Kaip naviguojame po gamtos ir humantarinius mokslus

• Gamtos mokslai (chemija, fizika, biologija)

Kai Magdė rugsėjo pirmąją parsinešė iš knygyno šūsnį naujų sąsiuvinių ir ėmė savo draugėms vardinti, kad va, vienas sąsiuvinis bus biologijai, kitas – fizikai, o trečias – chemijai, visos išsižiojo, tuoj klausinėdamos: „Tu ką, jau mokaisi chemijos?“ Pasimetusi Magdė bėgo pas mane aiškintis situacijos. O ji labai paprasta – nors vadovėlis 6 klasėje vis dar užvadintas „Gamtos mokslai“, atskiri skyriai labai aiškiai diferencijuoti pagal biologijos, chemijos ir fizikos temas. Išskaidžiusi jas esu ir mūsų ilgalaikiuose mokymosi planuose, kad galėtume sugaudyti, kokias temas tiek mano aštuntokui reikėtų pakartoti, o kurias su Magde mokysimės atskirai. Taigi – neapsigaukite: tiek 5, tiek 6 klasėje jau rasite ir chemijos, ir fizikos, ir biologijos pagrindų, kurie bendrai užvadinti vienu dalyku – gamtos mokslais. Tiek, kad jų šiose klasėse nesimokoma atskirose pamokose. T. y., gamtos mokslų pamokoje keletą mėnesių mokiniai mokosi biologijos, tuomet keletą mėnesių – fizikos, dar keletą – chemijos. Iš čia kyla ir kai kurių UŠ tėvų nuostaba, kodėl paėmus 7 klasės fizikos vadovėlį, fizika staiga pradedama nuo optikos... Ne nuo optikos, brangieji, tikrai ne nuo jos... Atsivertus 5-6 klasės vadovėlius pamatai, kad jau iki tol yra kalbėta ir apie paprastuosius mechanizmus, ir apie judėjimą, ir apie jėgas, nuo kurių fiziką tarsi ir norėtųsi pradėti...

Prieš porą metų, kuomet pasikeitė BUP ir mes mokėmės ne pagal vadovėlius, bet pagal tuometinės mokyklos, su kuria buvome pasirašę sutartį, mokymosi platformą Scoolsy, kiek susipainiojo visas gamtos ir humanitarinių mokslų temų eiliškumas. Todėl pernai teko dėti daug pastangų, kad viską atnarpliotume, kas prie ko. Buvo tikrai daug sumaišties. Negaliu sakyti, kad iki galo viską sugebėjome atpainioti iki šiol, bet dabar jau tikrai nepalyginamai mums šviesiau akyse. Vis tik tos sumaišties pasekoje Liutauras realiai tik pernai pradėjo mokytis fizikos temų, tad daug kur vaikai mokosi jų kartu. Jei Liutaurui kai kas pasirodo girdėta, užskaitome tai kaip pasikartojimą. Bet iš principo 6 klasės temų nemažai vaikai rugsėjį mokėsi dar kartu. Žodžiu, judame toliau per ilgalaikius planus ir po truputį bandome sugaudyti galus, kas prie ko...

Mokomės iš „Horizontų“ serijos vadovėlių. Čia, kaip ir kituose šios serijos vadovėliuose, labai mėgstame medžiagą nagrinėti vadovėlius atsidarę dideliame TV ekrane, kur randame ir infografikus, ir vieną kitą interaktyvią užduotį, o ir šiaip nereikia alkūnėmis stumdantis prie stalo sėdėti.

Gamtos mokslų temų mokymasis iš principo vyksta pas mus pagal tą patį algoritmą: susipažįstame su naujomis sąvokomis, peržiūrime teoriją, pasidarome vienokį ar kitokį konspektą, kartais peržiūrime vieną kitą su tema susijusią video medžiagą ir judame toliau. 

Kartais prisimename kokį vieną kitą eksperimentą – vaikai labai jau mena tas žemesnes klases, kai eksperimentų atlikdavome daugiau nei dabar. Deja, dauguma tų visų buitinių eksperimentų yra daryti ne kartą, todėl nebelabai ką yra naujo sugalvoti... Šįkart visgi išplėtėme savo pamėgtą acto-sodos eksperimentą, panaudodami susikaupusias balione dujas žvakei užgesinti... Taigi ne tik apie sodos ir acto reakciją bei jos metu išsiskiriančias dujas vėl pakalbėjome, bet ir apie skirtingų dujų tankį ir svorį... Kad helis lengvesnis už orą, visiems seniai aišku. O štai kad CO2 yra sunkesnis už orą, buvo naujiena...

Trumpalaikius eksperimentus po truputį bandau pakeisti tiriamaisiais darbais. Vieną jų pabandėme padaryti apie rūdijimą, sumerkę įvairius metalus į paprastą ir sūrų vandenį... Tyrimo rezultatai bus spalio mėnesį, tada tam kartui daugiau nelabai ką galime ir pasakyti...

Kadangi biologijos temas Liutauras mokosi vienas, ir jos nesutampa su Magdės temomis, retai kada vaikai susėda kartu prie šio mokslo. Vis tik kartais nutinka, kad paliečiame kokią bendrą temą, tuomet labai smagu vėl atsiversti kokią knygą, pasinerti į netikėtai kilusius klausimus ir smagiai praleisti laiką...

Liutauras gi vis tiek neišvengiamai turi grįžti prie savo konspektų... Pasikartojome šiemet ir užtvirtinome pernai negiliai paliestas bakterijų pasaulio, genetikos ir GMO temas...

• Humanitariniai mokslai (istorija ir geografija)

Su istorija prieš porą metų nutiko panašiai, kaip ir su gamtos mokslais... Todėl pernai bandėme susigaudyti, ko ir iš ko mokytis. Dėl to šiemet dėl tam tikrų priežasčių nusprendėme, kad abudu vaikai mokysis 7 klasės istorijos kursą apie senąsias civilizacijas. Aišku, sužinoję tai, ėmė abu niurzgėti, kad kiek gi galima mokytis apie tas visokias piramides ir pan... Tad turėjau atlaikyti niurzgėjimo bangą ir bandyti įtikinti, kad senosios civilizacijos – tai ne vien piramidės ir faraonai... Ar man pavyko?.. Na, tarkime, – pusiau... :D Tad čiumpame tuos pačius „Horizontų“ serijos vadovėlius, po pažastimi pasiimame iliustruotą Pasaulio istorijos atlasą, kuris man labai patinka, įjungiame ekraną, čiumpame konspektų sąsiuvinius ir leidžiamės į zikuratų, dantiraščių, derlingųjų pusmėnulių ir politeizmo verpetus...

Kartais būna įdomu pasižiūrėti į tas senąsias civilizacijas per biblinę pusę, tai padiskutuojame dar ir iš šios pusės...

Norėdami atsipainioti geografijos temų jūroje, taip pat kiek padrikai rugsėjo mėnesį navigavome tarp senų ir naujų temų bei jų konspektų...

Po šiokių tokių klajonių grįžome šiemet prie mano labai mylimos ir prieš ketverius metus tąsyk į projektą virtusios temos – Didžiųjų geografinių atradimų... Buvo labai smagu išsitraukti tada darytus aplankus ir palyginti juose esančią informaciją su vadovėliais. Kai ką radome taip pat, kai kas buvo visai kitaip, kas irgi buvo geras pagrindas diskusijai...

Geografija Liutaurui patinka, Magdei – nelabai, todėl su ja sunkiau skynėmės per geografijos bruzgynus... Kažkaip per vieną ausį įeina, per kitą išeina jai tie visi geografiniai terminai, pusrutuliai ir pusiaujai... Tad su ja į geografines platumas kiek rimčiau pasinėrėme tik spalio mėnesį...

Bet apie tai – kiek vėliau... ;)