2021 m. gegužės 2 d., sekmadienis

31-32 savaitės. Apie prasiblaškymą, atliekas ir matematikos grožį...

Pavasaris, nors ir labai nenoriai šilumą dalijantis, vis tik daro savo... Lauko darbai žadina fantaziją, ir Liutauras (pirmąsyk per visą karantino laiką) vieną dieną atėjęs sako:

– Žinai, mama, kažkaip atsibodo namuose. Važiuojame gal kur prasiblaškyti?..




Išvykos, susitikimai

O mano galvoje, kaip sykis, milijonas savaitės darbų sudėliota, todėl toks prašymas kėsinasi į mano sveiko proto likučius. Vis tik kompromisą randame – pakalbinę Eglės chebrytę, ekspromtu nuvykstame į netoliese esantį Vilnojos akmens skulptūrų parką. Tai – vieta, kurią dažnai pravažiuodavome, tačiau vis nerasdavome laiko užsukti. Taigi – puiki proga ten apsilankyti. 

Jei kada būsite kur netoli Sudervės, rekomenduojame nepralėkti pro šalį – nuostabus parkas ant ežero kranto. Tiesa, kiek žinau, vasaros metu paplūdimys yra mokamas, tačiau kol kas, kol dar ne maudynių sezonas, galite ten nuvykti apsidairyti nemokamai. Didžiulės akmeninės skulptūros čia apgyvendintos ne tik ant žemės, bet ir pačiame ežere.

Liutauras stebisi, klausinėdamas, kokiu būdu gi tuos akmenis įmanoma taip ištašyti, tuo tarpu Magdė su Sofija gamtos grožybes tyrinėja ir tuojau rastomis gėlytėmis puošiasi...


Beje, vaikai ne tik gėlytes rado, bet ir bebrų urvą aptiko ir kiaunės gaišeną pastebėjo. Žodžiu, neilgas vidurio savaitės prasiblaškymas buvo labai turiningas, smagus ir suteikiantis jėgų judėti toliau.

Tiesa, ne mums vieniems noras prasiblaškyti buvo kilęs, mat vieną dieną į svečius pasiprašė kiti draugai. Nutaikę gerą orą, išnaudojome ir šią galimybę susitikti bei pabendrauti su bendraminčiais. Vištelės, taip mėgiamos draugės Saulės, tapo pagrindiniu tos dienos taikiniu.




Deja, viena Liutauro mylima vištelė, mūsų ištikimoji perekšlė (nuotraukoje Liutauras būtent ją ir apsikabinęs), vieną naktį žuvo nelygioje kovoje su į vištidę įlindusiu šešku. Šis, įsibrovęs pro nedidelį plyšelį vištidės palubėje, papjovė tris višteles. Kaimynų šuo garsiai lojo, gaidys triukšmavo – tai greičiausiai padėjo išvengti didesnio skaičiaus aukų...



Gamtos pažinimas

Tokia ta gamta. Tokie tad jos pavojai ir džiaugsmai... Kartais išvirstantys į įdomias patirtis. Štai – vieną rytą kažkas netikėtai barkšt į langą... Įšlindę į lauką randame ant laiptų tupintį kikilį... Atsitrenkė, vargšelis, į lango stiklą, kiek apdujo nuo smūgio, ir tupi sau, kol atsigaus... Gražuolis. Leidžiasi apžiūrimas, paglostomas, nufotografuojamas. 


Kaip ir ta kiaunė akmens skulptūrų parke...


Puikiausia edukacinė medžiaga... Išėjus pasivaikščioti, tik spėk žiūrėti, kas vyksta aplinkui: štai klykauja laukuose pempės, varlinėja gandrai, stypčioja gervės... Visi turi savo gyvenimą...



 
Projektas / Eksperimentai / Gamtos pažinimas


Savo gyvenimą, kaip bebūtų (ne)keista, turi ir mus supantys daiktai. Kiekviena mus supanti medžiaga turi savo pradžią, savo gyvenimą, savo pabaigą. Tik vienų ji gražesnė, kitų – ne tokia romantiška... Apie tai šią savaitę su vaikais ir kalbamės – apie tai, kokių resursų reikia vienai ar kitai medžiagai atsirasti, kur visa tai vėliau atsiduria ir ką mes galime padaryti, kad mūsų aplinka netaptų vienu dideliu šiukšlynu... Čia į pagalbą mums atskuba laiku ir vietoje pasipainiojęs filmukas apie tai, kas nutinka su šiukšlėmis, surinktomis iš Vilniaus miesto. Įspūdingas, verčiantis susimąstyti siužetas apie tai, kokias pasekmes sukelia mūsų neatsakingumas. Paskui pasižiūrėjome, ką apie šiukšles ir jų rūšiavimą kalba Kakė Makė ir Netvarkos nykštukas...


...taip pat – Australijoje gyvenanti „Šiukšlių karalienė“. Taip nukeliavome iki filmuko apie tai, kaip protingai rinktis prekes, kad būtume atsakingi vartotojai. Na ir galiausiai užkliuvome už vaizdingo straipsnio apie tai, kiek ir kokio maisto suvartoja eilinė šeima skirtingose šalyse. Vaikams šios nuotraukos paliko didžiulį įspūdį, ir mes jau beveik buvome pasiryžę padaryti tokį patį eksperimentą savo namuose, visgi nutarėme tai atidėti kitam laikui, o dabar apsiribojome kiek paprastesniu, bet ne mažiau intriguojančiu tyrimu – pasišovėme pasižiūrėti, kiek kokių atliekų per savaitę lieka mūsų namuose ir ką mes su jomis darome. 

Tam mums prireikė labai paprastų priemonių: lentos tyrimo duomenų žymėjimui, rašiklio ir svarstyklių. Pasvėrę savo turimas šiukšlių dėžes, užsirašėme jų svorį, sudarėme duomenų rinkimo lentelę, tuomet kiekvieną rytą svėrėme atliekas ir... šioje vietoje mums kaip sykis pravertė matematika! 

Liutauras kaip tik šiuo metu bando suprasti, kam reikalingos ir kaip sprendžiamos lygtys su vienu nežinomuoju. Ir štai, kaip sykis, čia mums to ir prireikė. Todėl pagriebusi po ranka pasipainiojusį lapelį su didžiuliu entuziazmu bandžiau  užkrėsti ir Liutaurą:
– Žiūrėk, matai, mes vakar ryte turėjome šiukšlių dėžėjė 1,4 kg atliekų. Per dieną pridėjome x kg, ir dabar turime 1,6 kg. Kaip sužinosime, kiek vakar atliekų surinkome?..


Pasižiūri Liutauras į mane, niekaip nesuprasdamas, ko aš čia džiūgauju, o aš tuo tarpu degančiomis akimis mąstau, kad kokią galybę dalykų mes darome intuityviai, net nesusimąstydami, kiek per dieną kartų taikome matematines formules, pritaikome tam tikrus dėsningumus ar sprendžiame kitus įvairius matematinius uždavinius. Čia nuklystu į prisiminimus, ir menu dvi nuostabias savo mokyklos laikų matematikos mokytojas, kurios buvo tikros savo dalyko fanatikės. Ir štai dabar aš suprantu, kodėl... Nes matematikos grožis yra nenusakomas... Todėl žvelgdama į ateitį jau dabar laukiu tų trigonometrinių lygčių, kurių kiekviena būdavo tarsi mažytis galvosūkis, o jas išsprendęs jausdavaisi tarsi kokį lobį radęs... :D Nežinau, ar man pavyks savo vaikams perteikti bent dalelę tos meilės matematikai, bet aš pati, jiems apie tai pasakodama, tikiu, „kaifuosiu“ :D


Bet grįžkime prie mūsų atliekų projekto. Taigi – suskaičiavome, kad per šešias dienas surinkome beveik 8 kg atliekų. Tiesa, pusė jų, t.y. 4 kg., buvo maisto atliekos, kurios pas mus keliauja vištelėms arba į kompostą. Kiek daugiau nei 1 kg buvo popieriaus atliekos, kurias taip pat kai kurias naudojame pakartotinai (popieriniai pirkinių maišeliai) arba sunaudojame pakuroms. Tuo tarpu plastiko, stiklo ir metalo atliekų buvo daugiausia... Vis tik net ir bandant rinktis kuo mažiau pakuočių turinčias prekes, jos sudaro labai didelę atliekų dalį. Belieka tikėtis, kad jos tikrai nukeliauja į perdirbimo įmones...

Na, o mes, toliau nagrinėdami, kaip medžiagos gyvena antrąjį savo gyvenimą, iš atliekų vėl gaminame popierių – Liutaurui prieš porą metų mūsų darytas eksperimentas taip patiko, kad ir šįkart prisiminė jį bei panoro pakartoti.




Kita susižavėjimą vaikams kelianti medžiaga – aliuminio folija. Iš jos juk galima tiek daug visko prisigalvoti ir nesunkiai padaryti! Pavyzdžiui – kepuraites nuo saulės... :)


Idėjų daug ne tik vaikų galvose, bet ir mano. Nespėjome šį kartą, bet kada nors tikrai būtų įdomu nuvykti į vieną ar kitą popieriaus, padangų ar metalo perdirbimo įmonę bei savomis akimis išvysti, kaip jau kartą panaudotos medžiagos prikeliamos antram gyvenimui...

O tam kartui šią temą paliekame nuošalyje ir kalbamės apie tai, kad ir mes, žmonės, kaip tos skirtingos medžiagos, esame visi skirtingi.



Biblija

Ir Dievas, sukūręs mus visus tokius skirtingus, skatina kiekvieną darbuotis pagal jam duotus gebėjimus, nes nei vienas nesame visagaliai, galintys daryti viską ir už visus. Todėl kalbamės apie stipriąsias ir silpnąsias mūsų puses ir apie tai, kad tai, kas vieniems sunku, kitiems gali būti lengva, ir atvirkščiai. Iš čia išplaukia pokalbis apie tai, kad neverta nusminti, jei tau kažkas nesiseka, nes tu galbūt esi stiprus kitur... Be to, gera žinia yra ta, kad Dievui mūsų silpnumai yra tik privalumai, nes per juos Jis atveria mums kitas duris, parodo tuos dalykus, kurių nematytume būdami stiprūs...




 
Charakteris / Dailė

O ir stiprūs būdami, žiūrėk, ne visada ilgai išsilaikome... Štai, užeina vieną dieną vaikams gerumo banga. Na, nors prie širdies dėk: ko tik paprašai, viską padarys, dvidešimt kartų pribėgs ir apsikabins, pasakydami, kad myli, širdelių pripieš, meilės laiškų prirašys...


Apačioje ir viršuje – lakoniškos Liutauro žinutės, per vidurį – Magdės meilės laiškas. :)

Bet štai ta magiška diena baigiasi, ir vėl mūsų silpnumai viršų ima... :) Vėl ragiukai dygsta, vėl klausyti mamos ir tėčio nesinori, vėl tingulys apėmęs, ir daryk ką nori... :))



  
Rašymas / Skaitymas / Matematika

Visgi tingulį nugalėti tenka. Nors ir labai nesinori... Nes darbas – ne vilkas, į mišką (nors tasai taip arti) nebėga... Tenka kibti rašymui į atlapus ir gerai jį papurtyti...

Su Magde bandome sakinius dėlioti. Panašu, kad pagaliau pavyko susidraugauti su sakinio pradžioje rašomomomis didžiosiomis raidėmis ir sakinio gale dedamu tašku... :) 


Liutauro laukia kiek sunkesnis iššūkis – mokomės skirti daiktavardžius, būdvardžius ir prieveiksmius, susipažįstame su tiesioginės kalbos skyryba.


Tuomet ateina eilė matematikai. Kaip jau minėjau, ji pas mus šį kartą gražiai draugavo su atliekų svėrimu ir kilogramų skaičiavimu. O aš tuo tarpu, ieškodama, kaip paaiškinti Liutaurui apie lygčių sprendimą, užkliuvau už labai paprasto ir aiškaus lygčių sprendimo aiškinimo. Todėl jei jums reikia pagalbos šiuo klausimu, labai rekomenduoju – man padėjo prisiminti, kaip visa tai paprastai paaiškinti vaikui. Na, o sąvokoms įtvirtinti dar galite pasižiūrėti ir šį filmuką. ;) Neslėpsiu – man tokie paprasti išaiškinimai daug suprantamesni nei tie, kurie moko vaikus lygties nežinomąjį... atspėti... 



Magdė tuo tarpu, nesunkiai prabėgusi per uždavinius su masės, ilgio ir tūrio skaičiavimais, pagaliau susidraugavo ir su laikrodžiu. Iki šiol ši sritis turėjo daugiau nežinomųjų nei valandoj minučių, tuo tarpu dabar štai „susišvietė“, kas yra kas... Todėl laiminga iki ausų didžiuojasi, kad tuoj tuoj pabaigs paskutinįjį savo pratybų sąsiuvinį ir aplenks Liutaurą...






Anglų kalba

Susidraugauti bandome vis labiau ir su anglų kalba. Prisijaukinome vooks.com knygeles, kurias ir klausomės, ir perrašinėjame, ir mėgdžiojame... :) Šiam kartui, minėdami Žemės dieną, pasižiūrėjome gražią knygelę „Earth Yay!“


Na ir toliau nagrinėjame vaikų taip pamėgtą „Unicorn and Horse“.





 
Muzika / Smuikas

Po mokslų kimbame į tarptautinio Suzuki projekto įrašą. Projektas rimtas – jame dalyvauja vaikai iš viso pasaulio, todėl bus įdomu jų tarpe pamatyti ir save. 


Taip pat bandome progai pasitaikius klausytis didžiųjų klasikų muzikos įrašų. Šią savaitę mūsų namuose skamba J. S. Bachas. Muzika polifoninė, sudėtinga, todėl ilgai vaikai neištveria, prašo išjungti... Pavargo... :)



Judesys

Pats metas galvoms pavargus bėgti laukuose vėjo gaudyti ir pasigalynėti su juo... Bėgimo takas kaime – ilgesnis nei reikia, tik norėk... :) Deja, tėvelio kol kas vaikai nepaveja, todėl tobulėti dar yra kur...



Norite ir jūs prie mūsų varžybų prisijungti? Mielai prašome. Išbandysime bėgimo taką kartu! :)

Na, o jei bėgimas jums ne prie širdies, tai bent video mūsų pasižiūrėkite... :)