mūsų namuose jau buvo įsisukusi ir kelios dienos prieš tai, tačiau nenorėdama atskleisti paslapties, praeitą kartą turėjau nutylėti apie tai...
Dabar gi drąsiai galiu pasakyti, kas čia pas mus dėjosi... Liutauras, besvarstydamas, ką galėtų pardavinėti kasmetinėje kalėdinėje mugėje, kurią jau kelinti metai organizuoja mūsų bičiuliai „Patirčių slėnio mokymosi namuose“, liko ištikimas vaško žvakių sukimui. Visgi nusprendėme, kad smagu būtų kaip nors paįvairinti tas gelsvų vaškuolių žvakes. Po neilgų idėjų paieškų internete, nutarėme savo žvakes „nuspalvinti“. Atradę pirkti spalvotų vaškuolių, ėmėme kartu improvizuoti kalėdine tema... Taip gimė tiek vienspalvės raudonos, žalios, mėlynos ir violetinės žvakės, tiek dryžuotos jų sesės.
Magdė, kiek liūdėdama pradžioje, kad Liutauras nugvelbė gerą idėją, ir jai nieko neliko, galiausiai nusprendė, kad nori pratęsti savo muiliukų gamybos seriją. Todėl užvirė darbas ir čia... Priruošę galybę žvakių ir muilų, vaikai pasiruošė prekybai...
Pasiruošimas...
Mugės pradžia...
Magdė, tiesa, dar buvo prigaminusi popierinių siurprizų, kuriuos draugai stebėtinai greitai išpirko. Sėkmė neaplenkė ir kitų gaminių, todėl namo grįžome apytuščiais krepšiais.
Po valandėlės...
Šventės įkarštis...
Prekeivių nestigo, veiksmo – taip pat, todėl namo grįžome tikrai pavargę... Ypač Magdė. Vargšiukė, nenorėjusi praleisti nei vieno pirkėjo, atsėdėjo prie savo staliuko beveik niekur nenueidama visas 6 valandas... Nenuostabu, kad kitą dieną ėmė ir apsirgo... Pragulėjo porą dienų su temperatūra, nieko nenorėdama, tik ilsėtis... Tiesą sakant, po viso mugės šurmulio ir aš pati grįžau tarsi maišu per galvą trenkta...
Nesėkmingai praėjo ir prieškalėdinė savaitė, kai mus visus vieną po kito gerai savaitei išguldė nesmagus roto virusas...
Na, bent kartu stalo žaidimus galėjome pažaisti.. :)
Jau vieną dieną teko išsigąsti, kad vietoj Kalėdų gali tekti dalyvauti laidotuvėse, mat virusas čiuptelėjo ir mano 100-metę tetą. Visgi ji net greičiau už mus pasveiko, ir Kalėdų miražas virto realybe. Magdės papuošta kalėdinė eglutė stovėjo ir laukė šventės jau nuo gruodžio 1-osios, keptas karpis ir silkė pataluose viliojo greičiau sėsti kūčiauti, o netikėtai namuose rasta pernykštė girlianda, greituoju būdu pakabinta už lango, kvietė pasinerti į šventinę ramybę... Pas draugus gruodžio 1-ąją gamintas Magdės vainikas buvo jau spėjęs nubyrėti, tačiau mes jį nesunkiai transformavome į šviežią pušų bei džiovintų vaisių kompoziciją ant stalo ir jau galėjome nerti į Kalėdas...
Kūčių naktis buvo ne mažiau įspūdinga – šviečiant pilnačiai viskas matėsi tarsi dieną... Išėjome pasivaikščioti. Net telefono kamera be blykstės fiksavo tą ilgiausios nakties grožį...
Kūčių naktis...
O tada...
Prasidėjo atostogos. :) Kas begali būt geriau, ar ne? Tiek vaikams, tiek juos mokinančioms mamoms... :D
Ne pirmi metai metu šalin iliuzijas, kad per atostogas galėsime ramiai, niekam netrukdant kiek pasimokyti, tarsi „atsigriebti“ ir užgriebti, ko nespėjome... Deja, paprastai tokie planai griūna jau antrą Kalėdų dieną. Ypač, jei draugai taip pat sugalvoja išnaudoti atostogų laiką ir atvažiuoja į svečius.
Šį sykį svečių sulaukė Magdė. Ją aplankė jos geriausia draugė Barbora, su kuria gerą pusdienį kartu klijavo, lipdė, kūrė lėlių namelius (naujoji Magdės aistra).
Negana to, mergaitės išprašė, kad leistume tuoj po Naujųjų joms praleisti kartu keletą dienų. Ar galėjau neleisti?.. Be abejo, negalėjau... :D Tai va, tiek tų ir atostogų... :)) Kaip, kur ir kada jos spėjo pralėkti, vienas Dievas težino...
Taigi – kaip suprantate, viskas, ką spėjome išmokti, tilpo į pirmą gruodžio pusę... Šįkart negaliu skųstis – vaikai visai neblogai įsivažiavo. Liutauras lyg ir pradeda pagauti konspektų darymo naudą. Dar jei tik labiau pavyktų mums nuosekliai viską pasikartoti, ką išmoksta, būtų iš viso neblogai...
Magdė tuo tarpu po truputį atranda savo mėgstamiausius mokymosi būdus (pvz., sąsiuvinius iškeičia į didelę piešimo lentą...).
Smagiausia, žinoma, tuomet, kai viena tema yra abiejų vaikų mokymosi planuose, ir galime kartu pasidaryti temos konspektą ant didelės lentos. Vėliau aš jį nufotografuoju, atspausdinu, ir vaikai įsisega į savo mokymosi aplankus.
Ne mažiau smagu temos konspektą pasidaryti ant ilgo popieriaus lapo...
Ant paprastų lapų tuo kart sugulė temos apie baltų tikėjimą ir giminės medis...
Šioje vietoje ir užklupo mus Naujieji... :)
Mano pačios kambaryje tuo tarpu prieš Kalėdas siautėjo muzika. Gaila, kad vaikams apsirgus turėjau atsisakyti plano įrašyti dainą kartu su jais. Beliko vienai viską sudėti ir paleisti į dienos šviesą tokią, kokia gavosi...
Namų įrašų studija. :)
Dovanoju ir jums! Kad jūsų svajonės ir tikslai išlauktų savojo laiko!
Būkite laimingi! Te Nauji metai būna kupini atradimų, savęs ir kitų pažinimo, kantrybės, sveikatos ir džiaugsmo!
