Ne paslaptis, kad mokyklinės programos yra perkrautos... Ne manęs klauskite, kodėl jas rengiantys specialistai yra nutarę, kad vaikų raida ėmė ir persislinko kaip minimum per porą metų į priekį. Pernai dariau eksperimentą, palygindama du matematikos vadovėlius, skirtus penktokams. Vienas jų – leistas prieš 24-erius, kitas – prieš porą metų. Tai, ką pamačiau, mane apstulbino...
Iškalbingas jau ir pats turinys:
1999 m. 5 kl. Matematikos vadovėlis
2023 m. 5 kl. Matematikos vadovėlis
Ne mažiau skirtumų matyti ir pačiose temose bei uždaviniuose:
1999 m. 5 kl. Matematikos vadovėlis
2023 m. 5 kl. Matematikos vadovėlis
Jei anksčiau vaikai 5-toje klasėje mokėsi romėniškų skaičių tik iki 12, tai dabar, prašau – visa pilna simbolių paletė. Jei anksčiau penktokai operavo vienženkliais ir dviženkliais skaičiais mokydamiesi sudėties, atimties, daugybos ir dalybos...
1999 m. 5 kl. Matematikos vadovėlis
... tai žiū, ką turim šiandien:
2023 m. 5 kl. Matematikos vadovėlis
Кas taip stipriai pasikeitė, kad penktoje klasėje vaikai jau mokosi ne tik dešimtainių skaičių, kurie – gal, tebūnie, – nėra tokie sudėtingi, tad prie jų nesikabinėsiu, bet lygtys, transformacijos, duomenys ir tikimybės..? Penktoje klasėje? Vienuolikmečiams?.. Kaip anglai pasakytų: „Are you sure?..“
Dar jei pridėsime, kad ADHD atveju kognityvinė vaikų raida yra apie 30 proc. lėtesnė, grubiai primeskime, kad išeina taip, jog penktokas, kuris tokiu atveju pagal brandą prilygsta 3 klasės lygio mokiniui, yra siūlomas vos ne 7 klasės kursas... Keturių metų skirtumas... Nenuostabu tuomet, kad kai kurie vaikai nieko nesupranta, nekenčia matematikos ir ima vartyti akis vien išgirdę šį žodį...
Aš pati matematiką mokykloje nepaprastai mėgau. Turbūt tai buvo mano mėgstamiausia pamoka. Todėl džiaugiuosi, kad ugdant vaikus šeimoje galiu matyti, kas mano vaikams yra pagal raidą ir ko iš tiesų galiu juos mokyti, o ką geriau kiek atidėti.
Pavyzdžio dėlei pasakysiu: Liutauras lygčių nesuprato nei penktoje klasėje, nei šeštoje. Na va taip – tiesiog – „nedašyla“, liaudiškai netaisyklingai tariant.... Nepadėjo nei mano bandymai išaiškinti, kas prie ko, nei tais metais turėtas korepetitorius, kurio, sužinojusi apie ADHD smegenis, po metų atsisakiau. Septintoje klasėje kažkas pradėjo šviestis, o šiemet, aštuntoje klasėje, žiū, jau tos lygtys ne tokios ir baisios... Pribrendo vaikis. Atėjo supratimas, suvokimas.
Taip, oficialiai mes nuo programos „atsiliekame“. Bet aš mokausi ir toliau žadu mokytis drąsos suprasti ir sau pripažinti, kad geriau jau toks vaikas, kuris bent kažką moka ir nesispjaudo tokiomis frazėmis kaip „nieko nesuprantu“, nei kad toks, kuris nesupranta nieko ir net nesiruošia dėti jokių pastangų kažką suprasti tik dėl to, kad viskas yra žvėriškai ne pagal jo jėgas...
Tai štai. Dėl to į matematiką žiūriu labai labai kritiškai. Kaip? Štai kaip...
Kuomet matau, kad 8 klasėje pagal Bendrąsias ugdymo programas (BUP) Liutauras turi mokėti viena ar kita, visada paklausiu savęs, ką iš tos skilties jis suvokia, supranta ir kur gali judėti toliau, o kur ne...
Paimkime pavyzdį.
Tarkime, turime Modelių ir sąryšių skiltį, kurioje savu ruožtu yra visokios lygtys. Jei Liutaurui pagal 8 klasės reikalavimus priklauso greitosios daugybos formulės (gelsvas stulpelis), bet matau, kad sunku jam su šita tema, visada grįžtu į žemesnių klasių temas, kad įsitikinčiau, ties kuria vieta gavosi spraga, nuo kur jau jis nebesupranta vienų ar kitų dalykų. Ir, jei nesupranta, tuomet imame kad ir 5 klasės vadovėlį ir einame tą temą nuo ten, o ne nuo aukštesnio 8-tos klasės lygio, į kurį žiūrėdamas jausis tarsi ožys, žiūrėdamas į naujus vartus...
Tarkime, turime Modelių ir sąryšių skiltį, kurioje savu ruožtu yra visokios lygtys. Jei Liutaurui pagal 8 klasės reikalavimus priklauso greitosios daugybos formulės (gelsvas stulpelis), bet matau, kad sunku jam su šita tema, visada grįžtu į žemesnių klasių temas, kad įsitikinčiau, ties kuria vieta gavosi spraga, nuo kur jau jis nebesupranta vienų ar kitų dalykų. Ir, jei nesupranta, tuomet imame kad ir 5 klasės vadovėlį ir einame tą temą nuo ten, o ne nuo aukštesnio 8-tos klasės lygio, į kurį žiūrėdamas jausis tarsi ožys, žiūrėdamas į naujus vartus...
Toks buvo ir mūsų rugsėjis...
Teko susigaudyti, kur esame. Liutauras lygtis pradėjo vos ne nuo nulio, nes paaiškėjo, kad iš pernai mažai ką prisimena.
Prieš imdama kokią nors temą, paprastai permetu akimis bent kelis vadovėlius. Nors dauguma naujosios „Horizontų“ serijos vadovėlių man patinka, matematikos, deja, nėra jų tarpe. Man labai patiko „Atrask!“
serijos matematikos vadovėliai, todėl labai nuliūdau pamačiusi, kad iš Edukos jie šiemet buvo išimti... Visa laimė, kad dar turiu popierinius 5-6 klasės šios serijos vadovėlius, tai bent kiek pavyksta jais pasinaudoti. Nors štai su lygtimis buvo taip, kad užklydusi Edukoje atradau irgi visai man patikusį vadovėlių variantą „Matematika visiems“. Teorija ten pateikta ne taip vaizdžiai, jei kalbėtume apie vadovėlio dizainą, bet tai, kaip pateikti patys teorijos principai ir uždaviniai, man patiko. Todėl tam kartui su Liutauru gliaudėme uždavinius iš ten. Pradėjome nuo skaitinių reiškinių, jų pertvarkymo, ir po truputį kėlėme koją į lygtis.
Su Magde tuo tarpu pradėjome nuo koordinačių sistemų, o paskui ėmėme viską nuo pradžių, kas pernai buvo ar per sunku, ar pražiopsota. Šiuo atveju tai buvo skaičių dalikliai ir kartotiniai. Temos, kurios, regis, paprastutės, bet... su Magde greitai niekas neina. Kol sugaudome dėmesį, kol pažabojame motyvaciją, žiūrėk, jau ir pusvalandis praėjo. O per jį, regis, visos jėgos baigėsi, tad kur dar uždavinių sprendimas koks nors?.. Žodžiu, turime reikalų. Ir kas kartą ieškome naujų priėjimo būdo, naujų motyvacijos kabliukų.
Kai turime naują temą, mokymosi žingsniai pas mus paprastai būna tokie:
- išsiaiškiname naujus terminus
- pasidarome temos konspektą
- sprendžiame uždavinius
Konspektus stengiamės daryti kuo paprasčiau, kad juose būtų tik pati būtiniausia informacija. Tikiu, kad išsirašydami pagrindinius teorijos dalykus, vaikai geriau suvokia, kas yra kas, o ir pasikartojant padeda greičiau atrasti, kas apie ką buvo.
Magdės konspektas koordinačių plokštumos tema.
Nelabai vaikai mėgsta konspektus, bet aš kol kas nepasiduodu...
Po konspektų seka uždaviniai. Ties jais dažnai stringame ilgiausiai. Kol tikrai matau, kad jau tema aiški, kad joje niekas nebekliūna. Pasimokiau iš ankstesnių metų, kai tiesiog vydavomės programą – greitai greitai prabėgdavome, kad tik spėtume prabėgti, o kai metų gale reikėdavo viską prisiminti, net rankos svirdavo, matant, kad nei vienas vaikas nieko neprisimena ir vėl nebesupranta...
Todėl dabar mokausi to „mažiau yra daugiau“ principo taikymo ir stengiuosi neskubinti vaikų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą