- Muzika
Ar gali visi žmonės būti gabūs viskam? Ar gali visi žmonės mėgti viską? Atsakymas turbūt aiškus. Negali. Tai man dažnai primena Magdė, kai bandau apgailestauti, kad ji nebegroja smuiku... Deja, bet niekaip neįkalbame jos groti jokiu instrumentu... Bet kartais, Liutauro paprašyta, ji išsitraukia savo turėtą ir vis dar namuose esantį smuikelį bei bando žiūrėti, ar prisimena dar kažką...
O aš tuo tarpu su nostalgija prisimenu tą jos pirmą 2018 metų koncertą, kai jai tebuvo penkeri ir ji koncertavo strikinėdama po sceną su tooookiu entuziazmu, kad buvo vos ne viso koncerto „vinis“...
Na, yra kaip yra... Paragavo tuokart, pasimėgavo, atsirinko, pasirinko. Dabar gi ji verčiau renkasi dainuoti ir šokti, o ne groti.
Liutauras tuo tarpu ištikimai mokosi groti smuiku toliau. Pradėjus nuo šešerių, šiemet jam – tai jau devinti grojimo metai. Ir nors abejoju, ar jis kada rinksis muziko kelią, tačiau tikrai žinau, kad visa tų metų patirtis nenueis veltui.
Na, o šie metai mums ypatingi tuo, kad Suzuki akademijoje atsirado jungtinis vaikų ir mamų orkestras. Tad važiuojame su Liutauru į repeticijas kartu. Labai smagu prisiminti grojimo orkestre malonumą ir man! :)
- Dailė
Labiau prie širdies Magdei dailė. Tą žino visi... Ir jei kas nori pradžiuginti kuo nors ją, natūralu, kad paprastai iš karto galvoja apie dailės reikmenis, kurių būtų galima jai padovanoti. Tačiau tiesa ta, kad dailės reikmenų namuose netrūksta... Taip, ne anais laikais gyvenam, kai užėjusi į kanceliarinių prekių parduotuvę galėdavau tik pavarvinti seilę į 6 ar 12 pieštukų rinkinį, ką jau kalbėti apie tokius didžiulius rinkinius, kuriais užverstos šiuolaikinės parduotuvės... Reikmenis internetinėse parduotuvėse išsirenka ir nusiperka Magdė sau pati. Tai, ko tikrai reikia, tai, ko ji tuo metu nori...
Įdomu, kaip ir ką būtų piešęs ir tapęs M. K. Čiurlionis, kurio 150-ąsias gimimo metines kaip tik minėjo visa Lietuva šių metų rugsėjį, jei tiek priemonių būtų buvę jo laikais... :D
Mes Čiurlionį paminėjome kukliai. Klausėmės tądien jo muzikos ir pasižiūrėjome porą video apie jį ir jo darbus. Deja, vis neįkalbu vaikų nueiti pasižiūrėti tų VR patirčių, paremtų Čiurlionio kūryba... Tikiuosi, kad vis tik pribręsim kurią dieną...
Dailei ir muzikai papildomai neskiriame per daug dėmesio. Vaikai mėgsta susitikti su draugais ir kartu užsiimti įvairiais piešimo iššūkiais, Magdė, kai nori, mokosi jai patinkančių dainų. Na, o pamokose, kurios išpuola „pagal tvarkaraštį“, tęsiame pernai pradėtą pažintį su didžiaisiais kompozitoriais ir menininkais. Paprastai tokios mūsų pamokos apsiriboja keleto video apie tuos menininkus peržiūrėjimu ir diskusija. Kartais, kai labai norim, padarom kokią jų darbų interpretaciją. Bet nebūtinai. Na, o rugsėjį, kaip jau minėjau, kaip kompozitorių nagrinėjome M. K. Čiurlionį.
Į dailininko kėdę šį kartą sodinome Mikelandželą ir Vincentą Van Gogą... Į pirmąjį bandėme pasižiūrėti iš savos perspektyvos, guldamiesi ant grindų ir stengdamiesi bent šiek tiek suprasti, kaip sudėtinga buvo žymiajam meninkui atsigulus tapyti freskas ant bažnyčių lubų...
Vincento Van Gogo tapybos neimitavome ir ausų nesižalojome, bet kalbėjome daug apie jo gyvenimo peripetijas. Būdamas neuroįvairovės spektro narys, jis kelia mūsų smalsumą dar ir šioje plotmėje. Tai, kad tik po 30-ties metų atrado tapybą, o prieš tai ketino būti pastoriumi, mums buvo įdomi tema pokalbiui apie vėlai atsiskleidžiančias asmenybes ir apie tai, kad nebūtinai tiesa yra ta, kad tik jei nuo ankstyvos jaunystės eisi užsibrėžto tikslo link, kažko pasieksi... Kaip sakoma, Viešpaties keliai nežinomi... :) Ir niekada nežinai, kas kada kur pražys.
- Technologijos
O kol žinome, kad nieko nežinome, lendame į blynų receptūrų ir technologijų procesus. Vaikai parduotuvėje užmatė įvairių miltų mišinių blynams ir panoro palyginti, kuo gi tie blynai skiriasi nuo kepamų namuose. O paprastai mes kepame arba lietinius, arba taip vadinamus „širdutinius“ blynus. Parduotuviniai gi viliojo savo iščiustytais paveikslėliais, žadėdami idealiai purius amerikietiškus bei mielinius blynelius... Kodėl gi nepabandžius?
Blynai išėjo visai neblogi. Vienas BET, kurio turbūt ir reikėjo tikėtis... Blynai – tokio saldumo, kad sunku net nusakyti. Nors vaikams, aišku, patinka, tačiau man tai... grynas cukrus... Negi tikrai mažiau saldūs mišiniai sugestų ir jų niekas nepirktų?..
Vaikų kepti blynai savo išvaizda nelabai konkuravo su paveikslėliuose ant pakuočių esančiais, tačiau skonius išbandėme, mielines ir kepimo miltelių veikimo principus patikrinome, o toks ir buvo tikslas.
- Sportas, sveikata
Visą vasarą mūsų kieme stovėjo palapinė. Joje visą vasarą miegojo Liutauras. Kartais prisijungdavo ir Magdė arba draugai, atvažiavę nakvynei. Smagu buvo jaunimui...
Liutauras palapinėje miegojo praktiškai iki pat rugsėjo pabaigos, kol jau naktys pasidarė tikrai per šaltos miegoti su paprastu miegmaišiuku...
Buvo bandoma dar gelbėtis dvigubu miegmaišiu ir papildoma antklode ant viršaus, bet temperatūrai artėjant prie nulio, o drėgmės lygiui kylant rytais beveik iki 90 proc., buvo nuspręsta palapinę išardyti, sulankstyti ir baigti šį smagų miegojimo palapinėje sezoną...
Rugsėjis, lepinęs šiltais orais, leido vaikams pasimėgauti ne tik miegu palapinėje, pasivaikščiojimais, bet ir važinėjimusi dviračiais. Kadangi Liutauro keturratis šią vasarą turėjo daug techninių iššūkių, ir juo važinėtasi buvo nedaug, dviračiai buvo puikus pramogų pakaitalas. Vasarą Liutauras su kaimynų berniukais dažnai važiuodavo iki už 6 km esančios parduotuvės ir atgal. Tai buvo viena smagiausių vasaros atrakcijų. Magdė prie berniukų neprisijungdavo, bet rudenį, kai kaimynai išsiskirstė, broliui į kompaniją prisijungdavo ir ji.
Liutauras šiemet tęsia ir toliau Parkūro akademijos užsiėmimus. Tad šioje vietoje – nieko naujo... Ir toliau kartą per savaitę su draugu eina pėsčiomis iki treniruotės kelis kilometrus, o aš ir toliau neturiu jokių nuotraukų iš ten ir negaliu su jumis daugiau niekuo pasidalinti.... :)
Tad tam kartui tiek apie rugsėjį. Skriejam į spalį! Susitiksime ten! :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą