Iš dalies rašau tai dėl savęs, nes man pačiai patinka fiksuoti tai, ką mes darome. Ir tai turbūt yra pats pagrindinis dalykas, kodėl tai darau. Net ir jei kartais atrodo, kad nedarome nieko, o tik klaidas. Kad einame tik klystkeliais arba iš viso stovime vietoje. Gal net kartais žengiame žingsnį atgal. Ir netgi gal visus du.
Visgi žinau giliai kažkur širdyje, kad kažkur einame.
Gal ne visai ten, kur nori Sistema, kad mes eitume, bet mes einame. Savais keliais. O aš, ieškodama galvoje atsakymų, ar pasirinktas kelias teisingas, lyg tyčia išgirstu patvirtinančias mūsų pasirinkimą istorijas iš buvusių klasiokų, dabar jau dirbančių filosofais ar diplomatais toli nuo Lietuvos. Jie tik patvirtina mano giliai išjaustą tiesą – tik eidamas savo keliu nueisi ten, kur turi nueiti...
Tačiau iš dalies noriu rašyti ir tam, kad kiti galėtų iš viso to pasisemti sau minčių, rasti pavyzdžių, kaip ką daryti ar ko nedaryti. Ir čia yra sunkiausia dalis – numatyti, kas kitiems įdomu ir naudinga... Svarstau apie tas sėkmės istorijas, kurių pilnas Instagram'as ar Youtub'as ir galvoju apie tuos, kuriems toli iki socialinių tinklų „standarto“. Norisi nuraminti, kad nepavyksta ir mums, kad ir kaip iš šono atrodytų priešingai... Norisi pasidalinti būtent ta sunkiąja Ugdymo šeimoje puse. Ta, apie kurią nekalbama soc. tinkluose. Kuria nesigiriama. Sprendimais, kurie neateina per dieną, klystkeliais, kurie užgrūdina ir susitiprina labiau nei sėkmės istorijos. Bet kaip tai padaryti, kai pats esi optimistas iki kaulų smegenų, ir vis tiek visame kame matai vien pozityvą, o nesėkmės iš šono vis tiek nusitapo ryškiomis ir gražiomis spalvomis?..
Taip gromulojant mintis, vie tiek ateina išvada – esu tokia, kokia esu, ir kaip benorėčiau būti kitokia, rašyti kitaip, man neišeis. Ir mano vaikai, kad ir kaip norėčiau, kad jie būtų tokie ar anokie, kitokiais netaps – aš esu aš, o jei yra jie. Taškas.
Aš gi tegaliu viena – mylėti juos ir, geriausiai kaip sugebu, padėti jiems atrasti savo vietą šiame pasaulyje.
Todėl nusprendžiau: raitojuosi rankoves ir tęsiu tai, ką jau štai darau dešimtus metus... Taip. Tai mūsų dešimtas ugdymo šeimoje sezonas... Ta proga pabandykime išskaidyti įrašus į tris kategorijas:
- UŠ planavimas ir akademiniai dalykai.
- Išvykos ir susitikimai su draugais.
- ADHD vaikų ir tėvų iššūkiai.
- Mėnesio apžvalga, mintys.
Kaip pavyks šis planas, laikas parodys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą