27-28 savaitės. Kai reikia išgyventi...

Dienoms ilgėjant ir darbų kraitei visuose frontuose didėjant supranti, kad būna gyvenime toks laikas, kurį tiesiog reikia išgyventi. Reikalai gena vieni kitus nuo aušros iki sutemos, ir žinai, kad kitaip nebus – turi tiesiog imti ir daryti tai, ką tuo metu gali. O to, ką padaryti negali, atidedi rytdienai ir toliau suki kasdienybės ratą. 

Savo reikalais užsiėmę ir stirnos – kiek sušilus žemei skuba į mūsų daržą ten užsilikusių pernykščių morkyčių pasirankioti... Kažkaip išgyventi reikia ir joms.

  
Projektinė veikla / Pasaulio pažinimas / Eksperimentai

Mes gi ta proga imamės šioms dienoms aktualaus projekto „Išgyvenimas“, kuris buvo jau prieš mokslo metus įrašytas į mūsų planus, tačiau vis nebuvo jam stimulo. Ir štai dabar jis – tarsi paties gyvenimo padiktuotas. Dar daugiau – praktiškai gyvybiškai svarbus. Tad atsisiunčiame puikią Krašto apsaugos ministerijos paruoštą knygelę „Išgyvenimo atmintinė“, ir raitojamės rankoves.

Susidėlioję grubiai pagrindines šios knygelės temas, pirmiausia imamės ugnies įkūrimo būdų. Jų išbandome net šešis:

1. Paprasti degtukai ir žiebtuvėlis. Čia komentarų nereikia – tai jau seniai vaikų išbandyti tradiciniai būdai.

2. Padidinamasis stiklas. Taip pat jau išbandytas ir vaikų mėgiamas prietaisas.

3. Ugnies skiltuvas. Daiktas, kurio buvome nebandę, todėl visiems buvo smalsu. Pradžioje pasirodė, kad ne taip jau paprasta juo įžiebti ugnį, tačiau pasitreniravę ir atradę, kad kosmetinės vatos pagalvėlės puikiai tinka prakurai, tuojau įsimetėme keletą jų į išgyvenimo kuprinės rinkinį.

4. Glicerinas, kalio permanganatas ir popierius. Kaip sykis, abiejų turėjome namuose. Glicerino buvo likę nuo pernai darytų eksperimentų, kalio permanganato radome namų vaistinėlėje. Ir nors vienbalsiai sutarėme, kad daug didesnė tikimybė, kad savo kuprinėje turėsi ugnies skiltuvą arba žiebtuvėlį nei šias priemones, žinoti apie šią cheminę reakciją tikrai nepakenks.

5. Baterija-krona. Čia prasidėjo linksmybės. Vargom ilgai, bet rezultato taip ir nepasiekėme. Turint bateriją rekomenduojama turėti ir geležies vilnos, tačiau tokios mes neturėjome, o su vielutės ar folijos gabalėliais mums sekėsi prastai. Na bet – vis tiek išbandėme ir į atmintį įsidėjome.

6. Galiausiai mūsų laukė linksmiausias ugnies įdegimo būdas – trinant medį į medį. Ir nors peržiūrėjome keletą filmukų, kaip tai reikia daryti, mums vis tiek nepavyko. Strigome ties pagaliuko ir lanko draugyste – pagaliukas nuolat kėsinosi iš pasidaryto lanko ištrūkti, virvelė praslydinėjo,  ir po kokio trisdešimt n-tojo karto mes pasidavėme, nusprendę, kad tokio būdo imtumėmės tikrai tik pačiu kraštutiniausiu gyvenimo atveju...

Perėjome prie kito mūsų projekto punkto – mazgų rišimo ir būsto gamtoje statymo. Turiu prisipažinti, kad iki šiol nei vienam vaikui nebuvo kilusi būtinybė išmokti rišti mazgus. Visa avalynė sąmoningai ir nesąmoningai pasitaikydavo be raištelių, tačiau vienądien nuvykę Liutaurui pirkti sportbačių aptikome, kad vaikio koja priaugo iki tos išmieros, kai varnalėšas keičia ne kas kitas, kaip raišteliai... Kadangi patys sportbačiai Liutaurui labai patiko, jis ėmė ir pasiryžo: „išmoksiu užsirišti, perkam“. 

Va taip, paprastai, ne jokios išorinės motyvacijos ėmė vaikai mokytis rišti raištelius. Magdė, tiesa, iš principo jau mokėjo, tad jai teliko savo įgūdžius patobulinti. Tuo tarpu Liutaurui, kuris labai vengia bet kokių smulkiosios motorikos reikalaujančių užsiėmimų, buvo ką veikti. Tačiau noras avėti naujus sportbačius nugalėjo, ir mes nutarėme atšvęsti! :)

Apkalbėję tai, kad įvairių mazgų rišimo įgūdžiai yra labai svarbūs gyvenime, ir yra daug kur pritaikomi, ėjome išbandyti dar vieno virvės rišimo būdo – smaugiko mazgo. Jis mums labai pravertė statant tarp medžių stoginę.

Ne mažiau svarbūs gamtoje – naudojimosi įvairiais įrankiais įgūdžiai, tad imamės tikrinti turimų peiliukų ir pjūkliukų.

Galiausiai džiaugiamės pastatyta priebėga nuo saulės ir lietaus bei vėjo.

 

Charakteris / Planavimas

Vis tik reikėtų pastebėti, kad šios dvi savaitės užvertė ne tik darbais, bet ir nepaprastai įdomiais atradimais, kurie, atsakydami į man seniai rūpimus klausimus, sukėlė labai daug minčių. Ir tada aš kaip niekada suvokiau, kiek stipriai iš tiesų mes esame įpainioti į švietimo sistemą, nuo kurios atsitraukti yra  sudėtinga... Visgi – jei jums įdomi vaikų motyvacijos, įgūdžių formavimo ir mokymo mokytis tema, labai rekomenduoju Algirdo Karaliaus seminarų ciklą, kurį sudaro trys dalys:
1. „Kaip išmokyti vaikus mokytis lengvai ir be streso?“
2. „Kaip išmokyti vaikus mokytis visą gyvenimą?“
3. „Kaip efektyviai dirbti su informacija?“

Tikiu, kad ir jums sukels labai daug minčių. Na, o mes iš viso to pirmiausia pasigauname mintį apie atkaklumą (kurio naudą pajutome rišdami tuos pačius batų raištelius). Bandome su vaikais apie tai kalbėtis. Bandome nebe pirmą kartą grįžti prie mokymosi svarbos ir gebėjimų atsirinkti tai, kas gyvenime yra (ar bet jau turėtų būti) svarbiausia. Apie tai, ko paprastai nori mūsų kūnas, o ko realiai mums reikia...

O kad sklandžiau abudu smegenų pusrutuliai dirbtų, imamės juos treniruoti – mokomės žongliruoti. Aš pati prieš gerus dešimt metų mokėjau visai neblogai žongliruoti trimis kamuoliukais, deja, šį įgūdį per laiką praradau, todėl mokomės kartu su vaikais praktiškai iš naujo.
Magdė turi daugiau ryžto, tuo tarpu Liutaurui trūksta to paties atkaklumo – sunku nepasiduoti, kai neišeina ko nors padaryti n+k kartų... Žodžiu, laikas parodys, ar mums pavyks išmokti žongliruoti.

O tada einame plauti indų. Ir čia jau atkaklumo mokausi aš – atkakliai prižiūrėti, kad vaikai turėtų ne tik teises, bet ir pareigas.

Biblija

Na, o taikant ir kitus mokymosi principus, imame geriausius gyvenimo patirčių pavyzdžius ir toliau sekame Pauliaus gyvenimu. Šikart keliaujame per 19-20 Apaštalų darbų knygos skyrius, kuriuose sutinkame Skevo sūnus ir Pauliaus darytus stebuklus Efezo bažnyčioje kaip ženklą žydams. Na, o istorija sekti mums padėjo štai tokios smagios internete rastos Apaštalų darbų knygos iliustracijos:

Dailė

Patiems mums su iliustracijomis kadangi dar sudėtinga, toliau nagrinėjame didžiųjų renesanso meistrų darbus. Šį kartą mūsų akiratyje Fra Angelico.  

Taip sutapo, kad radau puikią e-knygą apie didžiuosius menininkus, pritaikytą ugdymui šeimoje, kurioje rastomis idėjomis iš karto pasinaudojome. Išbandėme folijavimo techniką. Savo rankdarbių spintoje turėjau įvairios aukso ir sidabro folijos lapelių, tad traukiau ją į dienos šviesą, ir darbavomės..

Deja, su klijais ne visai pataikėme, todėl rezultatai nebuvo tokie geri, kokių tikėjomės. Vis tik atvirutę draugei sukurpti pavyko... :)

Kitądien su bendraminčiais susitikome stiklo dekoravimo pamokoje. Liutauras pasitenkino tik pasižiūrėjimu iš šono, tuo tarpu Magdė kantriai dėliojo taškelius ant savo pasirinktos stiklinės.

Po užsiėmimo turėjome du gražius stiklinius indus: Magdės dailintą stiklinę ir stiklinį arbatos ąsotį, iš kurio jau kitą dieną galėjome vaišinti užsukusius svečius.

Rašymas

Galiausiai, po visų intensyvių darbų sėdome prie akademinių dalykų. Išgyvenimo eksperimentais ir  kitais darbais pravėdintos galvos veikė kaip niekada gerai. Liutauras draugavo su būdvardžiais, Magdė – su vienaskaitos kilimininku ir minkštumo ženklu bei sakinių sudarymu.

 

Skaitymas / Literatūra

Įvairūs mieste turėti reikalai nuginė mus į kitą biblioteką, kurioje Liutauras net aiktelėjo, pamatęs absoliučiai visą „Nevalos Berčio“ seriją... Nežinau, kelintą kartą jis tas knygas skaito, bet ir vėl visas pasiėmė. Tad vakarais dabar pas mus viena po kitos linksniuojamos Berčio istorijos... Labai jau jam tas Bertis „prie širdies“... Ir linksmas, ir naivus, ir išradingas... :) Užkrėtė Berčio „liga“ Liutauras net ir sesę, tačiau viliuosi, kad dėl knygų nesusipeš...

Matematika

Matematikos pasaulyje taip pat palengva judame tolyn. Liutauras, nors vis dar strigęs kūnų judėjimo uždaviniuose, baigia visai su jais susidraugauti. Magdė tuo tarpu, nors pradžioje gana spyriojusis, įplaukė į dalybos jūrą. Ir, kaip bebūtų keista, jai visai patiko... Todėl dar kartą pasitvirtina tiesa – nesakyk „Op“ neperšokęs griovio...

Anglų kalba

Anglų kalbos laivas mus nubloškė tuo tarpu į naują krantą. Nors ir toliau tęsiame vaikų pamėgtas „Family and Friends“ pamokas, šalia to pabandėme prisiminti ir savo žodžių kortelių sistemą, supindami ją kartu su to paties jau minėto Algirdo Karaliaus užsienio kalbų mokymosi būdu – kolibrio metodu. 

Tad atsisiunčiau šio metodo knygelę ir su vaikais išbandėme anglų kalbos struktūros lentelę, su kuria mėginome įsisavinti anglų kalbos pagrindinius laikus ir sakinių darybą. Labai rekomenduoju pabandyti ir jums – mums patiko. :)

 

Muzika / Smuikas

Muzikoje tuo tarpu pas mus viskas vyksta ekspromtu... Nors toliau vaikai tęsia smuiko ir solfedžio pamokas, namuose karaliauja Magdės niūniavimas ir įvairios savos kūrybos improvizacijos. Todėl Mamų mugėje rastas mikrofonas su ausinėmis buvo geriausias radinys! :)

Kūno kultūra

Liutauras mikrofonu nesusigundė, užtat buvo labai laimingas, gavęs išbandyti bėgimo takelį mūsų seniai pamėgtoje sporto prekių parduotuvėje, į kurią vykome jau anksčiau minėtų sportbačių ir trūkstamų aksesuarų dviračiams pirkti...

Viską susikomplektavę galime ramiai pasitikti pavasarį ir judėti drąsiai ne tik vietiniais keliukais, bet ir palei judresnes rajono gatves. Pirmąjį iššūkį – nulėkti iki už 7 km esančios parduotuvės ir grįžti namo – įveikiame be vargo (nes jau ir Magdė rieda dviračiu, turinčiu bėgius) ir tuo didžiuojamės. :)

Išvykos, susitikimai

Na, o šiaip, jei paklaustumėte vaikų, kas jiems labiausiai patiko per pastarąsias savaites, jie greičiausiai vienbalsiu atsakytų, kad apsilankymas Kauno „Curiocity“ erdvėje. Kadangi Kaune turėjome reikalų, pakeliui tuo pačiu nutarėme užsukti papietauti „Megoje“. Na, o jei jau čia, tai, be abejo, gera proga užsukti ir į vaikų mėgstamiausią vietą... Juo labiau, kad radome ją kiek pasikeitusią nuo paskutinio mūsų apsilankymo prieš metus...

Liutauras gavo progą išbandyti lėktuvo simuliatorių aviacijos muziejaus stende su čia dirbančiu kuratoriumi. 

Taip pat vaikai neatsipyrė norui pasėdėti tikrame policijos „Smart'e“...

...ir puikiai sukonstruotame laivo modelyje!

Gerai, kad jūra tądien buvo rami, ir mes sėkmingai išlipome visi į krantą... Na, o kaip dalelę viso to pavyko užfiksuoti video formate, galite kaip visada pasižiūrėti mūsų reportaže:

Saugaus plaukiojimo pavasarinėmis vėjuotomis jūromis!