Kad pūstelėjo pavasaris, tai pūstelėjo... Debesų į dangų pripūtė, lietaus prilijo, tik spėk gaudytis, kada ča saulė šviečia, o kada jau lįsti vėl namo reikia.
O aš sėdžiu ir galvoju – nuo ko šį įrašą pradėti... Juk, regis, buvo tokios intensyvios savaitės, o rašyti beveik neturiu ką... Barstėm, išbarstėm kažkur laiką... Tai draugai, tai viščiukai, tai... Aj, gal neužbėgsiu vis tik įvykiams už akių, ir apie viską nuo pradžių...
Charakteris / Išvykos, susitikimai
Pramušė, žodžiu, mums ant bendravimo, t'sakant... Kaip tas lietus – iš staiga užėjusio debesies kad driokstelėjo su visomis savo minkštosiomis kompetencijomis...
Vieną rytą vaikai pareiškė, kad pats laikas būtų nuvykti į Vingio parką, susitikti su draugais ir pasivažinėti minamais kartingais. Kadangi ir mano galva paskutiniu metu ganėtinai kvadratinė nuo galybės skirtingų darbų, pasidaviau vaikų prašymui. Ant smūgio susiorganizavome kelių bendraminčių šeimų susitikimą Vingio parke ir nuo dūšios pasibendravome.
Kitą dieną besislėpdami nuo lietaus mus aplankė draugai iš Kauno. Magdės didžiam džiaugsmui atvažiavo jos geriausia draugė Barbora. Merginų raginti bendrauti nereikėjo. Čia, žiūrėk, kartu žaidė „mokyklą“, čia ukulėlėmis bandė groti, čia bendrą stalą dengė ir dar kažką įnirtingai veikė...
Berniukams buvo kiek sunkiau. Interesai išsiskyrė. Tai, kas vienam buvo įdomu, kitam kėlė nuobodulį. Todėl svečiams išvykus teko kalbėtis apie kantrybę, mandagumą, taktą, apie empatiją ir kitas bendravimo subtilybes... :))
Ant viršaus dar kitą dieną vaikai buvo pakviesti į kaimynų berniuko gimtadienį po atviru dangumi. Dar po keleto dienų atvažiavo Eglė su savo kompanija, kuriems pademonstravome sienų moliavimo pradžiamokslį, tad kieme vėl veiksmo netrūko. Po viso to Liutauras (kaip ir reikėjo tikėtis) nebeišlaikė, pareiškęs, kad bendravimo jam gana. Todėl likusias dienas tenkinosi virtualiu bendravimu su kitais draugais. Tiesa, čia irgi būta „dramų“, kaip kad Liutauras išsireiškė. Kaip gi gyvenimas be jų... :))
Pasaulio pažinimas / gamta
Visgi didžiausia drama pastarąsias savaites vyko kartoninėje dėžėje, į kurią iš inkubatoriaus vieną savaitgalį atkeliavo 37 viščiukai... Tiesa, po poros dienų dalį jų pardavėme kaimynei, tad cypsėti liko 22 pūkų kamuolėliai. Džiaugmas ir rūpestis: sušildyti, palesinti, išvalyti, sumigdyti reikia... :D
Kitą penktadienį prie šios kompanijos prisijungė šviežiai išsiritę penki patarškų (perlinių vištų) jaunikliai... Stebime, jaukinamės, žiūrime, kas čia iš jų bus... :) Nuo pirmųjų dienų matosi, kad laukinukai tokie, daug baugštesni už paprastas višteles. Na bet labai jau masina pamatyti užaugusius ir tomis prabangiai taškuotomis plunksnomis pasidžiaugti...
Žodžiu, ūkis plečiasi... :)
Plečiasi ir mūsų supratimas apie pasaulį. Šį kartą – apie mikro pasaulį. Įsigijome skaitmeninį mikroskopą, kurio dėka atsivėrė naujas mastelis net ir... paprastoje kiaulpienėje...
Žiedo pjūvis. Būsimi pienių pūkai ir besiveržiantis pienas...
Giliai giliai žiede pasislėpę va tokie raituliukai... :)
... ir vištos plunksnoje...
Kai jau išdidintas pasaulis kiek pabodo, grįžome į realybę... O joje – žydinčių pienių milijonai... Pats metas vainikus pinti, kol žolės tėvelis nupjauti nespėjo...
Dailė
Kad jas kur, tas pienes... :)) Įkvėpė mudvi su Magde išbandyti kvilingo techniką. Aš pati jau seniai norėjau išbandyti ir įrankius turėjau, bet va vis progos pritrūkdavo. O čia štai tos pienės su savo įkvėpimu... :D Magdė tam kartui užsikabino... :)
Kaip gi be atvirutės Barborai..? :)
Liutauro tokiomis subtilybėmis nesugundysi, todėl bernužėlis plastilinu šį kartą tenkinosi... :)
Anglų kalba / Projektas
Kas tiesa, tas ne melas – daile Liutauro tikrai nesugundysi. Tačiau pastaruoju metu jį vis lengviau įvilioti į pradėtų darbų pinkles bei įkalbėti tuos darbus pabaigti. Kadangi praeitą pusmetį anglų mokytoja pasiūlė šį pusmetį padaryti kokį nors projektą anglų kalba, pagaliau išmušė TA valanda... :) Ilgai negalėjau sugalvoti, ką galima būtų vaikams pasiūlyti pagal jų gebėjimus padaryti. Ir štai, kai n-tąjį kartą su vaikais žiūrėjome-skaitėme D. Miles video knygelę „Unicorn and Horse“, sugalvojau! Imsime ir padarysime savo šios knygelės versiją. Tuo tikslu šią savaitę vaikai įskaitė knygelės tekstą, Liutauras įpusėjo šią knygelę perrašyti, na, o kitus darbus palikome ateinančiai savaitei. Todėl galutinio rezultato teks ir jums palaukti...
Tiesa, Magdė su teksto įskaitymu Liutaurą aplenkė. Ir dėl to labai džiaugiuosi. Nes ir rusų kalbos mokymasis pas mus prasidėjo nuo jos. Tik paskui jau Liutauras perėmė kalbos mokymąsi iš sesers. To paties labai tikiuosi ir šį kartą. ;)
Rašymas / Skaitymas / Literatūra / Matematika ir visa kita
Vat, mielieji, žinokite, tai, praktiškai, yra ir viskas, ką šiandien galiu parašyti apie pastarąsias savaites... Kažkur patyliukais praslydo Magdė, užbaigdama matematikos pirmos klasės kursą, kažkur nepastebimai Liutauras sunkiai yrėsi per matematines lygtis, kažkur vakarai mus blaškė po Renatos Šerelytės „Krakatukų jūrą“, o rytais vyko dramos piratų laive-palapinėje...
Kažkur visame tame žiūrėjome tarptautinį Suzukį smuikininkų koncertą, patys grojome smuikais ir ukulėlėmis, giedojome giesmes ir dainavome dainas, mokėmės groti iš natų, Liutauras intensyviai bandė aiškintis, kurie gi draugai tiki Kristumi, o kurie ne; kartu krovėme vis dar tas pačias nesibaigiančias malkas (jau nedaug, visai nebedaug liko... :) ir... tiesiog džiaugėmės pagaliau atėjusia šiluma... :)
Viskas pakankamai padrika, tiesa? Kartais taip gyvenime mums būna. Jums ne?.. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą