Mokslo metų planavimui turėjau šiemet nedaug laiko. Ankstesni mokslo metai, su visokiais atsiskaitymais ir ataskaitomis pavogę beveik visą birželį, paliko atsotogoms tik du mėnesius vietoje trijų. Per juos reikėjo susisukti ir su kelionės planavimu, ir su pačia kelione, taip pat nudirbti kitus su mokslais nesusijusius darbus ir, kas be ko, susiplanuoti naujus mokslo metus. Šiam darbui teliko vos pora savaičių...
- Ilgalaikiai planai
Jau pernai Youtub'e dalinausi, kaip ruošiau ilgalaikius planus 5-8 klasei. Kaip ir tąsyk tikėjausi, jie man labai pravertė šiemet. Praktiškai tereikėjo pernykščiuose planuose persižiūrėti, ką spėjome išmokti, ir pasidėti naujas varneles planavimo stulpelyje:
Žinoma, reikėjo įvesti kai kurias korektūras, pagalvoti iš naujo apie kai kuriuos resursus, bet iš principo – daug darbo tikrai jau buvo nudirbta pernai...
Tiesa, toliau galvojant apie kai kurių disciplinų vaikų pamokų suderinamumą, teko gerai pasukti galvą. Nes buvo temų, kurias, tarkime, abiems vaikams reikės šiemet mokytis, o yra tokių, kurios turės būti praeitos kiekvieno atskirai. Ypač tai atrodė akivaizdu gamtos moksluose. Todėl kairėje pusėje įsivedžiau atskirą spalvinę ir skaitinę koduotę pagal klases ir temas, kuri man vėliau pasitarnavo pasidarant kitą pagalbinę lentelę.
Čia matyti, kaip 6 klasės dvi savaitinės gamtos mokslų (o realiai – tos pačios biologijos, chemijos ir fizikos pagrindų) pamokos dera su penkiomis 8 klasės biologijos, chemijos ir fizikos pamokomis:
Pirmuose dviejuose stulpeliuose susidėliojau bendras abiejų vaikų pamokas, trijuose dešiniuose, kur pradžioje pažymėta L raidė, – papildomas tris savaitines Liutauro pamokas. Sąmoningai dėliojau viską taip, kad Liutaurui nesidubliuotų, tarkime, vienu metu ir 6 klasės kai kurios anksčiau praleistos chemijos ar fizikos pamokos, ir 8 klasės medžiaga. Todėl iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad viskas išsibarstę gan padrikai, bet keliaujant per savaites, Magdė ramiai keliaus tai per vieną, tai per kitą dalyką, tuo tarpu su Liutauru pirma užgriebsim po porą skirtingų gamtos mokslų, o vėliau jau ir visus tris.
Rugsėjo patirtis, užbėgant įvykiams už akių, parodė, kad toks tvarkaraštis kol kas visai pasiteisina. O kaip bus toliau – matysim.
Kitų dalykų ilgalaikiai planai susidėliojo panašiai. Tuomet perėjau prie kito etapo.
- Tvarkaraščiai
Pavydžiu šeimomis, kurios gali gyventi be jų. Pradinėse klasėse ir mums iš dalies pavykdavo išsisukti be rimtesnių tvarkaraščių. Projektinės veiklos ir natūraliai kylančios vaikų inicijuotos veiklos dažnai be papildomų pastangų užpildydavo didžiąją dalį planuose esančių temų. Dabar, deja, nebe labai išeina „natūraliai“ išmokti kvadratines lygtis ar kitus rimtesnius dalykus. Kankorėžių ar pagaliukų rinkimas čia jau nebepadės... O ir man, tiesą sakant, kartais fantazija nebeišneša, kaip uždegti vaikus mokytis tokiais atvejais, kai išgirstu: „Na neįdomi man ta (tas) tavo politinė geografija / istorija / Čiurlionis“ ar pan... Tenka tiesiog laviruoti, sukantis iš padėties su akademiniu minimumu, supažindinant juos su baziniais dalykais, o toliau tiesiog paliekant juos saviems reikalams, su viltimi, kad laikui atėjus ras savo interesų lauką ir kelią...
Taigi. Tvarkaraščiai.
Mūsų ADHD protams, o ypač maniškiui, kuo jie detalesni, tuo yra didesnė garantija, kad viskas važiuos taip, kaip turi važiuoti.
Kitu atveju – aš pamirštu, ties kur mes sustojome, kur link turime kiekvieno dalyko eiti ir iš viso – kur esame. O ką jau kalbėti apie vadovėlius ar kitas priemones, kurių jei iš anksto nesugaudau, tai jau skaityk, ta pamoka bus prarasta...
Iš patirties galiu pasakyti – kuo detaliau viską susidėlioju savaitgalį, tuo sklandžiau praeina ir visa savaitė, net nepriklausmai nuo vaikų užsispyrimo ar zyzimo...
Nes mano pačios pasiruošimas yra visa ko pagrindas. Tikiu, kad neurotipinėje šeimoje viskas yra daug paprasčiau. Pas mus gi yra stiprus taip vadinamo body doubling poreikis, ir jei nedarau ko nors aš, nedarys savarankiškai nieko ir vaikai. Ar tai būtų smuiko namų darbai, kuomet turiu stovėti šalia, ar tai būtų rašymas, ar, neabejotinai, – matematika. Savarankiškai pas mus „paeina“ kol kas tik savarankiškas skaitymas ir vienoks kitoks rašymas, perrašymas.
Taigi dėl viso šio reikalo mes be savaitės tvarkaraščio nevažiuojame nei iš vietos.
Pradžioje tvarkaraštį susidėliojau išskaidydama visas savaitės pamokas pagal tuos principus, apie kuriuos kalbėjau jau ir pernai – kaitaliodama tiksliuosius mokslus su humanitariniais, meniniais, o tuo pačiu stengdamasi poruoti vienodus dalykus taip, kad juos galima būtų pasikartoti kitą dieną. Taip pat, atrinkusi, kas gali būti mokomasi kartu, o kas – atskirai, suskirčiau atskirais blokais.
Liutauras paprastai pas mus atsikelia daug anksčiau, ir iš pat ryto paprastai būna nusiteikęs iš karto mokytis, todėl su juo sėdame prie mokslų anksčiau. Kai jau atsikelia ir Magdė, tuomet atliekame bendras užduotis, o jau tada, po jų, Magdė pabaigia ir savo savarankiškas užduotis.
Toks grubiai yra užduočių šablonas. Visgi turint specialiųjų poreikių, retai kada viskas vyksta taip sklandžiai, kaip norėtųsi. O ir aš pati, turiu pripažinti, nesu robotas, ir man pačiai kartais pritrūksta tiek entuziazmo, tiek energijos, ir čia pat vietoje turime visi derintis prie tą dieną dėl vienokių ar kitokių priežasčių pakitusios visų mūsų dinamikos – kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika.
Turiu pasakyti, kad mokyklinė programa vaikams yra akivaizdžiai per sudėtinga, per sunki ir per greita pagal jų raidą. Galim vaidinti, kad viską spėjame, tačiau tai būtų akivaizdus melas.
Per tą laiko tarpą, kol Magdė ar Liutauras išlaiko dėmesį ties viena ar kita info, spėjame geriausiu atveju peržvelgti tik pusę to, ko pagal programą reikalaujama. Todėl žvelgdama tiesai į akis, naudoju ne pirmadienio-penktadienio planavimo metodą, o ciklinį planavimą. T. y., penkių dienų „pamokų“ blokus užvadinu skaičiais, ir jei per savaitę spėjame praeiti tik, tarkime, keturių dienų medžiagą, tai kitos savaitės planai prasidės ne nuo pirmadienio tvarkaraščio. Penktadienio pamokų blokas persikels į pirmadienį, ir mes pradėsimte tą savaitę nuo jo.
Taigi, pradžiai Google sheet'uose kiekvienam vaikui turiu pasidariusi tokius štai šablonus, kurie man praverčia vėliau:
Iš principo 1-5 ir 6-10 blokai yra labai panašūs. Skiriasi tik kai kurių dalykų profilis. Pvz., meno vieną savaitę mokomės apie dailininkus, kitą – apie kompozitorius. Viename bloke antros užsienio kalbos imame skaitymą, kitame bloke – rašymą.
O tada jau, paprastai sekmadienį po pietų (arba, jei spėju – šeštadienį) prisėdu ir detaliai susižiūriu, ką kokio dalyko ir iš kokių resursų turime pasižiūrėti.
Finale vienam ir kitam vaikui padarau štai tokį savaitės tvarkaraštį-vedlį, kuriame jie gali užsispalvinti (lapus vaikams atspausdinu) atliktas užduotis:
Jei lieka kokių padrikų neatliktų užduočių, perkeliu jas į išlyginamąją dieną kitai savaitei. Na, žodžiu, kas kartą laviruojame pagal situaciją...
- Metų tikslas / vizija
Gal nuo vizijos kaip ir reikėjo pradėti..? Kita vertus, tik bedarydama tvarkaraščius ir lįsdama į smulkmenas, galvoje susidėliojau ir bendrą metų vaizdą bei viziją. Susidėliojau savotiškus iššūkius ir viziją, kaip tai įveikti.
Mūsų iššūkiai:
- Liutauro
didesnės apimties užduočių baimė;
baimė nesuprasti;
fiksuotas mąstymas, kad jei nemoku, tai ir neišmoksiu;
dėmesio neišlaikymas ten, kur neįdomu, nenusėdėjimas vietoje;
body doubling'o poreikis. - Magdės
sunkumai pradėti neįdomias užduotis;
dėmesio neišlaikymas ten, kur neįdomu, nenusėdėjimas vietoje;
body doubling'o poreikis;
greitas nuovargis atliekant daug susitelkimo reikalaujančias užduotis;
introvertiškos kūrybiškos natūros bendravimo iššūkiai;
užsispyrimas nedaryti to, kas neįdomu.
Tepasakysiu tiek – išsikėlėme šiemet tokį metų tikslą:
Nugalėk save!
Todėl kai susiduriame su bet kuriuo iš aukščiau išvardintų iššūkių, aš nuolat stengiuosi surasti vienam ar kitam vaikui padrąsinimą, pavyzdį, paskatinimą, kaip galime vienas ar kitas kliūtis nugalėti.
Iššūkių pilna kiekviena diena. Ir kartais einame tikrai labai pamažu. Kliūdami už kiekvieno pasitaikiusio akmenėlio. Ne visada sugebėdami net ir jį apeiti. Bet vis tiek einame. Pasidžiaugiame dėl to, kas pavyksta, paliūdime dėl to, kas nepavyksta, ir toliau auginame vienas kitą. Su viltimi, kad viskas pasidaro bedarant. Viskas pasidaro, jei tiki, kad pavyks.
O aš vis dar tikiu...
