2017 m. kovo 19 d., sekmadienis

40-oji savaitė. Pagarba. Varlės. Kūdra.

Žinote, kuo skiriasi planai ir jų įgyvendinimas? Tuo, kad ant popieriaus viskas visada atrodo labai gražu. O realiai – gyvenimas susidėlioja kiek kitaip... Nes vieną savaitę, žiūrėk, vaikams labai smagu statyti vieną po kito įvairiausias palapines, o kitą – „pramuša“ rašyti... O tu, motin, žinokis sau, kas čia kam kada susišvies... O ir aš pati juk žmogus – kartais entuziazmas lygus nuliui, optimizmą užmušė darbai, o kitąkart, žiūrėk, viskas susigula gražiai ir tvarkingai. Ir nesvarbu, kad nuo pirmadienio iki trečiadienio mes galbūt net neprisilietėm prie to, kas buvo suplanuota, užtat atėjus ketvirtadieniui – lyg iš fantastikos srities – visa diena praėjo taip sklandžiai, kad net sunku patikėti, jog taip gali būti: per dieną perėjom vos ne visos savaitės planą, vaikai noriai viską darė, ką siūliau, visi liko patenkinti ir laimingi. Praeina tokia diena, ir vakare, sugulus vaikams mąstai: ir kur tas mokymosi namuose raktas?.. Ar tame, kad tris dienas visur važinėjom, lakstėm, todėl ketvirtą dieną vaikai tiesiog pasiilgo ramios, „stalinės“ veiklos? O gal mano pačios ramybėje ir nežinia iš kur atsiradusioje tam kartui disciplinoje? Nežinau... Jei atrasiu tą stebuklingą raktą, išduosiu paslaptį... O tam kartui tiesiog dalinamės tuo, ką pavyko išmokti, sužinoti, atrasti.

Biblijos gyvūnai. Varlė
Viskas prasidėjo nuo to, kad bandydama priderinti prie gamtos temos kokį Biblijos gyvūną, pasirinkau varlę. Visai nepagalvodama, kad tokiu metu varlės Lietuvoje dar... miega... (panašu, kad mano kaip asfalto vaiko patirtis irgi kartais miega). Ir kad tvenkiniuose jų mes tikrai dar nepamatysime... Na bet – bloga patirtis irgi patirtis.
Kita vertus, buvo labai smagu su vaikais apie tas varles pakalbėti, prisiminti vieną iš Egipto rykščių, kuomet visą kraštą užplūdo varlės (Išėjimo knyga, 8 skyrius). Taip pat buvo įdomu pasižiūrėti filmukų apie varlių gyvenimo ciklą. Vaikams labiausiai patiko šitas ir šitas.


Bandėm paskui varles kopijuoti iš mūsų mėgstamos gyvūnų knygos, tačiau vaikams tokia veikla kažkaip nelimpa. Viskas baigiasi paprastai taip: „Mama, tu nupiešk...“ :) Na bet – bent bandom...

Gamta. Pavasario tvenkinys.
Savo anksčiau mėgtas Ozo kūdras šįkart iškeitėm į Belmonto tvenkinį. Taip, taip, į tą patį, kurio ledo tvirtumą dar visai neseniai bandė vaikai. Taigi ketvirtadienio popietę ten ir apsilankėm. Ledas vietomis dar laikosi, tačiau daugumoje – jau vos regimas ižas. Varlių, kaip jau minėjau, neradome, tačiau po tvenkinio, o paskui ir po Vilnelės pakrantes pabraidyti vaikams patiko ne mažiau.





Eksperimentai
Grižę iš Belmonto darėm „kūdras“ induose. Iškirpau vaikams popierinių gėlių, užlanksčiau jų kraštus, tada merkėm jas į vandenį ir žiūrėjom, kaip tos gėlės skleidžiasi. Labai paprastas eksperimentas, atskleidžiantis, ką padaro vanduo, patekęs į medienos plaušus, tačiau labai patikęs vaikams. Gėlės buvo traukiamos iš vandens, džiovinamos, vėl merkiamos į vandenį, vėl džiovinamos, paskui dar prisidėjo „oro padavimo sistemos“... Na, patys matote... :)





Geri įpročiai. Pagarba
Gerų įpročių formavimo tema man kaip ta rakštis, nesakysiu kur... Prisipažinsiu – labai sunkiai man pasiduoda tiek teorinė šio reikalo pusė, tiek praktinė. Pradžioje ėmusi kaip pagrindą kidsofintegrity.com puslapyje esančias pamokas, pritrūkau motyvacijos (iš serijos: kas tinka visiems, netinka niekam), tad teko ieškoti kažko kito. Pradžioje savaitės planuose buvo padaryti kokį tai pagarbaus elgesio taisyklių rinkinį, tad nemažai google'inausi. Pakeliui užkliuvau už visai neblogo straipsnio apie vaikų elgesį, o galiausiai Pinterest'e radau tai, kas mane įkvėpė. Pasėdėjusi pusvalanduką prie kompiuterio, adaptavau šį reikalą Lietuvai, ir štai, turiu prieš akis sau ir vaikams priminimą, kas yra pagarba. Po vieną jo punktą per savaitę su vaikais bandysime praktikuoti – nežinau, kaip eisis, bet bent bus proga apie viską nuodugniau pakalbėti. O jei tokio norite ir jūs, prašau – siųskitės, spausdinkite, laminuokite, džiaukitės. ;)


Biblijos citata
Ir pasipylė lyg iš gausybės rago (o tiksliau – iš mūsų turimos citatų dėžutės) pas mus šią savaitę citatos... Matomai, vaikams reikėjo pertraukos, kad vėl mielai prašytų traukti citatą po citatos ir ją skaityti, priminti. Smagu buvo girdėti, kad kai kurias Liutauras net ir po ilgesnio laiko atsimena. Magdei kol kas, atrodo, pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina, bet gal dar taip ir turi būti, ką? :) Na, o į savaitės temą naują citatą įtraukėm: „Kas paiso pabarimo, bus gerbiamas“ (Pat 13:18b).

Dailyraštis
Su rašymu pas mus paprastai yra taip: arba nerašom-nenorim-kam to reikia? Arba, kaip kad nutiko šią savaitę, rašom-norim-duok dar... Kadangi toks bangavimas pas mus ne pirmą kartą, tai tomis savaitėmis, kai vaikams rašyti nesinori, tai ir nespaudžiu. Užtat kai nori – tai vos spėk lapus ruošt. Beje, liniuotų lapų atsispausdinusi visada turiu po ranka (jei norit, prašau: žiemos variantas, pavasario variantas), tad tiesiog pagal situaciją gaudau, kada juos panaudoti. Patirtis parodė, kad iš anksto užrašytas tekstas pasiteisina ne taip gerai, kaip užrašytas būtent tuomet, kai vaikams norisi rašyti. Taigi čiumpam lapus, rašiklius ir raitojamės rankoves... Tiesa, savarankiškas rašymas vis dar nėra toks mėgiamas kaip raidžių vedžiojimas. Nedarau iš to tragedijos, spės dar. Leidžiu pasimėgauti vedžiojimu. Kodėl gi ne?..



 Magdės pratybos...

Bendravimas. Išvykos
Bendravimo ir išvykų tai ten, tai šen, kaip jau turbūt supratote, šią savaitę netrūko. Pirmadienį ištrūkome į savo sodybą, apžiūrėti, kaip mūsų namelis peržiemojo. Kol tėtis namų kertes tikrino, o aš bandžiau atiduoti duoklę pelėsio užgrobtiems paviršiams mūsų mobiliame vasaros namelyje, vaikai, žinoma, savais džiaugsmais užsiiminėjo. O kokie jie, prisiminę pernai metų vasarą, spėkite iš trijų kartų...
Tikrai taip: laužas, laužas ir dar kartą laužas... :)


O paskui – kaip ir priklauso tikriems molio vaikams – daugybė džiaugsmo ant pažliugusio molingo kelio... :) Jei ne popietės reikalai mieste, vaikai būtų kad ir per naktį ten pasilikę... O ir mums širdį spaudžia, kaip jau norisi ten keltis gyvent.

Antradienis tradiciškai atviliojo į Žaidimo laboratoriją. Šįsyk čia vaikų laukė pamirštas Kalėdų siurprizas – kartono pilis. Džiaugsmo buvo tiek ją išpakuojant, tiek joje žaidžiant. Vaikų buvo pilni kampai, nuostabių juos užimančių studenčių – taip pat, tad mamoms beliko mėgautis vienai kitos draugija ir gardžia arbata. Ar begali būti geriau? :)



Trečiadienį tradiciškai susitikome kartu su kitomis mamomis ir vaikais, tarp kurių mezgasi gražios draugystės, ir nuostabu žiūrėti, kaip vieni iš kitų semiasi patirties, mokosi bendrauti, dalintis, kartu džiaugtis.


Net mano atsargusis Liutauras į medį bandė lipt...

Magdė tuo tarpu žavėjosi vis dar ant medžių raudonuojančiomis
putino uogomis, kurias valgė saujomis... :)

Penktadienį kaip ir turėjome važiuoti į „Verandą“, tačiau susirgus ją vedančiai Gilijai, rytą praleidome namuose. Užtat pavakary pasinaudojome proga susitikti su Egle ir jos trijule bei išbandyti IKEA'jos žaidimų kambarį. Maniškiai jau seniai „svaigo“, kaip ten nori pabūti, bet vieni nenorėjo – laukė progos, kada galės pabūti ten su Emilija ir Sofija. Ir štai ta diena išaušo... Vaikams labai patiko, o aš kiek nusivyliau. Nes vietoj to, kad vaikams tame kambaryje būtų leidžiama tiesiog būti ir žaisti, kaba didžiulis ekranas su... paleistais filmais... Tai klauskite, kiek ten vaikai žaidžia, o kiek prie to ekrano prilipę būna... Juolab, kad neaišku dar ir ką ten per juos transliuoja... Žodžiu, abejoju, ar dar kada ten vaikus norėsis palikti...

Kamuoliukų baseinas ir laipynės, pralaimėję nelygioj kovoj
su šiuolaikinėmis technologijomis...



Galiausiai bendravimo maratoną užbaigėm gimtadienyje pas Vaivą. Nepatikėsite – čia buvo ne tik tortas, bet ir tikrų tikriausi fejerverkai...


Žaidimai
Prieš kokį gerą mėnesį atradau internete krikščioniškų stalo žaidimų rusų kalba. Mane jie taip sužavėjo, kad susisiekiau su jų kūrėju, čiupau vieną jų ir išverčiau. Ir štai jau pirma partija pas mane ( jei ką domina, prašom nesikuklinti, kreiptis), tad galėjome pačiupinėti, išbandyti. Tiesa, žaidimo taisyklės – ne iš paprastųjų, ir pirmas kartas jį žaidžiant atrodo kiek panašus į neblogai suręstą galvosūkį... Tačiau jį perpratus, iš tiesų smagu žaisti. Tai žaidimas „Dvasinė kova“ (pabandžiau paaiškinti jo taisykles šiame juodraštiniame video), mokantis mažą ir didelį žaidėją, ką daryti realiame gyvenime susidūrus su įvairiomis pagundomis, išbandymais ir nuodėmėmis. Tiesa, nors parašyta, kad žaidimas skirtas 7-97 metų žaidėjams, tikėjausi, kad jį galima bus žaisti ir kartu su mažesniais žaidėjais. Tačiau panašu, kad žaidime reikalingas skaičiavimas kiek sudėtingokas dar jiems, todėl neužilgo imsiuosi krikščioniško žaidimo ir mažesniems piliečiams vertimo. Laukite žinių. :)



O kol tai taps realybe, vaikai laksto po namus: kas konstruoja Lego mašinas, kas keičia 10 kartų per dieną sukneles – na, kaip visada... :)

Literatūra
O pažaidus labai gera imti ir paskaityti... Pirmiausiai ištraukiau į dienos šviesą namuose turėtą Rasos Aškinytės pasaką „Beveik varlės“. Ir nors kai kuriose anotacijose internete radau, kad ši jos knygelė nėra vertinama labai palankiai, mums tiek iliustracijos, tiek istorija labai tiko ir patiko. Panašu, kad ne mums vieniems...

Po varlių išsitraukėm savo mylimą Gediminą Isoką ir skaitinėjom šį. Deja, tik jau visai savaitės pabaigoje radau „Pasaką apie dvi varles“ ir pasaką „Varlė ir jautis“ – spėjau paskaityti tik aš pati... :)


Matematika
Prisikasėm šią savaitę net iki matematikos... Negana to, kad ant sienos pasikabinau atsispausdinusi skaičių iki šimto lentelę, tai dar ir sugebėjau vaikams pasekti pasaką apie vienetų, dešimčių ir šimtų namus. Vaikams taip patiko, kad patys dar paskui pratęsimą darė... :)


Skaitymas
Na, o su skaitymu tuo tarpu buvo prasčiau. „Labas raide“ knyga nebežavi, tad leidžiam jai pailsėti iki kitos savaitės.


Dailė
Ši dalis man viena smagiausių. Nes kartu su vaikais mokausi ir pati. Tęsiam Vincento Van Gogo paveikslų seriją. Traukiam į dienos šviesą tokius, apie kuriuos net sapnuot nesapnavau, kad tokie yra... Vienas tokių – mums į savaitės gamtos temą – „Pavasarinė žūklė“.


Muzika
Ir, žiūrėdami į Van Gogo paveikslą, klausomės G. P. Telemann'o Koncerto A-dur smuikui „Varlės“.
Argi ne žavu?.. :)

Na ir pabaigai – į mūsų namus atkeliavo mažas smuikas. Kol kas vaikai labai entuziastingai nusiteikę jo atžvilgiu. O kaip bus vėliau – laikas parodys... :)

2 komentarai:

Liudvika Kundrotiene rašė...
Tinklaraščio administratorius pašalino šį komentarą.
agnė rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.

Rašyti komentarą