2017 m. birželio 11 d., sekmadienis

Gamtos stebėjimas. Vabalai. Vėžiadusė

Kai pernai, pradėję lankytis sodyboje pirmą kartą susidūrėme su gegužvabaliu, galvojau, kad jis vienas toks čia atsitiktinai užklydęs. Na taip, tas naivus nežinojimas... :) Šiemet jų jau keletą matėm. Visi nuostabaus gražumo, tik skirtingo dydžio...
Kiek puikuojasi Liutauras prieš devynmetį kaimynų berniuką, gegužvabalį skruzde palaikiusį:
– Kokia čia tau skruzdė! Tu ką, gegužvabalio nepažįsti? – Klausia, tarsi apie kokią kiekvienam pažįstamą boružę kalbėtų...

O mes tuo tarpu ir kitus vabalus stebim. Jau net ir aš dabar pažįstu straubliuką, nekalbant apie pernai vaikų „išnarstytus“ alksninuką ir karkvabalį...

Neištvėriau – teko naują knygą apie vabalus pirkti... Tarybinių likų turima per skurdi iliustracijomis pasirodė... O naujojoje iš karto radom mūsų apylinkių gyventojus: didįjį puošniažygį, raibąją vėžiadusę ar didįjį milčių...


Skubrioji vėžiadusė, atskirdusi tiesiai ant stalo...

Sakot, ne itin smagu tuos visus vabalus čiupinėti? Jums – gal. Bet tik ne vaikams, kurie susižavėjimo kupinais veidais neša man rodyti kiekvieną naują vabaliuką, jau žinodami, kad atsivertę knygą apie vabalus, sužinosime, kas per vienas šis mažasis draugužis...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą