7-8 mokslo savaitės. Gyvenimo rokiruotės

Tarsi įprasta, kad po 7-8 mokymosi savaičių paprastai yra suplanuojamos moksleivių atostogos. Ne kartą esu anksčiau rašiusi, kad tokios atostogos, mokant vaikus šeimoje, išbalansuoja visą iki tol susidėliotą rutiną ir jau šiaip ne taip įsivažiavusį mokymosi ritmą. Todėl paprastai tokių atostogų, jei tik galime, vengiame. Ilsimės verčiau kitais būdais – kur nors nuvažiuodami visi kartu ar pasirinkdami kiek lėtesnį mokymosi tempą, sumažindami mokymosi apimtį.

Vis tik šiemet mūsų namuose nutiko taip, kad dėl tam tikrų ūkio darbų buvome priversti nutraukti savaitei mokslus jau po šeštos mokslų savaitės ir pasidaryti šiokią tokią mokslo bei atostogų savaičių rokiruotę. Mat atsisveikinome su Marguliu ir ruošėme maisto atsargas žiemai. Į detales nesileisiu, kaip tai vyko, juo labiau, nuotraukų čia nekelsiu, kad nepapiktinčiau vienų ar kitų pažiūrų skaitytojų, tepasakysiu, kad vaikams visa ta ruoša buvo gera gyvenimiška edukacija. Tiesa, viskas užsitęsė keletą dienų, po kurių mums norėjosi atsipūsti, todėl užskaitėme tą visą savaitę kaip atostogas, o jau po jų toliau kibome į mūsų bendrą pažinimo kelionę.

  

Pasaulio pažinimas | Žmogaus sauga

Kelionė mūsų šį kartą labai nenuspėjama, labai visaip kaip persipynusi, todėl net nežinau, nuo ko pradėti...

Galvai pravėdinti gal pradėkime nuo pasivaikščiojimo po Šilėnų pažintinį taką?.. Kadangi jis – netoli mūsų, mėgstame juo prasieiti bent kartą metuose. Smagu pamatyti, kas jame pasikeitė, ko nepastebėjome ankstesniais kartais. Tiesa, visai nesmagu buvo pamatyti, kad nugriautas mūsų anksčiau pamėgtas apžvalgos bokštas... :( 

Vos ne dėl jo keliavome, galvojome galėsią apžvelgti rudeninę panoramą, o čia – še tau, kad nori... Vietoj apžvalgos bokšto teradome pastatytą suoliuką, prieš kurį kiurksojo didžiulė rąstų ir šakų krūva, užstojanti vienintelę šiame take atsiveriančią panoramą... :( Likome tikrai nusivylę. Visgi iki šaltinėlio nuėjome, gryno oro į plaučius ir smegenis įsileidome, todėl galėjome tęsti mokslus toliau.

Kaip jau užsiminiau pradžioje, vaikai (o ir mes) turėjome progą iš labai arti panagrinėti galvijų anatomiją, o tai leido geriau suvokti, kas dedasi ir mūsų organizme, po mūsų pačių oda. Kaip atrodo plaučių audinys, kaip atrodo širdis, jos pjūvis, kokio baltumo ir glotnumo yra kaulų kremzlės ir iki kokio tikslumo jos viena su kita suformuoja sąnarius. Vis tik įspūdingiausia dalis buvo žarnynas – visa ta įvairaus storumo žarnų raizgalynė, persipynusi su kepenų, tulžies, blužnies ir kitų organų bei audinių piešiniu, užėmė ko ne didžiausią viso kūno dalį, o du gigantiški galvijo skrandžiai, pilni žolės, stebino ne tik savo sandara, tobulu sandarumu, bet ir tūriu. Atsitiktinai sutapo, kad Liutaurui kaip tik išpuolė pasiskaityti apie žmogaus virškinimo sistemą – manau, visa tai papildė jo suvokimą apie tai, kaip tobulai sukurti mūsų kūnai ir jų dalys...

Kai jau su zoologija ir anatomija išsisėmėme, laikas atėjo augalams. Su draugais sudalyvavome edukacijoje apie nuodingus Lietuvos augalus. Pradžioje tikrai negalvojome, kad Lietuvoje yra tiek daug nuodingų augalų, juo labiau, kurie gali būti nuodingesni net už kobros nuodus. Taip taip... Jei įdomu ir jums, pabandykite sudalyvauti šioje edukacijoje su floriste Audrone.

Tiesa, čia ne tik apie nuodingus augalus išgirdome, bet kiekvienas dar ir po atvirutę iš sausų augalų pasidarėme.

Liutauras, kuris paprastai tokių darbelių nemėgsta, ir tas dirbo kaip didelis ir padarė, ko gero, net įdomiausią iš mūsų visų atvirutę su pelyte, laikančią sūrį. :) Magdė sudėliojo žydintį medį, aš tuo tarpu bandžiau atvaizduoti merginą, uostančią gėlės žiedą...

 
Dailė | Technologijos

Kaip jau žinote, Magdės nereikia skatinti užsiiminėti įvairia menine veikla – greičiau jau stabdyti tenka, kai po vieno ar kito projekto, kuomet kambaryje nebėra per įvairias priemones kaip praeiti, noriu kad mergužėlė apsitvarkytų... Todėl ir nuotraukų paprastai iš šios srities pas mus nestinga... Šįsyk jūsų dėmesiui – imbierinis namelis, kabykla iš tualetinio popieriaus ritinėlių, kartoninis-fanerinis 3D namelis ir naujai gimstanti perdirbtų rūbų kolekcija...

Namelis-konstruktorius į akiratį papulė visai atsitiktinai, beieškant draugei gimtadieniui dovanos... 
Įsigytas šioje stebuklingoje internetinėje parduotuvėlėje.

Iš tiesų tai ši rūbų kolekcija bandė gimti iš mūsų tolimesnės veiklos, tad gal prie jos ir peršokime... Dar tik priminsiu, kad Magdė ir toliau visa apsipatenkinusi lanko tapybos būrelį, kuriame pastaruoju metu piešė, – kaip lapkričiui ir pridera šiais laikais, – moliūgus, taip pat baigė savo mėnesio darbą su gulbėmis, tačiau paliko dar studijoje jį džiūti, todėl gausite pamatyti tik po poros savaičių.

Liutauras šioje vietoje daug kuklesnis. Pamatęs, kad tvarkaraštyje yra tokia disciplina kaip technologijos, skuba klausti, ką šią savaitę gaminsime. O užsukus Magdės draugei į svečius, pasinaudoja proga pagaminti naminę picą...

  

Projektinė veikla | Planavimas | Informacinės technologijos

Kol pica kepa, pasižiūrėkime, kaip mums sekasi tęsti kartu su bendraminčiais pradėtas projektines veiklas, kurios tai lėčiau čia mums juda, tai, žiūrėk, kažkur prasijudina stipriau... Magdė niekaip neapsiprendžia iki galo, ko ji nori – vieną dieną, žiūrėk, nori padaryti projektą apie tai, ką anksčiau ir dabar žmonės piešė, kitą dieną jau nebenori, peršoka prie idėjos padaryti perdirbtų rūbų kolekciją, bet porą modelių padariusi vėl grįžta prie ankstesnės minties – sužinoti, ką gi tie dailinkai anksčiau piešė. 

Ta proga apsilankome bibliotekoje (čia dar aptinkame K. Navicko karpinių parodą, tai ir po ją pasižvalgome), kur susimedžiojame storiausią dailės albumą „Pasaulio dailė“. Iš pirmo žvilgsnio pamaniusi, kad tai yra mūsų namuose turimos angliškosios storulės „History of art“ knygos analogas, apsidžiaugiu. Tačiau greitai tenka nusivilti. Mat mūsų pasiimta knyga yra sudaryta ne chronologiškai einant per istorinius tarpsnius, bet išdėstant autorius abėcėline tvarka... Todėl ją vartant buvo labai sunku susiorientuoti, kas būdavo piešiama anksčiau, o kas gi dabar... Na bet – bendram išprusimui ir pasivartymui apskritai – suėjo...

Vis tik mūsų turėtas chronologinis variantas šiuo atveju daug naudingesnis. Bėda ta, kad Magdė jį ne itin vartė, patingėjusi atsirinkti, kur tapybos, o kur architektūros darbai ar skulptūros ir kitų dailės šakų kūriniai... Todėl nežinau, kas jos galvelėje ten dedasi, ir ar ji tą projektą apie anksčiau ir dabar pieštus/piešiamus dailininkų darbus darys...

Tuo tarpu Liutauras, pirma pasišovęs išleisti seniau ir dabar žinomų logotipų spausdintą žurnalą, ilgai trypčiojo vietoje, vis negalėdamas savo projekto pradėti. Toje pačioje bibliotekoje bandėme pasidairyti knygų apie logotipų dizainą. Nieko iš tiesų neradome, tai bent apie senųjų Lietuvos ženklų, heraldikos istoriją šį bei tą pasiėmėme pasivartymui... 

Projektui gal ir nieko neradome, tačiau naudinga buvo pamatyti
M. Dobužinskio pieštus mūsų trispalvės eskizus.

Lyg ir jau susidėliojome kartu su Liutauru, kas tame logotipų žurnale turėtų būti, ką jam reikės pakeliui padaryti, tačiau finale, matydama, kad jis vis vengia imtis šio projekto, pabandžiau priminti, koks jo šio projekto tikslas – ko jis nori tuo pasiekti. Ir štai čia išlindo yla iš maišo... Pasirodė, kad jis tiesiog nori pasididinti kažkaip savo Youtube kanalo žinomumą. Paklaustas, ar spausdintas žurnalas padėtų jam pasiekti savo tikslą, pripažino, kad tikrai ne. Tad teko iš naujo pergalvoti projekto formatą, ir čia Liutauras išsirinko tuos pačius logotipus pristatyti video formatu savo kanale.

Vos pakeitėme formatą, viskas pajudėjo iš mirties taško. Tuoj gimė sąrašas logotipų, apie kuriuos jis nori pakalbėti, tuoj visa tai virto vizija padaryti tokių filmukų seriją, paimant vis skirtingas logotipų kategorijas. 

Savo seriją Liutauras pradėjo nuo interneto naršyklių, programėlių ir kitų IT ikonų. Vos ne tą pačią dieną visus tuos logotipus ir surinko, ir sudėjo į filmuką, ir įrašė savo komentarus bei viską sumontavo ir įkėlė į Youtube'ą. Tiesa, rodyti jums dar neleido, pasiliko įrašą privatų – sakė, kad paviešins tuomet, kai jau pristatys draugams. Taigi – laukiame ir stebime procesą toliau... Aš, žinoma, kaip nepataisoma perfekcionistė, labai norėčiau pasikabinėti prie Liutauro rezultato, nes, mano supratimu, darbą jis atliko kiek atmestinai, paskubomis, tarsi tiesiog norėdamas „užsidėti pliusiuką“. Kita vertus, tikiu, kad tai darydamas jis išmoko nemažai naujų dalykų (tiek planuodamas, tiek naudodamasis video ir grafikos montažo programomis), tiek pats pamatė savo privalumus ir trūkumus. Todėl sėdžiu, tyliu ir stengiuosi valdyti savo vidinį kritiką, nenumušinėdama vaikui entuziazmo ir savivertės... :)

Istorija

Lygiai taip pat turėjau laviruoti Liutaurui pagaliau sumontavus Lietuvos istorijos repą. Vis man norisi pasikabinėti prie stiliaus vientisumo, siužeto išbaigtumo (kad jei jau dedi papildomą medžiagą, tai kad būtų tolygiai išdėliota viskas, nepadrikai), tačiau ir vėl save stabdau, kad ir pats, be mano įsikišimo labiau stengtųsi analizuoti, stebėti, klausytis kitų nuomonių...

Taip, trūksta Liutaurui to išbaigtumo visame kame – tarsi jis prabėgomis taip nori per gyvenimą lėkti, tik paviršiumi praslysdamas, niekur nesustodamas. Tik duok jam ką nors nauja, tik pasižiūrėti, bet neįsigilinti... 

Todėl ką bedarytume, visą laiką turiu jį labai stabdyti, skatinti kiek atidžiau į dalykus pažiūrėti, kokybiškiau atlikti tai, ką daro. Ne visada pavyksta. Gal net tiksliau būtų pasakyti – dažniausiai nepavyksta. Ir tik kartais, kai jam užslenka koks ramybės „mėnulis“, tada atsipalaidavęs gali ilgėliau pasikrapštyti prie jam patinkančios veiklos...

Kadangi tęsiant mūsų Lietuvos istorijos laiko juostą „gerasis mėnulis“ užslinkęs nebuvo, tai Mindaugo Lietuvai skirtame puslapyje nugulė tik Mindaugo karūnos ir saulės, iliustruojančios Saulės mūšį, šiokios tokios užuominos... :)

Ne itin noriai jis tą laiko juostą pildo, vis man sakydamas, kad jau žino visą Lietuvos istoriją (pasiremdamas Lietuvos repo daina), aš gi bandaug jį įtikinti, kad tas repas tėra kūdi griaučiai, kuriuos mums dar uoj kaip mėsa reikia aplipinti... Taip ir galynėjamės...

Biblija

Imtynių einame ir su Biblijos citatomis. Jų vis daugėjant, vis daugiau jų tenka pasikartoti, todėl veiksmas šiomis savaitėmis vyksta nepernelyg greitai. Vis tik mūsų mnemotechnika paremta atsiminimo sistema po truputį daro savo, ir mums visiems visai neblogai sekasi prisiminti naujas citatas. Tam kartui kalbame apie didžiausią žmogaus problemą – turimas nuodėmes ir atlygį už jas, o šalia to – apie gerąją žinią iš Dievo, kad norėdamas užmokėti už savo nuodėmes, turi tik priimti Dievo dovaną („Nuodėmės uždarbis – mirtis, bet Dievo dovana – amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų“ – Rom 6:23). Čia pat į porą šiai Rom 6:23 vietai, prisimename ir Jn 3:16, skelbiančią, kad „Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė Savo viengimį Sūnų, idant kiekvienas, kuris į Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“). Taip po truputį pildosi visų mūsų atmintis Biblijos citatomis, o vaikų Biblijos citatų žemėlapis – spalvotais lipdukais.

  

Lietuvių kalba

Labai norėtųsi, kad ir tokie dalykai, kaip lietuvių kalba ar literatūra rastų vaikų gyvenime daugiau vietos. Vis tik su šiomis sritimis neretai irgi grumiamės... Ypač su Magde. Todėl turiu nuolat imtis kažkokių gudrybių, kad tik nepastebimai ji imtųsi rašymo ar skaitymo. Pastarasis paskutiniuoju metu labai sunkiai jai pasiduoda. Įtariu, kad iš dalies dėl to, kad mergužėlė, sekdama brolio pavyzdžiu, pasiima per sunkias savo amžiui knygas, o tada, matydama, kad jų neįkanda, nusimuša sau motyvaciją skaityti. Vis gi bandom susitarti dėl lengvesnių knygų, ir taip po truputį bandome įveikti kylančius iššūkius.

Liutauras šiuo klausimu pareigingesnis. Net jei kažko ir labai nenori daryti, vis tiek paprastai, pagalvojęs truputį, ateina ir sako: gerai, darom...

Todėl su juo sėdam prie fonetikos plonybių, atliekam keletą pratimų, pasikalbam, dėl skaitymo nesunkiai susitariam, o kiek pagalvojęs, ką norėtų skaityti, paprašo, kad suveikčiau jam „Nevykėlio dienoraščio“ knygų seriją. Išnaršę bibliotekas aptikome, kad šios serijos knygos – pakankamai didelė retenybė. Todėl pasinaudojome sena.lt platforma, kur nebrangiai aptikome 9 pirmas šios serijos knygas. Patenkintas dabar, žada visas perskaityti...

  

Lietuvių literatūra

Skaitymas skaitymu, tačiau kai kalba pasisuka apie privalomąją lietuvių literatūrą, vėl tenka grumtis su nematomomis nenoro pabaisomis... Vis tik Šatrijos Raganos „Vyšnios“ buvo lengvai įveiktos. Pakalbėjome tuo pačiu ir apie rašytojų slapyvardžius, ir apie pagundas, ir apie šių laikų ir anų laikų vaikų gyvenimo skirtumus... 

Aš gi, kaip ta maža mergaitė, uogomis susigundžiusi, ėmiau ir užsimaniau pyrago su uogomis... Vyšnių neturėjome, tai suėjo ir aronijos, vasarą skintos... :) Vaišinkintės!

Matematika

Užkandus net ir rimčiausi mokslai nebaisūs. Su Liutauru kimbame į atimties dėsnius ir į didesnių nei keturženkliai skaičių atimtį stulpeliu. Su atimties dėsniais truputį pasigalynėjame, o štai su atimtimi stulpeliu lyg ir susidraugaujame iš naujo... Skaičiai didesni, bet principas tas pats, tad Liutauras nemato didesnio vargo uždavinius įveikti.

Magdė tuo tarpu kategoriškai atsisako matematikos pratybų. Tad su ja bandom žodiniais uždaviniais atsipirkti, laukdami geresnių laikų...

Anglų kalba

Džiugu bent kad anglų kalba pajudėjo iš mirties taško. Su netoli gyvenančiais naujais draugais bendraminčiais toliau tęsiame Kolibrio metodu grįstą anglų kalbos kursą. Jau kuris laikas labai norėjau jį išbandyti, bet neturėjau tam reikalingų priemonių. Tuo tarpu naujai į besiugdančių šeimoje gretas prisijungusi viena mama (su dviem sūnumis) pati yra praėjusi kadaise tą kursą, todėl abi nusprendėme išbandyti jo efektyvumą dar kartą, tik šį kartą – su vaikais. 

Pradėjome nuo taip vadinamo Leksilendo. Leksilendas – tai grandinėlė temų, kuriomis dažniausiai bendrauja žmonės. Įsiminęs vizualiai, kokia tema seka po kurios, ir sukūręs istoriją tų temų sekai prisiminti, besimokantysis įgauna taip vadinamo informacijos sieto pagrindą, prie kurio jam lengviau tampa „prikabinti“ konkrečios temos žodžius. Savo ruožtu kiekviena tema jau savyje turi analogišką „žemėlapį“, prie kurio „prisegama“ nauja istorija su savo žodžių seka.

Skamba teorijoje gal kiek painiai, bet pradėję tokiu būdu mokytis šių temų žodžių, kuriems kartu kūrėme asociacijas, pastebėjome, kad žodžiai tikrai stebėtinai lengvai įsimena, plius mokymasis tampa pakankamai smagus ir rezultatyvus. Žinoma, su vaikais sunkiausia dalis – disciplina. Mat sekant atminties veikimo principais, naujus žodžius reikia pasikartoti po valandos, po dienos ir po savaitės, o dar geriau – ir po mėnesio ar pusmečio. Tad mokantis naują temą visada turiu turėti omenyje, kad nepamirštume tų žodžių pasikartoti rytojaus dieną... 

Pirmąją anglų pamoką pasidarėme kartu su naujaisiais bičiuliais, toliau mokėmės savaraniškai. Taip su vaikais kartu praėjome pirmas keturias temas: laiką, valstybę, miestą, transportą. Netrukus bandysime pajungti ir gramatikos matricas, tad palinkėkite sėkmės.

Savo ruožtu vaikai, žinoma, žiūri jiems patinkančiomis temomis įvairią video medžiagą anglų kalba, o aš tyliai laukiu, kada čia jiems „pramuš kamštį“...

Kartu su Liutauru rūšiuojame anglų kalbos žodžių korteles

Ruošiamės anglų kalbos pamokai su naujaisiais draugais

 

Išvykos, susitikimai | Žaidimai

Pasibuvus berniukų draugijoje, Magdei norisi ir mergaitiškos kompanijos. Tiesa, ji jos gauna tapybos būrelyje, kurį lanko beveik vien mergaitės, tačiau susitikti su geriausia drauge Barbora ir praleisti kartu šiek tiek laiko – visada nepalyginamai smagiau. Juk su kuo, jei ne su geriausia drauge, gali ir draugystės šokį sugalvoti, ir padainuoti, ir savomis paslaptimis pasidalinti...

Mergaitiškos kompanijos išsiilgę išskubėjome kitą kartą ir į dar vienos bičiulės gimtadienį. Čia vaikų laukė virtualios realybės žaidimai Lazerių arenoje. 

Maniškiai nei vienas nebuvo prieš tai bandę virtualios realybės žaidimų, todėl liko patenkinti, gavę naujos patirties. Sakė, kad patiko. Nors VR akiniai ir gerokai nuspaudė kaktas...

Vis tik, kokia ta virtuali realybė smagi bebūtų, paprasti stalo žaidimai ne mažiau emocijų atneša... Pasiėmę iš bibliotekos mums dar nematytą Dixit žaidimo versiją, sukam galvas, narstom asociatyvines istorijas ir sprendžiam vaizdų galvosūkius...

Fizinis lavinimas

Užsisėdėjus – ne pro šalį pasimankštinti. Vaikai toliau tęsia virvių laipiojimo ir bandymų prisitraukti prie skersinio iššūkį. Magdė šioje vietoje atkaklesnė, Liutauras linkęs kiek pasiduoti tingulio akimirkoms, tačiau kartu rungtyniaudami ir dūkdami, prasijudina, vis ko nors naujo išmoksta, ir toliau mėgaujasi gyvenimu...

Jums tuo tarpu prieš išeinant iš čia, trupinėlis mūsų gyvenimo vaizdų. Užsukite jų ir kitą kartą! 

Iki!

5-6 mokslo savaitės. Viskas tėra iliuzija...

Nepagavome kažkaip mes šiemet bobų vasaros su tais saulėje tviskančiais ir apie kojas besisukančiais nukritusiais medžių lapais. Tai ir nežinau, tiesą sakant, ar jau buvo čia ta bobų vasara, ar dar jos reikėtų laukti...

Kaip ten bebūtų, rytiniai vaizdai tikrai bobvasariški.

Bet grįžkime į pačią spalio pradžią, nes nuo tada ir prasidėjo visas įdomumas. Mat Magdė, niekaip nesutalpinusi savo ir savo draugų galimybių atšvęsti gimtadienį tada, kada priklauso, sukvietė draugus į savo šventę spalio pirmąjį savaitgalį. Begalvojant, kaip čia smagiai galima būtų tą gimtadienį paminėti, ir svarstant, ar čia į kokį žaidimų kambarį vykti, ar ką kita sugalvoti, netikėtai gimė mintis pasikviesti į svečius iliuzionistą. Taip ir padarėme. Tiesa, vietoje žadėto jauno, pirmuosius žingsnius savo karjeroje žengiančio mago sulaukėme patyrusio renginių vedėjo, aktoriaus ir iliuzionisto Jurijaus Majausko (apie jį, be abejo, pasigūglinome jau tik šventei pasibaigus). Nežinojome, ko tikėtis iš šio pasirodymo, bet tai, ką išvydome, pranoko visus mūsų lūkesčius: Jurijus taip meistriškai valdė čia susirinkusią jauną publiką, kad gerų emocijų užtaiso prisipildėme ne vienai dienai... Tiesa, smalsi publika daugumą atliktų triukų po šventės vis tik perprato, tačiau tai tikrai nesumažino patirto džiaugsmo.

Galiausiai Magdė gavo dovanų jaunojo mago rinkinį, ir jau tada abu su Liutauru bandė įminti kai kurias magijos paslaptis.

Taigi, kaip suprantate, šių dviejų savaičių pradžia buvo tikrai nuotaikinga.

 

Išvykos, susitikimai | Projektinė veikla

Gerų nuotaikų netrūko ir vaikams tęsiant savo projektines veiklas. Savaitės užduotis buvo pristatyti, kuo mėgsti užsiimti. Keletą dienų prieš susitikimą bandžiau kalbinti vaikus pagalvoti apie tai, ką jie norėtų savo draugams papasakoti ar parodyti, tačiau abu kažkaip vangiai, regis, žiūrėjo į visą šį reikalą. Galiausiai pristatymo išvakarėse abu pradėjo kalbėti kažką konkretesnio. Liutauras puse lupų užsiminė, kad norėtų draugams papasakoti apie seniau ir dabar buvusius/esamus žinomus logotipus, Magdė lyg ir savo piešinius norėjo rodyti. Tačiau aš taip ir nesupratau iki galo, ką jie ruošiasi daryti, nes, regis, daryti jie nieko šiuo klausimu visai nesiruošė... 

Ir štai, atėjus pristatymo dienos rytui, Magdė staiga sumąstė, kad ji draugams pristatys 3D pieštuką ir jo galimybes. Turiu pasakyti, kad idėja buvo labai gera, bet pasiruošta jai buvo ne iki galo. Paskutinę minutę mano mergužėlė ėmė ieškoti savo dirbinių (rado, žinoma, vos keletą), tuo tarpu Liutauras jau važiuodamas automobilyje susirinko internete logotipų pavyzdžius. Suma sumarum – nežinojau, kuo visa tai baigsis ir kaip viskas praeis – palikau tai savieigai.

Ir ką jūs sau galvojate? Abu vaikai iš tiesų mane labai nustebino. Visų pirma – Magdė, po poros draugų iš karto pakilusi iš vietos ir pareiškusi, kad dabar ji nori pristatyti savo pomėgį. Drąsiai išėjusi į priekį viską parodė, papasakojo (tiesa, iškalbos įgūdžių kai kur pritrūko, bet gi ne viskas iš karto, tiesa?). Tuomet be jokių skrupulų „į sceną“ išėjo Liutauras ir, kaip tikras oratorius (t.y. oriai iškelta galva) pradėjo draugams pristatinėti savo aistrą – įvairių reiškinių evoliucijų stebėjimą. Išsitraukęs telefoną, pademontravo visus savo surinktus logotipus, išsakė savo nuomonę, padiskutavo su aplink susispietusiais draugais apie kiekvienam labiausiai patinkančius variantus, žodžiu – nustebino ne tik mane.

Susitikimas, be abejonės, buvo visiems naudingas – vieni iš kitų vaikai pasisėmė tikrai daug emocijų ir įkvėpimo. Na, o tada jau griebėmės tradicinės mūsų rutinos.

Biblija

Vis daugėjant Biblijos citatų, kurias mokomės mintinai, supratau, kad reikia ieškoti sistemos, pagal kurią galima būtų ne tik prisiminti Biblijos eilutes (kol kas pastebėjau tik tai, kad lengviausiai vaikai išmoksta eilutes dainuodami), bet ir pačių eilučių surišimu su jos vieta Biblijoje. Na, tarkime, kaip prisiminti, kad citata „Visi nusidėjo ir stokoja Dievo šovės“ yra laiško Romiečiams 3 skyriaus 23 eilutėje, o ne, tarkime, Romiečių laiško 1 skyriaus 20 eilutėje, kur kalbama apie neregimus Dievo dalykus..?

Galvodama apie tai, pabandžiau vaikams pasiūlyti šioje vietoje pritaikyti mnemotechniką. Esmė tokia: reikia sukurti vizualinę sąsają tarp eilutės kodo (Rom 3:23) ir citatos siužeto ar citatos pradžios (visi nusidėjo). Pabandėme pasinaudoti skaičių vaizdiniais iš Table Fables sistemos, kurios pagalba vasarą vaikai kartojosi daugybos lentelę. Tuo pačiu kiekvienai Biblijos knygai sugalvojau vaizdinę sąsają su jos pavadinimu. Laiškas romiečiams padiktavo, kad tai bus Romos kariai. Taigi. Turime tris (nes trečias Laiško romiečiams skyrius) Romos karius ir gulbę bei pelytę iš skaičių pasakos:

Dabar belieka šiam vaizdui sukurti trumpą istoriją, viską sulipdančią į vieną krūvą. Ji mums gimė tokia:

Įsivaizduokime tris Romos karius, laikančius rankose gulbę (2) ir pelę (3). O kam jiems tai? Jie viliasi, kad galės šiuos gyvūnus paaukoti ir taip išpirkti savo kaltes (juk tiek žmonių nužudė!!!), nes jie visi nusidėjo... 

Gal pradžioje atrodo painu, bet po tokios istorijos ir kareivių su gulbe bei pele vaizdinio bent jau mums iš karto lengva buvo prisiminti, kad Rom 3:23 citata kalba apie tai, kad visi nusidėjo...

Tą patį padarėme su Rom 1:20 citata, kuri kalba apie neregimus Dievo dalykus: įsivaizduojame 1 Romiečių karį, kuris pakliūna į dešimties gulbių (t.y., 2x10) pulką. Gulbės jį taip apsupa plakdamos sparnais, jog tas kareivis nieko neregi... Toks vaizdinys iš karto primena citatos pradžią: „Neregimi Jo dalykai – amžinoji jėga ir dievystė...“.

Taip – sukurti vaizdinį ir sugalvoti istoriją tikrai reikia šiek tiek pastangų ir laiko, tačiau rezultatas mus įtikino... Todėl viliuosi, kad ateityje pavyks tą patį padaryti ir su kitomis citatomis. 

Tiesa, taip pat pasiteisinęs būdas – dainelės, nes prisiminus, kokia buvo citatos „kodo“ melodija, nesunku prisiminti ir visą dainelę. Bėda ta, kad dainelei sukurti reikia dar daugiau pastangų ir laiko nei vaizdinei asociacijai.

Lietuvių kalba

Mnemotechniką šiuo metu naudojame visur, kur tik išeina. Su Liutauru bebaigdami Lietuvių kalbos sandaros plakatą, padarėme tą patį. 

Kaip prisiminti, kas būtent yra fonetika, leksika, morfologija ir sintaksė? Na, su fonetika kaip ir aišku: „fonas“ diktuoja apie tai, kad tai yra tai, ką girdime. Kaip tuo tarpu  prisiminti, kas yra leksika? Kadangi šį žodį galima beveik vienodai ištarti dvejopai – „leksika“ ir „Lėksi, ką?“ – tai čia iš karto vėlgi tarsi aišku, kad ji susijusi su žodžių reikšmėmis. Sintaksei sugalvojome „seną taksi“ – žodžių junginį, kuris savo skambesiu panašus į „sintaksę“, plius taksi tarsi išvežioja ir į vietą sudėlioja visokius taškelius, kablelius ir kitokius skyrybos ženklelius. Morfologijai paėmėme „Morkos logiką“. Matydami, kad morka yra sudaryta iš dalių – šankniavaisio ir lapų, – prisimename, kad kalba irgi yra sudaryta iš tam tikrų dalių. Ta proga Liutauras surašė visas pagrindines kaitomas ir nekaitomas kalbos dalis, taip pat žodžių sandarai sugalvojome paveikslėlius, padedančius geriau įsiminti kiekvienos žodžio dalies žymėjimą: priešdėlis tapo panašus į slenkančią dėlę, šaknis – į medžio šaknį, priesaga – į trikampio formos sąvaržėlę, o galūnė – į tunelio galą. Tikuosi, kad Liutauras šias kalbos mokslo dalis įsiminė ilgam... 

Pasidarius šį minčių žemėlapį, galima buvo kibti ir į šiokias tokias pratybas. Labai mums (o gal greičiau – man) šiemet sunku prisijaukinti pratybų sąsiuvinius. Tiek, kiek man patiko ATRASK serijos vadovėliai, tiek, sakyčiau, nepatiko šios serijos pratybos. Kažkokia visiška makalynė... Sunku suprasti, kas prie ko, kas kur... Todėl sutarėme su Liutauru, kad prie konkrečių pratybų nesirišime, o žiūrėsime pagal temas, ko jam trūksta ir koks pratimas iš kurių pratybų (turime dar ir Sirtautų Lietuvių kalbos pratybas) labiausiai mums tinka. Tokiu būdu bandysime kažkaip irtis per lietuvių kalbos jūrą. Tam kartui judame per fonetiką ir prisimename priebalsių supanašėjimo niuansus...

Su Magde bent jau gerai, kad tokių problemų nėra – toliau naudojame TAIP serijos vadovėlius ir pratybas. Tiek, kad ji šiemet labai sunkiai į mokslus įsivažiuoja, tai kažkaip po truputį labai iriamės. Bandome pasistūmėti į priekį su teksto suvokimu, nes pati mergužėlė prisipažino, kad dažnai skaitydama nesupranta, apie ką skaito. Aš šioje vietoje matau dėmesio sutelkimo problemą – Magdė dažnai užsisvajoja, jos mintys nuklysta į lankas, ir tai trukdo suprasti skaitomą tekstą. Todėl su ja pabandėme dėmesingumo treniruotes „Labirinto“ platformoje. Nežinau, kiek jai kantrybės ten užteks, nes bent jau pradžia ten labai lėta, na bet bus matyt...

Su laiku tikiuosi pereiti prie teksto skaitymo ir suvokimo pratimų su ja. O tam kartui teksto subtilybes narstome su Liutauru...

Lietuvių literatūra

Ačiū Eglei, kuri dar vasarą iškėlė idėją užsivesti svarbiausių rašytojų „metraštį“, kuris būtų toks tarsi paruoštukas iki pat mokyklos kurso pabaigos – trumpi užrašai apie kiekvieną „privalomą“ programinį kūrinį. Ta proga susidarėme 40 rašytojų knygą-sąsiuvinį, kuriame Liutauras jau pasižymėjo kai ką apie Joną Biliūną ir jo „Kliudžiau“.

Istorija

Tęsiame ir Lietuvos istorijos laiko linijos projektą. Liutauras, ant kortelių surašęs pagrindinius faktus apie baltus, viską suklijavo į savo ruošiamą laiko liniją. Magdė pasinaudojo jai suteikta laisve daryti/nedaryti šį istorijos projektą, todėl apsiribojo tik nupieštu Šv. Brunonu iš Lietuvos istorijos repo.

O tada, temos apie baltus pabaigai ir pirmai pažinčiai su Lietuvos kunigaikščių periodu, apsilankėme Medininkų pilyje.

 

Šiai piliai turiu asmeninių sentimentų, mat visą savo vaikystę matydavau ant sienos kabančią didžiulę nuotrauką su šios pilies griuvėsių fragmentais. Todėl labai magėjo pamatyti atstatytą pilį ir papildyti vaikystės vaizdinį šiandienos realybe. 

Senų akmenų mūro kontūras iki skausmo pažįstamas 

Administraciniame pastate mus pasitiko pilies maketas, o atstatyto donžono pirmame aukšte – nuostabūs gynybinių LDK pilių paveikslai.

Ne mažiau žavūs buvo ir kiti čia aptikti eksponatai. Vienas jų ypatingai patraukė mano dėmesį. Tai – LDK žemėlapis. Pirma galvojau, kad tai Radvilos Našlaitėlio kūrinys, tačiau paaiškėjo, kad vis tik tai – G. Merkatoriaus 1595 metų atlase esančio Lietuvos žemėlapio kopija.

Taip pat visus mus apžavėjo nedidelė, bet informatyvi ginklų kolekcija (vien ko vertas šaunamasis ginklas arkebūza su dramblio kaulo inkrustacijomis!).

O sidabro dirbinių grožis! Nuostabą kėlė ne tik virš 2 kg sverianti žirgo antkaklė, bet ir įspūdingo dydžio paskutiniojo ATR valdovo Augusto Stanislovo Poniatovskio užsakymu pagamintas didžiulis padėklas su sidabro monetų kolekcija.

Augusto Stanislovo Poniatovskio monograma – A+S+R (Rex)

Ekspozicija patiko net vaikams, kurie paprastai į muziejus nežiūri su dideliu entuziazmu. Na, o aptikę čia dar ir suvienyrinių monetų presą, liko apskritai visu kuo patenkinti.

O jūs, jei norėtumėte sėdėdami šiltai namuose žvilgterėti į šio muziejaus vidų, laisvai galite pasinaudoti virtualiu audiogidu, kurio pagalba ne tik viską apžiūrėsite, bet ir daug įdomaus išgirsite...

  

Pasaulio pažinimas | Žmogaus sauga | Eksperimentai

Mes gi grįžtame iš savo kelionės namo ir neriame į kitas temas. Kaip jau buvau anksčiau minėjusi, šiemet pasaulio pažinimo atskirų projektų nedarysime. Palikau tai mokytis patiems vaikams, taip skatindama dirbti juos savarankiškai. Ir nors Liutauras pirmais kartais lyg ir kiek spyriojosi, dabar jau pats ima vadovėlį, persižiūri, persiskaito jam reikalingą informaciją ir tik tada ateina pas mane pasitikrinti, ar viską suprato. Tokiu būdu šiomis savaitėmis, pasirinkęs pradėti nuo temos apie žmogaus kūną, domisi organais, donoryste, kaulų, raumenų bei kraujotakos sistemomis. Tuo pačiu, kad jau Liutauras pradėjo vienas važinėti viešuoju transportu, kalbame apie higienos svarbą ir pėsčiųjų saugumą gatvėje. O virtuvėje vaikų atliekami eksperimentai dar ir apie saugumą atliekant tyrimus kalbą užveda.

  

Technologijos | Dailė | IT

Eksperimentai virtuvėje atveda prie kitos veiklos – servetėlių lankstymo. Liutauras, vis dar vedamas motyvacijos padaryti visas savaitės užduotis per penkias savaitės dienas, kad savaitgalį galėtų pažaisti kompiuteriu, skuba pas mane su klausimu, ką daryti technologijų „pamokai“. Iš mūsų turimo sąrašo išsirenka lakstyti servetėles. 

Magdei, tuo tarpu, tokioms veikloms tvarkaraštis nereikalingas – ji nuolat ką nors kuria, gamina, sugalvoja. Štai, pagavo mane bemetančią į šiukšlių dėžę perplyšusią dušo užuolaidą ir tuoj apsiaustą nuo lietaus gamina...

Jau net nekalbu apie nuolatinę kūrybinę betvarkę ant jos stalo, kur visada rasi dažų, teptukų ir visokio kitokio gėrio. Vis tik labiausiai ji laukia tapybos užsiėmimų. Parsinešė, štai, naująjį darbą – natiurmortą su gėrimo stikline, ir jau skuba naują darbą tapyti...

Liutauras gi savomis „dailėmis“ Photoshop'e užsiiminėja. Kuria užsklandas savo montuojamiems filmukams. Pats sugalvoja siužetą, nusifotografuoja, išsikerpa, sumontuoja, dar tuo pačiu šiek tiek „paklibina“ aklojo rašymo pratimus, jau padengdamas visas taip vadinamos „namų“ eilutės raides, ir daugiau galvos apie tai nesuka...

Matematika

Deja, galvą pasukti reikia, kai kalba pasisuka apie matematiką. Čia, kaip ir su lietuvių kalba, turime analogišką vadovėlio ir pratybų neatitikimą, t.y., vadovėlis mums abiems labai patinka, o štai pratybos – toli gražu... Todėl pratybų vietoje nusprendėme naudoti uždavinius iš paties vadovėlio. Tiesa, Liutaurui labai jau ne prie širdies, kad tuos uždavinius dar ir persirašyti į sąsiuvinį reikia, na bet ką padarysi – tenka.

Tuo pačiu tiek Liutauras, tiek Magdė pasinaudojo galimybe spręsti užduotis Eduten platformoje. Tai taip ir varijuojame pagal nuotaiką, galimybes ir situaciją. Liutauras, susipažinęs su skaičių klasifikacija, prisiminęs, kas yra skaičių spildulys, skaičių apvalinimas, juda per naujas temas apie skaičių klases ir skyrius, susipažįsta su romėniškais skaitmenimis, sudėties jungimo ir perstatomumo dėsniais.

Aš pati, tuo tarpu, netikėtai aptinku internete įdomių su matematika susijusių video. Ypatingai sužavi matematikos mokytojas, lektorius James Tanton, apie matematiką kalbantis vaizdų kalba. Pažiūrėkite – gal patiks ir jums?..

Anglų kalba

Vaizdų kalbą, o jei tiksliau – asociacijas, pasitelkiame ir anglų kalbos mokymesi. Toliau vykdome su vaikais 300 svarbiausių anglų kalbos žodžių iššūkį. Tuo tikslu pagaliau net įsigijome specialias dėžutes, pritaikomas Leitnerio sistemai.

Pirma, galvojau, išsisuksiu su viena bendra dėžute, kurią turėjome pasidarę iš likusios skardinės saldainių dėžutės, deja pamačiau, kad reikia tokios atskirai kiekvienam vaikui. Man, kaip perfekcionistei, labai svarbus funkcionalumo ir estetikos balansas, todėl šios dėžutės su atsidarančiu ir po apačia pavažiuojančiu dangteliu bei išimamais ir pagal poreikį perkeliamais į bet kurią vietą skirtukais – būtent tai, ko reikia. Kol kas labai pasiteisina. Spalvas, žinoma, išsirinko vaikai. Na bet grįžkime prie pačių kortelių. Pradžiai suskirsčiau visus žodžius pagal kalbos dalis, iš kurių išsirenkame žodžius, skirtus konkrečiai temai.

Tuomet bandome su naujais žodžiais konstruoti sakinius. Jau pernai pasidarėme štai tokią anglų kalbos struktūros lentelę paprasčiausiems sakiniams sudaryti, kuri tarnauja mums ir šiemet:

Na, o visa kita, kas lieka, vaikai yra pasirinkę žiūrėti filmukų anglų kalba formatu, nes tiki, kad geriausiai anglų kalbą išmoks taip. Juk prieš keletą metų būtent taip išmoko laisvai suprasti, kalbėti ir skaityti rusiškai... Tad kas man belieka – tiesiog pasitikėti, stebėti ir laukti... :)

 

Muzika

O kol laukiu, geriau pakalbėkime apie muziką. Liutaurui vėl prasidėjo solfedžio pamokos greta smuiko. Kadangi iki smuiko ir solfedžio užsiėmimų jis važiuoja vienas autobusu, pasikalbino kurią tai dieną kartu važiuoti ir Magdę. Ši, prasėdėjusi gretimame kambaryje visą Liutauro solfedžio pamoką, pareiškė, kad ir ji vis tik nori lankyti solfedį. Kodėl gi ne, – pagalvojau... Tad nuo šiol kartu su broliu ne tik važiuos, bet ir dalyvaus solfedžio užsiėmimuose. Tikrai nepakenks...

Fizinis lavinimas

Kaip dar niekam nepakenkė ir fizinis aktyvumas... Na, bent jau toks, kokiu kasdien užsiima vaikai. Magdė ypatingai mėgaujasi įvairia susigalvota veikla ant virvių ir skersinio. Nors, paklausta, gal kokią gimnastiką norėtų palankyti, sako, kad jai labiau patinka sportuoti namuose.

Jai pritaria ir per pernelyg nemėgstantis sportu užsiimti Liutauras. Visgi sesės iššūkiams dažnai pasirašo ir jis... Kada, jei ne dabar... Ar ne?..

Tokios tad pas mus tokelės. Jūs dar nepabėkite ir pasižiūrėkite, ką pavyko užfiksuoti video formatu, o mes jau ruošimės nerti į kitas dvi savaites...