Molio vaikai

Pagaliau, pagaliau!!! Pagaliau akys gali pasiganyti žalumoje, kuri per porą savaičių nuo štai tokios, labai kuklios...

... persimainė į tokią vos ne suvalgyti kviečiančią žalią žalią... :)

Gėrių gėris...

Literatūra

Tiesa, šio mėnesio priešistorė ne tokia graži, kaip šie pavasario vaizdai, mat prieš pat Velykas ėmėme ir apsirgome. Taip rimtai driokstelėjo virusas... Ilgiau nei savaitę karaliavo tai aukštesnė, tai žemesnė temperatūra, subūrusi mus visus po antklodėmis ant svetainės sofų, sėdmaišių ir supamųjų kėdžių... Beliko tik viena atrakcija – audio knygos ir viena kita popierinė knyga pavartymui... Gulėjome draugiškai iškritę kaip lapai – pirma aš su abiem vaikais, galiausiai maratoną perėmė ir tėtis...

Taip ir praleidome tas vadinamas mokyklines atostogas – ramiai, draugiškai, J. R. R. Tolkino audio knygos „Hobitas“ klausydamiesi...

Projektinė veikla | Išvykos, susitikimai

Vis tik, kaip sako, laikas viską gydo. Išgijome ir mes. Vėl galėjome susitikti su draugais bendroms projektinėms veikloms ir tiesiog pasibuvimui kartu.

Aštuonių vaikų grupelė, su kuria nuo rudens renkamės kas dvi savaites, jau visai smagiai susibendravusi. Vieni kitus palaiko, padrąsina, vieni kitų darbais pasidžiaugia. Tikrai gera matyti juos visus tokius. Ir nors daugelis savo pirmuosius projektus užbaigė, išlenda periodiškai vienas kitas ir tolimesnio projekto daigelis. Štai net Magdė, sugalvojusi kaupti į aplanką savo piešimo eksperimentus, skuba dalintis su draugais tuo, ką neseniai išbandė – spirografiją.

Vėliau savo albumą papildė ir kitomis savo idėjomis...

Pasidalijus įspūdžiais apie vykdomus projektus, vaikai tuojau išsibarsto po įvairias veiklas... Kas įsikūnija į kokius nors personažus, kas nuskuba apžiūrėti draugų turimų gyvūnėlių, kas smagiai leidžia laiką ant batuto...

Liutauro galvoje taip pat bręsta naujas projektas. Dar tik nelabai jis jį gali įvardinti. Tačiau aišku viena – jam įdomu, kaip organizuojamas miesto transportas, kokiais ir keliais maršrutais išraizgytas miestas, kur kursuoja troleibusai, o kur autobusai ir t. t... Liutauro pavilioti nutariame vienądien nuvažiuoti autobusu iki IKEA parduotuvės, į kurią paprastai vykstame automobiliu...

Liutauras viską organizuoja: sudėlioja maršruto atkarpas, kurias reikės įveikti skirtingo maršruto autobusais, išrenka laiką.

Kad viskas neliktų tik teoriniame lygmenyje, automobilį paliekame miesto pakraštyje ir patys sėdame į autobusą. Mūsų laukia du persėdimai, bet jie nepasirodo labai sudėtingi. Grįžtame namo su paprastos, bet smagios išvykos įspūdžiais.

Išbandyti skirtingus autobusų maršrutus Liutaurui parūpo tuomet, kai praeitą mėnesį su draugu nuvažiavo viešuoju transportu į Mažvydo biblioteką ir grįžo atgal. Po tos dienos jis dažnai nagrinėjasi Vilniaus žemėlapį ir žiūrinėjasi, kur dar galima nuvažiuoti, pas kuriuos draugus tektų pakeisti daugiausiai autobusų, kad iki jų nusigautų, ir pan.

Pasaulio pažinimas | Eksperimentai

Taip ir tęsiame pažintį su mus supančiu pasauliu. Miške pagaliau pradžiuvę keliai – galime išlįsti pasivaikščioti, paukščių čiulbėjimo pasiklausyti...

Bandome išmokti atpažinti kelių paukščių čiulbėjimą, bet pasirodo, kad nėra taip paprasta... Užduotyje tarsi viskas aišku, tačiau išėjus į mišką, kai jame persipina tiek pažįstami, tiek nepažįstami paukščių balsai, misija juos atpažinti pasidaro dar sudėtingesnė...

Viskas daug paprasčiau su varlėmis ir drugeliais, kurių „medžioklėn“ išsiruošia Magdė...

Sugauname kartu keletą drugelių, apžiūrime juos, paleidžiame paskui į laisvę ir grįžtame namo, kur mūsų laukia eksperimentas. Šį kartą – su iš raudonojo kopūsto pasigamintomis indikacinėmis popieriaus juostelėmis. Tiesa, neaišku, kiek jis tikslus, nes pats popierius bedžiūdamas išsimargino skirtingais violetinės ir mėlynos spalvų atspalviais. Atsikirpome pačius violetiškiausius – tikėkimės, jie ir yra tie, kurie „teisingai“ rodo... ;)

Tokie štai gavosi mūsų eksperimento rezultatai.

Kitus eksperimentus Magdė vykdė su muilo burbulais. Sumąsčiusi, kad galima pasidaryti didžiulį burbulų gaminimo įrankį iš šinilo vielučių, nustebino ir save, ir mus. :) Burbulai tikrai labai gerai pūtėsi ir buvo įspūdingo dydžio...

Na ir, žinoma, koks pavasaris kaime be perėti užsimanančių vištų ir be viščiukų?.. Tiesa, šį kartą užsimanė perėti vištelė, kurią žiemai mums pasaugoti buvo palikę kaimynai. Tai skubėjome kaimynams ją atiduoti, kad nepraleistų progos išsiperinti savų viščiukų.

Mes gi kelintus metus iš eilės periname kiaušinius inkubatoriuje. Šiemet rezultatas štai toks – virš 50 mažylių jaukiai glaudžiasi vieni prie kitų:

Gamtos tyrinėjimai mus nuveda ir iki kaimyno sklypo, kuriame ką tik iškasė kūdrą. Visuomet įdomu pasižiūrėti, kiek vandens joje būna iš pradžių ir kiek per laiką jo ten prisipildo. :) Stebėsime ir dabar. :)

Istorija

Na, o gamtai bundant, savaime suprantama, vis mažiau rūpi mokslai, bet stengiamės ir jų neapleisti. Liutauras šiaip ne taip „kasasi“ toliau per Lietuvos istoriją. Šiuokart – per carinės Rusijos laikotarpį, kuriame kalbame apie spaudos draudimą, knygnešius, buvusius sukilimus ir jų herojus – Tadą Kosciušką bei Emiliją Pliaterytę. Taip pat užfiksuojame, kad būtent tuo laikotarpiu Vilniuje pradėjo veikti pirmoji elektrinė ir į Vilnių atvažiavo pirmasis traukinys. Dar reikės papildyti visa tai M. K. Čiurlioniu, ir šį atvartą būsime baigę.

Lietuvių kalba

Turiu pasidžiaugti paskutiniu metu „atgijusia“ Magde, kuri tarsi persirito per kokį tai didelį nenorėjimo rašyti, skaityti ir skaičiuoti rąstą. Atradusi K. Kasparavičiaus knygeles, visai noriai skaito dabar visas iš eilės. Taip pat visai noriai vėl kibome į rašymo pratybas... Panašu, kad praeitas dėmesio ir koncentracijos gerinimo kursas tikrai padėjo...

Liutauras bando neatsilikti...

Matematika

Su matematika – panašūs reikalai. Kažkur vis buksavusi, Magdė vėl pakankamai noriai sprendžia uždavinius, tiesa, vis dar ryškus noras sausuose uždaviniuose matyti kai ką daugiau ir tai nupiešti... Todėl iki šiol sudėtis ir atimtis stulpeliu yra patalpinama į nupieštą namelį, kuriame gyvena skaičiai...

Tokiai natūrai užtat labai tinka braižyba... Tuoj į darbą paleidžiamas skriestuvas ir flomasteriai... :)

Liutauras šioje vietoje santūresnis, ir piešti tikrai nieko neketina... Apskritai mėgsta uždavinius labiau spręsti žodžiu...

Kita vertus, braižymo uždaviniai patiko ir jam...

Dar papildomai šiek tiek padirbėjome su atminties ir dėmesio pratimais, ir keliavome toliau...

Anglų kalba

Su anglų kalba nutariau nesipešti ir palikau ją pačių vaikų atsakomybei. Kiekvieną dieną po valandą leidžiu žiūrėti filmus anglų kalba, ko pasekoje jau pradeda matytis viso to įtaka... Magdė ant savo piešinių aplanko jau užsirašė: „My drawings“, vienas su kitu, žiūriu, jau persimeta viena kita angliška fraze... Laikas parodys, ar mano taktika pasiteisino taip, kaip prieš kelerius metus pasiteisino su pirmąja užsienio kalba. Tuo tarpu jei jums įdomios kalbos, pasižiūrėkite, kaip viena paauglė kalba dvidešimčia kalbų! :О

Dailė

Mes tuo tarpu pasinerkime į Magdės dailės pasaulį. Tapybos studijoje visą mėnesį tapiusi paveikslą, kurį pamatysiu tik ateinančią savaitę, namie mergaičiukė nuolat užsiima kokia nors menine veikla... Tai šešėlių teatrą kuria...

...tai jau minėta spirografija užsiiminėja... Tiesa, internete radau, kad lietuviškai spirografija yra medicininis terminas, tačiau angliškai jis naudojamas būtent tokioms ornamentinėms figūroms piešti...

O piešiamos jos tokia štai dantratyta liniuote ir po jos vidų važinėjančiu dantratėliu su skylutėmis... Man pačiai vaikystėje irgi labai patiko šis įrankis. Todėl nustebinau Magdę, kai šiai atėjus ir paprašius tokį nupirkti, pasakiau, kad pirkti jo nereikia, nes turiu tokį savo rankdarbių spintoje. :)

Liutaurui su piešimu kiek kebliau... Iniciatyvos piešti jis niekada nerodo, todėl užduotis užkoduoti žodžius kuo minimalesnėmis piktogramomis jam visai patiko – pastangų įdėti daug nereikia, o rezultatas – kokio iš tavęs ir tikisi... :)

Technologijos

Kas savaitę skiriame vaikams po 5 Eur kišenpinigių, kuriuos jie gali išleisti kur tinkami. Magdė šį kartą juos išleido zuikio kepurei su pakeliamomis ausimis. Visą mėnesį su ta kepure, galima sakyti, ir nesiskyrė... :) Ar šilta, ar šalta, – zuikio ausys svarbiau... :)

Kai pasirodė, kad zuikio ausys turi dar ir šviesti, ėmėme ieškoti, kaip gi jas reikėtų įjungti... Teko praardyti vieną ausį, kad atrastume, jog viduje yra įdėti baterijų saugikliai, kuriuos reikia ištraukti... Įdomiau nesugalvosi... Instrukcijos nėra, susiprotėk, žmogau, kad geras, pats, kaip aktyvuoti naujai nusipirktą produktą. :) Žodžiu... Praardėme, susiuvome, o kad jau adatas su siūlu išsitraukėme, tai tuo pačiu ir kaip sagą įsiūti pasimokėme... :)

Dar, kaip priklauso prieš Velykas, kiaušinius dažėme, pas draugus marginimą vašku išbandėme... :)

Šventėms besiruošiant ir lyginimo lentą išsitraukėme... :) Šiaip namuose lyginame pakankamai retai, todėl ši veikla vaikams prilygsta smagiai atrakcijai... :)

Muzika

Liutauras šiemet į smuiko užsiėmimus važinėja savarankiškai, todėl man retai kada tenka užfiksuoti, kaip jis groja. Visgi praeitą savaitę mokytoja perkėlė pamoką į savaitgalį, tad nuvažiavome kartu... :) Kai yra galimybė, mokytoja padaro pamokas kartu su Liutauro draugu Dominyku – abiems berniukams groti drauge – daug didesnė motyvacija, o ir koncertui jiedu ruošia šiuo metu bendrą kūrinį. :)

Fizinis lavinimas

Judėjimo pavasarį, kaip suprantate, netrūksta... Aurimo Valujavičiaus kelionės per Atlantą įkvėptas, net Liutauras, regis, atgijo... Vis dažniau jo kalboje išgirstu pamąstymų apie tai, kad ne viskas iš karto pasiekiama, kad reikia įdėti pastangų, kad reikia siekti tikslo ir pan...

Šioms visoms mintims įkūnyti pavasaris labai tinka. Tuoj traukiame dviračius ir mankštiname kojas... :)

Na ir, kur buvę, kur nebuvę, vaikai vis tik išzyzė, kad nupirktume batutą... Nes, na, tas populiarusis pasakymas: „visi draugai turi“... Gerai, gerai, čia toks daiktas, kad tikrai žiemą namuose užsisėdėjus nepakenks... :) Pirkome padėvėtą, apsaugos kiek pasenę, tad jas artimausiu laiku pakeisime, o visa kita kol kas labai pasiteisino...