Oficialiai – atostogos. Realiai – veiksmas vis tiek namuose vyksta. Todėl štai vis tiek neišeina atsiriboti nuo savo aistros viską kataloguoti. Gal tik ne tiek intensyviai, gal kiek lėčiau, nes savaitės temos nėra, į smuiko pamokas važiuot nereikia... O dar tas netikėtai iškritęs pirmalaikis sniegas su savo migdančia magija... :)
Atsikėlė ryte vaikai, su didžia nuostaba atbėgo į kambarį, išreiškė vos betelpantį į emocijų skalę džiaugsmą ir, nieko nelaukę, šoko į kombinezonus bei movė pro duris. Nei ragint reikėjo, nei dėl rūbų pasirinkimo ginčytis – išdūmė kaip viesulai.
– Mamyte, žiūrėk, visai kaip Narnijoje!!! – Spygavo vienas per kitą vaikai, negalėdami patikėti, kad šviežiai perskaitytos knygos vaizdai atkeliavo ir į jų kiemą. Net besmegenį šiokį tokį suraityt spėjo. Tiesa, šis po keleto valandų ištirpo, kiek nuliūdindamas dėl to. Todėl teko įtikinėti, kad sniego dar tikrai bus. Tiesiog reikia palaukti tikros žiemos. :)
Žodžiu, sniegas paįvairino visą mūsų mėnesio orų stebėjimo „projektą“, kuriame kas kaip mokėjo, tas taip žymėjo. Tiesa, turiu pasidžiaugti, kad pirma maniusi, kad vos ne man čia viską pačiai reikės žymėti ar vaikus nuolat baksnoti, kad šieji atkreiptų dėmesį į orą už lango, labai klydau – vaikai po keleto dienų labai įsitraukė į šį meteorologinį projektą ir uoliai vienas per kitą žymėjo, antspaudavo, piešė. Aš gi tuo tarpu vis aikčiojau, koks saulėtas ir šiltas šiųmetinis mūsų spalis buvo.
Tiesa, paskutinė savaitėlė buvo kiek niūresnė, bet ji tikrai neaptemdė prieš tai buvusių šviesių dienų.
Per daug dėl to neliūdėjome, nes lietui lyjant smagiai leidome laiką ir po stogu. Spėjome ir Žaidimo laboratorijoje pašėlti, ir su draugais susitikti, ir dar dvi višteles įsigyti esamoms į kompaniją, tik štai aš labai atsipūtus buvau, nieko praktiškai nefotografavau, tad su vaizdais šį kartą šykštokai... :)
Policijos pajėgos intensyviai ieško pradingusių brangenybių.
Veislinių vištelių šeimyna. Gavome porą ir mes.
Visą kitą laiką plius minus kiurksojom namie prie šiltos krosnelės ir šį bei tą veikaliojom.
Kad jau visai samanomis neapaugtume, šį bei tą rašinėjom, paišinėjom...
Lėtai, bet atkakliai stumiamės į priekį po vieną raidelę...
Bandydama lopyti praeitos savaitės spragas, vijausi su Biblijos citatų dainelėmis. Tam kartui – apie Dvasios vaisius – norėjosi įtilpti į tą derliaus temą. Tik šį kartą apie dvasinį derlių... Tiek kartų tą dainelę sukom, kad net naktį pabudus galvoj sukosi, iškrapštyt nėjo lauk... :D
Na, o visa kita, kaip ir priklauso atostogoms, užėmė žaidimai ir eksperimentai. Buvo labai smagu stebėti, į kokias veiklas nėrė vaikai. Liutauras kur sukęs apsukęs vėl prie savo elektroninio konstruktoriaus grįždavo, Magdė stalo žaidimus vieną po kito traukė, vaidmenų žaidimais brolį suvilioti stengėsi...
Dar Kalėdomis nekvepia, tačiau tai visai nesvarbu – Juozapo ir Marijos istorija aktuali visada.
Narpliojame metų laikų rebusus.
Išsitraukiam jau kiek primirštą mozaiką... Labai gera priemonė smulkiosios motorikos,
koordinacijos ir matematikos įgūdžiams lavinti.
Vėl atgijo popierinių mašinėlių dirbtuvės...
Kortų žaidimų stalčius visgi buvo populiariausias.
O užsukus į tualetą galėjai rasti tokius va bokštus pastatytus.
Kaip aš pati? Galvojau, kad va, bus atostogos, apmąstysiu, ką darysim toliau, pasiruošiu detaliau tolimesniam maratonui... Aha, optimistė... :) Žinokit, neišėjo... Smegenys, matomai, paskui vaikus nuėjo paatostogauti. Todėl buvo gera susitikus su Egle ir Gintare pasidalinti pribrendusiomis mintimis, išvažiuoti su tėte į tradicinę Vėlinių kelionę po kapines ir didžiąją dienos dalį praleisti tyloje, tik su savo mintimis, nepertruakiamomis begalinių „mamyte, mamyte...“, vakarais kartu perskaityti dar vieną „Narnijos kronikų“ knygą (beveik iki pabaigos įveikėme trečiąją šios serijos knygą „Žirgas ir jo berniukas“), o vaikams užmigus prisikasti ir iki knygos sau, kurią paskolino draugė. Vat ir viskas, brangieji. Pailsėkite nuo mano rašliavos ir jūs. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą