Kaip aš kūriau planuoklį Bullet Journaling (BuJo) ir diskinės susegimo sistemos pagrindu.

Apie savo pirmąją pažintį su Bullet Journaling (BuJo) rašiau prieš porą mėnesių. Ir nors ilgai nesiryžau pati pasiimti tuščio sąsiuvinio (nes turėjau įsigijusi jau mano anksčiau rodytą nepigų „Planuokį“), mintys vis brendo kažką daryti – standartinis planuoklis (na gerai, „Planuokis“ nėra visa standartinis) kuo toliau tuo labiau mačiau, kad man (kaip ADHD tipui) netinka. 

Imtis tuščio sąsiuvinio mane stabdė tas kassavaitinis/kasmėnesinis lentelių ir kalendorių braižymas – vien apie tai pagalvojus suprasdavau, kad tai – ne man. Jau mačiau, kaip savo perfekcionizmo vedama tik gadinsiu popierių, jei ką ne taip nubraižysiu... Jau nekalbu apie laiką, kurį reikėtų tam braižymui kas kartą skirti. O jei tiksliau – sutelkti kas kartą tam reikalui dėmesį. Man tai netinka... 

Visgi iš esmės „Planuokio“ struktūra man patiko. Bet vėlgi... joje buvo dalykų, kurie man buvo visiškai neaktualūs ir svetimi, o tuo pačiu užėmė planuoklyje vietą, kurios man trūko kitiems dalykams: 

• savaitės citatos (vis tiek jos neatitinka nei mano būsenos tuo metu, nei mano gyvenimo tuometinių aktualijų), 
• tam tikri savirefleksijos dalykai (nors pradžioj galvojau, kad tai - super idėja. Deja, aš jos taip ir neprisijaukinau), 
• darbų grupavimas į asmenines bei darbines užduotis (nes mano darbiniai reikalai ir yra iš principo mano asmeninis gyvenimas),
• mano gyvenimo visai neatitinkanti prioritetų išdėliojimo sistema (ADHD-istus veikia visai kiti principai šioje vietoje),
• vandens suvartojimo ir miego trukmės žymėjimo grafikai (nors iš pradžių atrodė, kad visai smagu, tačiau po kelių savaičių išaiškėjo, kad iš to jokios naudos realiai negaunu). 

Įpročių vedlys (nuostabus įrankis!), kol buvo vos per kelis lapus nuo einamos savaitės, veikė gan neblogai. Tačiau kuo daugiau puslapių tą įpročių vedlį skyrė nuo einamosios savaitės, tuo man sudėtingiau būdavo jį rasti ir atsiversti... Galiausiai mane trikdė dienos sudalijimas valandomis. Kūrybiškam protui toks formatas visiškai netinka. Žodžiu. 

Nepasitenkinimas nereikalingais man dalykais kuo toliau tuo labiau vis augo, tuo pačiu išgrynindamas tai, ko man šiame instrumente trūko:

• Turinys.
  
  Gerai, kad buvau neužpildžiusi keleto pirmųjų puslapių, kuriuose iš karto Turinį ir susikūriau. ADHD-istams tai – išsigelbėjimas. Patikėkite, ne vieną kartą jau taip buvo, kad vos nepradėjau iš naujo sudarinėti kokio nors sąrašo tik dėl to, kad buvau užmiršusi, jog tokį jau esu pradėjusi kurti! Žodžiu, turinys man labai pasiteisino.

• Vieta UŠ (ugdymo šeimoje) veikloms ir pamokų turiniui planuoti.
  Man reikėjo vietos VIENAME, tame pačiame savaitės atvarte visoms UŠ veikloms susiplanuoti, pasižymėti, o čia jos nebuvo. Ir tai man buvo didžiulis trūkumas. Nes tos veiklos – neatsiejama savaitės dalis, įtakojanti ir kitus mano darbus, veiklas...

Ėmiau galvoti, kaip išsisukti iš šios visos situacijos. Man, kaip vizualikei, pradžioje į pagalbą atėjo mūsų jau ne pirmus metus „grojanti“ ir jums jau tubūt pažįstama mūsų magnetinė lenta su savo spalvotais magnetukais. Pagalvojau: kodėl tos sistemos man nepersikėlus į šį planuoklį? Savaitės atvarto apačioje kaip tik buvo šiek tiek laisvos vietos užrašams. Čia ir apgyvendinau savo pirminę idėją, ant viršaus tiesiog užklijuodama papildomą lapelį:

Deja, toks lapelių klijavimas tikrai nebuvo tobulas. Tai buvo tik laikinas sprendimas. Kiekviename puslapyje kas kartą klijuojant papildomą lapelį, sąsiuvinio apačia per metus būtų išsipūtus beveik dvigubai. Be to, čia neturėjau vietos pasižymėti pačių dalykų turinio, ir tai iš esmės tarnavo tik atliktų užduočių pasižymėjimui jas užspalvinant. Todėl papildomai teko imti atskirą lapelį, kuris taip pat įgavo ikonų formatą. Pagaliau galėjau jame žymėtis kylančias idėjas, o taip pat fiksuoti ir tai, ką norėčiau prisiminti, kai po dviejų savaičių reikės pildyti UŠ dienyną. Tačiau šis lapelis turėjo vieną labai didelį trūkumą – jis nebuvo planuoklio dalis ir vis painiodavosi po ranka ne ten, kur reikia...

Iš perfekcionizmo mėgstu vaduotis juosteliniu korektoriumi – nepamainomas daiktas,
kai reikalai vyksta ne pagal planą, o braukyti nesinori (arba nėra tam vietos).

Galiausiai supratau, kad man labai praverstų koks nors lankstus planuoklio formatas, kuriame būtų galima tarsi segtuve įsisegti va tokius visokius papildomus lapus ar, reikalui esant, perkelti juos iš vienos vietos į kitą. 

Ėmiau ieškoti alternatyvų. Tam iš principo galėjo pasitarnauti dokumentų segtuvas. Tačiau gremėzdiški stori segtuvai man nekėlė didelių simpatijų, dailių B5 ar A5 formato segtuvų Lietuvoje neradau, o iš toliau siųstis nepačiupinėjusi produkto nesiryžau. Visgi benaršydama atsitiktinai (dėl žodžių disbound ir discbound panašumo) atradau labai įdomią, man iki tol nematytą diskinio susegimo sistemą (disc bound system). Panorau, žinoma, iš karto ją išbandyti, tačiau pasirodė, kad Lietuvoje šiai sistemai reikalingų priemonių nėra...

Foto iš Aliexpress

Istorija apie tai, kaip aš ieškojau, pirkau, grąžinau (nes atsiuntė ne tą produktą) specialų skylamušį iš už jūrų marių, kurį pagaliau po dviejų mėnesių turiu, neverta atskiro dėmesio. Svarbiausia, kad dabar skylamušį ir šiai sistemai reikalingus diskinius žiedus jau laikau savo rankose, todėl galiu ir jums papasakoti, kas tai per stebuklas...

Iš principo ši sistema labai panaši į tradicinių segtuvų atsegamais žiedais sistemą. Skirtumas tas, kad:

• estetiškai tai atrodo visai kitaip, plius žiedų dydį ir spalvą gali pasirinkti labai įvairius (ir juos keisti eigoje, priklausomai nuo kintančio aplanko storio ar pasikeitusios nuotaikos), 
• diskeliai nėra taip išsikišę atvertus sąsiuvinį, kaip kad segtuvo žiedai, taigi mažiau trukdo rašant (o nutaikius reikiamą dydį – visai netrukdo), 
• aplanko žiedai yra pritvirtinti prie paties segtuvo, kai čia, tuo tarpu, viršelis yra atsietas nuo diskų, taigi yra daugiau galimybių viršelio variacijoms (pvz., jei metų viduryje jis susidėvi ar šiaip nusibosta ir norisi pakeisti nauju),
• galima reguliuoti žiedų tankį (dėl to pirkau vieną skylutę teišmušantį skylamušį vietoj standartinio, išmušančio iš karto visą lapo kraštą vienu paspaudimu). Šis privalumas man pasirodė ko ne svarbiausias. 
  
  

Savo patogumui pridėtą trumpą liniuotę pasiilginau ir susikūriau sau patogų skylučių žingsnį.

Kai visas priemones turėjau, atėjo laikas iš esmės apsispręsti. Turimo planuoklio kaip ir nesinorėjo visai atsisakyti dėl jame jau įrašytos informacijos – neatrodė logiška imti ir viską iš naujo perrašinėti. Tačiau „gadinti“ esamą gerą daiktą irgi atrodė rizikinga – o kas, jei mano naujoji sistema nepasiteisins ir man nepatiks? Atgal nebeįklijuosiu juk.. Vis tik pasiryžau rizikuoti. Kaip sakoma, geriau gailėtis dėl to, ką padarei, nei dėl to, ko nepadarei...

Išpjoviau jau užpildytus dviejų mėnesių lapus iš savo buvusio planuoklio ir persikėliau juos į naująjį savo kūrinį – savo asmeninį planavimo įrankį. Kažkokios ypatingos magijos čia, žinoma, nebuvo – susikūriau viršelį, prasiskyliavau jau esamus lapus, įsisegiau kartu viską, kas norėjau, kad nepasimestų, o tuomet sėdau kurti savaitės atvartą tokį, kokio man reikia... Išmečiau tai, ko dabartiniame planuoklio formate man visai nereikia, ir įsikėliau tai, ko trūko.

Po geros valandėlės ir įvairiausių elementų stumdymų gimė štai toks savaitės atvartas:

Išdėstymo pagrindas, kaip matote, liko labai panašus iš esmės į Planuokio. Tad kas čia kitaip nei ten?

• Kairiame šone atsirado įpročių vedlys (keturiems įpročiams toje konkrečioje savaitėje sekti, kad nuolat būtų ant akių). Labai patogu, kai tai yra visada prieš akis, o ne kažkur kitur, dėl ko apie tuos įpročius pamiršti.
• Savaitės darbams (stulpelis dešinėje) iš karto sukūriau 7 laukelius skirtingoms savo veikloms.
  Nors buvau išsigryninusi sau 8 veiklos sritis, per šiuos porą mėnesių pastebėjau, kad per savaitę realiai visus aprėpti neišeina, todėl natūraliai vienas ar kitas migruoja per savaites. Taigi tam kartui bandysiu gyventi su septyniomis sritimis.
• Pašalinau visus man nereikalingus elementus: vandens, miego, savaitės citatų laukelius, vietoj jų palikusi vieną tuščią laukelį (kairiojo atvarto apačioje), jei kam prireiktų užsirašyti, nusipiešti ar tiesiog įklijuoti.
• Kairiojo atvarto apačią paskyriau Ugdymo šeimoje planavimui – per centrą susidėliojusi bendras veiklas, žemiau – atskirai vaikų daromas.

Duoklė UŠ veiklų planavimui ir įgyvendinimo sekimui

Kaip matote, turiu vietos ir trumpai pasižymėti, ką reikia, ir vizualiai spalvindama atliktas užduotis iš karto galėsiu matyti bendrą situaciją: kas padaryta, o kas likę.

Viskas. Man daugiau iš šio įrankio nieko nereikia. Tai – būtent tie dalykai, kuriuos aš noriu prieš save matyti savaitės atvarte. Visi kiti dalykai sugula įvairiuose sąrašuose ir kituose tuščiuose puslapiuose, kuriuos galiu įsegti, kur tik panorėjusi... 

Tiesa, pakeičiau ir mėnesio atvarto išdėstymą. Buvęs kvadratėliais sudalintas mėnesio formatas man visai nepasiteisino – nemoku žodžių talpinti, matomai, į tokią mažą erdvę, kur ilgus žodžius nuolat turi kilnoti į kitą eilutę. Be to, vizualiai man jis yra išbarstantis informaciją, todėl sunku ją chronologiškai sekti.

Išdėstymą pasiėmiau paprastą, sudėliotą tiesiog eilute – kad tilptų įsirašyti viską, kas bus aktualu... Buvusį mėnesio prioritetų, užduočių ir tikslų atvartą pakeičiau savo skirtingų gyvenimo sričių laukeliais. Nes ADHD smegenys tokios jau yra, kad su prioritetais sunku. Ne jais vadovaujantis nusidirba darbai, deja... :D

Na ir, žinoma, kaip dera visam BuJo principui, atsispausdinau lapus tik kelioms savaitėms. Per jas galėsiu išsitestuoti savo naująjį formatą ir pasižiūrėti, ar reikia dar ką nors tobulinti, ar taip, kaip dabar išsidėliojau, bus gerai. Jei kartais nutiktų, kad po savaitės vėl norėsis ką tobulinti – ne bėda: lapai juk išimami, išsegami, juos nesunkiai gali pakeisti kitais, ko nepadarysi taip lengvai, kai turi jau gatavą susiūtą sąsiuvinį...

Dar vienas patogus niuansas su išsegamais planuokliais (ar tai būtų tas „disc bound“, ar paprastas) yra tas, kad gali įsisegti tiek lapų, kiek tau patinka – kam nešiotis visų metų lapus, jei gali pasiimti su savimi tik artimiausio mėnesio ar poros? Todėl tam sykiui įsisegiau tiek lapų, kiek man atrodo šiai dienai reikalinga. Kai pritrūksiu, atsispausdinsiu papildomai. Juo labiau, kad birželio mėnesį, kai mokslo metai baigsis ir mūsų veiklų neberibos formalumai,  tai ir atvarto formatą reikės iš principo visai kitaip susidėlioti. Koks jis bus, padiktuos pats laikas.

O tam kartui – siūnu planuoklio dėklą, kad jaukesnis tas mano BuJo būtų, o ir žiedus apsaugotų nešiojantis planuoklį rankinėje, ir mėgaujuosi savo senuoju/naujuoju planavimo įrankiu. Na, o kaip jis realiai padeda tvarkantis su savo gyvenimo ir UŠ iššūkiais, papasakosiu jau kitą kartą.

Įsisegiau jau užpildytus planuoklio lapus (kairėje) ir naujuosius (dešinėje).
Tuo pačiu einamąją savaitę pažymėjau magnetiniu skirtuku – jis puikiai tarnauja vietoj

skiriamosios juostelės, kuri liko senąjame planuoklyje...

Medžiaginis užmaunamas viršelis suteikia visam kam „svorio“ ir jaukumo,
o tuo pačiu ir apsaugo žiedus nuo atsitiktinių kliūčių, nešiojantis jį rankinėje.

P.S. jei mėgstate naujoves, gal nesate girdėti apie dar vieną įdomų įrankį planavimui – įvairaus formato daugkartinio naudojimo sąsiuvinius ESQUOIA (kuriuos, beje, sugalvojo lietuviai).