2025 m. sausio 6 d., pirmadienis

Planavimas ADHD stiliumi

Šis mano tekstas buvo surašytas 2022 metų pradžioje. Tačiau kadangi jis buvo kito iiiilgo teksto antroji dalis, kuri visada man pačiai pradingdavo informacijos jūroje, pagalvojau, kad verta jį iškelti atskirai iš naujo. :) O kada geresnis laikas, jei ne metų pradžioje? :) Juo labiau, kad supratau, jog jau kelerius metus vis dar naudojuosi šiais planavimo principais. Ir jei net ne 100 proc. visada apie juos prisimenu, visgi nuolat prie jų grįžtu. O tai jau šį tą reiškia turbūt... :D 


Iliustracija pasiskolinta iš eventbrite.com

Visada pavydėjau žmonėms, kurie ima, susiplanuoja, padaro, ir nesuka dėl to galvos. Tačiau jei jūsų smegenys yra iš tų neramiųjų, kurios nuolat meta kelią dėl takelio, o sukę apsukę ratą jau ir pamiršta, kuriuo takeliu buvo eita, kurios nuolat suka mintį po minties, nuklysdamos į neįtikėčiausius minčių ir idėjų užkaborius, žinokite – mums pakeliui. Ir jei norite prisijaukinti planavimą, jums nepadės jokie guru, kurių smegenys veikia kitaip nei jūsiškės. Tačiau sau padėti jūs tikrai galite. Svarbiausia – suprasti, kas vyksta jūsų smegenyse ir kas jums iš tiesų trukdo susiplanuotus darbus atlikti, o tada pašalinti kuo daugiau tų dirgiklių, kad kuo lengviau būtų grįžti iš tų klystkelių į pradinį taką. 

Nesu neskystanti ir visažinė, tačiau pasidalinsiu tuo, ką jau pati esu išsiaiškinusi, išbandžiusi, ir kas man pačiai labai padėjo.

I. Pradžioje jūsų laukia sunkiausia dalis – turite sėsti, susikaupti ir susirašyti visas jus kamuojančias mintis – planus, darbus, svajones, vizijas, norus, kurių turite savo gyvenime. Kalba eina ne apie rytojaus planus, savaime suprantama, bet apie kiek stambesnius, tokius, kuriems įgyvendinti prireiktų na, bent jau mėnesio... O dar geriau – ir ilgesnio laiko tarpo. Kuo daugiau tokių norų pasikapstę po savo smegenų vingius suguldysite ant popieriaus lapo, tuo lengviau bus judėti toliau. Vieniems tinka taip vadinamo svajonių žemėlapio būdas, kitiems labiau pasiteisina sunumeruoti sąrašai, todėl žiūrėkite, kas jums patiems atrodo aiškiau. Tačiau, kad visai nebūtų jovalas, išskirstykite savo vizijas ir planus į keletą pagrindinių sferų, kiekvienai skirdami po atskirą lapą ar lapo dalį. Sferų gali būti nuo 3 iki 9, pasirinkite jums patraukliausią ir jums aiškiausią:
 
3 sferos: 
1. Dėl savęs.
2. Dėl šeimos.
3. Dėl kitų.

7 sferos:
1. Fizinis kūnas (maistas, poilsis, sportas, sveikata ir pan.).
2. Dvasinė (santykis su Dievu, vertybės, gerų įpročių formavimas ir pan.).
3. Mentalinė / Proto (gebėjimai, saviugda ir pan.).
4. Šeima (laikas kartu, tradicijos, ritualai, charakterio, santykių tobulinimas ir pan.).
5. Socialinė sritis (bendravimas, žmonės, kurie mus supa, savanorystė ir pan.).
6. Darbinė/karjeros/profesinė sritis (savirealizacija, hobiai, jų realizacija).
7. Finansų sritis (pajamos, išlaidos, santaupos, investavimas ir pan.).

9 sferos:
1. Aš ir mano charakteris 
2. Asmeninis augimas
3. Šeima, partnerystė
4. Namai
5. Sveikata, sportas
6. Finansai
7. Darbas karjera
8. Socialinis gyvenimas
9. Laisvalaikis

Aš asmeniškai susiskirsčiau sferas iš viso pagal save ir savo turimas veiklos sritis, kurių išėjo nei 7, nei 9, o 8. :) Socialinė sritis pas mane iškrito, nes jai jaučiu mažiausią planavimo poreikį, šioje vietoje gerai jaučiuosi nieko neplanuodama ir tiesiog spontaniškai plaukdama pasroviui – jos planavimas, įtariu, mane tik vargintų... Kitų pavadinimai kiek pakito, kad man pačiai būtų aiškiau. Na, žodžiu, supratote esmę – žiūrėkite pagal save. Nes tuo naudositės jūs, o ne kas kitas. Taigi – 3-9 sritys, ir kiekvienoje jų turite susirašyti kuo daugiau norų. 

II. Tuomet atsirinkite po tris svarbiausius norus iš kiekvienos srities. Ir perkelkite juos į atskirą – metų svajonių žemėlapį/sąrašą. O gal net, jei esate didis vizionierius, į penkmečio ar viso gyvenimo planą... Čia jau žiūrėkite pagal save. Man asmeniškai buvo sudėtinga net ir metų planą supildyti, ką jau kalbėti apie penkmečio ar viso gyvenimo – supratau, kad ties tuo turiu kur padirbėti, nes kol kas mintys per daug abstrakčios, kad galėčiau jas įžodinti.  O ir šiaip įpratau žiūrėti, kur mane gyvenimas neša ir pagal tai rinktis gyvenimo veiklas...
Jei norus atsirinkote ir svarbiausius jų išsirašėte, sunkiausiąją dalį atlikote... 

Tai gali atrodyti, pvz., taip: 

Nuotrauka iš http://i.pinimg.com

Arba tiesiog taip:

Nuotrauka iš www.rebeccacollected.com

III. Dabar įdomiausia dalis, nes joje galima išmokti norus paversti tikslais, o dar svarbiau – įgyvendintais tikslais, o ne tik užrašytais popieriuje. Įsivaizduokite, kad tai, ką užsirašėte, yra tarsi didelis pyragas, kurio viso tikrai neapžiotumėte, tačiau mažais gabalėliais per laiką gal ir suvalgytumėte. Todėl jūsų pagrindinis tikslas yra supjaustyti tą pyragą dalimis ir po truputį bandyti jį įveikti. Metų vaizdą prieš savo akis jau turite. Idealu, jei visoms 3-9 sritims sugebėsite skirti daugmaž po vienodai dėmesio, tačiau neplakite savęs, jei kažkas neišeis – juk niekas negimė mokėdamas, o mes čia ir esame tam, kad visko, ko reikia, išmoktume... Galiausiai šis įrankis jums padės patiems pamatyti, kokių sričių dažniausiai vengiate ir į ką reikėtų galbūt atkreipti dėmesį... Žodžiu. Tam, kad norai virstų tikslais, reikia imti ir pradėti skaidyti tuos norus smulkesniais gabalėliais – konkrečiais žingsniais. Pradžioje pagalvokite, ką konkretaus noro įgyvendinimui galėtumėte padaryti per ateinantį mėnesį. Pasižymėkite tai mėnesio planų/tikslų puslapyje. 

Jei jus gerai motyvuoja konkretūs terminai, jums greičiausiai tiks koks nors toks formatas:

Nuotrauka iš https://bulletjournal.com

Tačiau jei prisirišimas prie konkrečių datų jus vargina, ir jums geriau matyti tiesiog bendrą vaizdą, tuomet rinkitės tokio išdėstymo principą:

Nuotrauka iš https://mashaplans.com/


Kai jau mėnesio tikslai/planai suguls ant popieriaus, tą patį padarykite su savaite – į konkrečią savaitę persikelkite mėnesio pyrago gabalėlį, kurį manote, kad galėtumėte įveikti per ateinančią savaitę. Nepergyvenkite, jei eigoje pasirodys, kad darbų susirašėte per daug – juos savaitės pabaigoje, kai peržvelgsite, ką pavyko padaryti, o ko ne, galėsite perkelti į ateinančią savaitę. Lygiai taip pat, jei visas suplanuotas užduotis atlikote, ir jūsų sąrašo punktai pažymėti kaip baigti, galite bet kada grįžti į mėnesio lapą ir iš ten atsiriekti kitą svajonių/planų gabalėlį. 
Su savaite elgiamės taip pat: kiekvieną dieną ryte skirkite bent 10 minučių tam, kad peržvelgtumėte, susiplanuotumėte, ką galite tą dieną vardan savo tikslų padaryti. Ir tai yra bene svarbiausia dalis... Nes... 

IV. Jūs galite paklausti savęs, kam viso to reikia?.. Visų pirma, tuomet, kai jūs viską pildote ranka, jūsų ADHD smegenys visai kitaip fiksuoja ir įsimena informaciją. Ne vieną kartą perrašinėdami savo svajones ir norus, jūs palaipsniui atsirenkate, kas jums vis dar svarbu, o kas tik atrodė svarbu, bet taip nėra, ir galima tai iš viso išbraukti iš dienotvarkės ar savaitės planų... Kitas momentas – jei pasirinkote BuJo variantą, galite bet kada pakeisti nusistovėjusį planuoklio formatą ir išsidėstyti savo planus kitaip... Įterpti tarp mėnesio ar savaitės planų kokį nors naujo įpročio formavimo vedlį... Nes įpročiai, kaip jau minėjau, ADHD smegenims yra labai svarbūs. Jie yra tie bėgiai, kurie neleidžia jūsų smegenims pasiklysti eilinėje naujų idėjų ir dirgiklių raizgalynėje...

Įpročių vedlys gali atrodyti štai taip...

Nuotrauka iš http://i.pinimg.com

Arba taip...

Nuotrauka iš https://bujobabe.com

Žmonės, kurie įveikė savo ADHD silpnybes, rekomenduoja išsiugdyti įprotį kas rytą prisėsti bent kelioms minutėms susiplanuoti dieną ir nuolat pildyti savo dienotvarkę viską užsirašant bei žymintis, kas jau atlikta. Pirmoji ir antroji savaitė greičiausiai bus kupinos entuziazmo, tačiau 3-4 savaitės gali pareikalauti daugiausia jėgų. Jei sukaupę visas savo valios pastangas tęsite šį iššūkį, didelė tikimybė, kad persilaušite, ir jums pavyks šį įprotį išlaikyti ilgai, ir jis taps geru jūsų pagalbininku pažabojant savo nuolat besiblaškantį protą ir mintis.

Savaitės pabaigoje (arba naujos savaitės pirmadienį rytą) sveika padaryti savaitės reviziją ir persikelti į naują savaitę tai, kas buvo nespėta padaryti, tą patį padarant ir su mėnesiu jam pasibaigus. Tai, kas liko nepadaryta, keliaus į kitą mėnesį, ir jūs išgelbėsite save nuo dar vieno pamiršto darbo... Pusmečio revizija taip pat nepatrukdytų... Gal pamatysite, kad kai kas jau tapo nebeaktualu, ir galima būtų išbraukti iš norų/planų sąrašo. O gal kai kuo norite savo svajones papildyti?.. Žodžiu, viską suguldę griežtai ant popieriaus išlaisvinsite save nuo nuolatinio pasirinkimų svorio, o tuo pačiu turėsite laisvės improvizuoti ir pridėti į savo dienotvarkę tai, ką pasiūlo gyvenimas...

Savaitės vaizdas gali sugulti tokiame šablone:

Nuotrauka iš pinimg.com

Arba tokiame: 

Nuotrauka iš https://habitsbuzz.com/

Mano turimame planuokyje savaitės atvartas atrodo taip. Dešinėje pusėje krašte susirašau savaitės planus, kurie man visada po akimis, ir visuomet lengva susigaudyti, ką reikėtų į konkrečią dieną persikelti.

Nuotrauka iš https://planuokis.com


Mano dvi pirmosios savaitės tokio planavimo principo dėka tapo labai turiningos ir produktyvios. Ir tai labai motyvuoja tęsti. Tiesa, įžengusi į antrąją savaitę trumpam buvau strigusi, kol suvokiau to priežastį – tiesiog į naują savaitę buvau persikėlusi per mažai darbų, kurie man teikė džiaugsmą, o ten užrašyti tik keli būtiniausi (gana nuobodūs) darbai neteikė jokio noro jų imtis... Vos surašiau daugiau darbų, tuoj viskas atsistojo į savo vietas ir pajudėjo iš mirties taško. Todėl jei pasijusite panašiai ir jūs, nepasiduokite – išsiaiškinkite, kas jus sustabdė, panaikinkite priežastį ir judėkite toliau.

Beje, jei po kelių savaičių entuziazmą vis tik prarasite, neplakite savęs labai. Palikite tai iki tol, kol vėl pajusite poreikį tai daryti. Ir tęskite nuo ten, kur sustojote... Edisonas lemputę irgi ne iš pirmo karto išrado... :)

Norėdami vaizdelių apie BuJo pasižiūrėti ir apie kitus bendrus principus bei niuansus pasiskaityti, užsukite į šį informatyvų vienos lietuvės įrašą. Taip pat daug informacijos rasite ir Youtube, paieškoje įvedę „how to make bullet journal“. Taip pat man patiko šis tinklaraštis apie Bullet Journaling. Na, o jei ir to nebus gana, visada galite nusipirkti BuJo autoriaus knygą ar paskęsti interneto liūne, nes apie tai informacijos (bent jau angliškai ir rusiškai) tikrai yra laaabai daug...

2024 m. gruodžio 27 d., penktadienis

5 dienų kelionė su vaikais į Barseloną.

Lapkričio pabaigoje buvome pabėgę visi kartu su vaikais kelioms dienoms į Barseloną. Kelionės dienoraštis sugulė į 5 skirtingas dalis:


1 diena. Nuo žiemos iki vasaros. 
Kelionės planavimas, skrydis, atvykimas.
Video dienoraštis, kartu su antros dienos įspūdžiais – čia.



2 diena. Nuo žemiškų patirčių iki aukštumų. 
Gaudi Experiencia, Guell parkas, Cosmo Caixa mokslo centras, Tibidabo kalnas.
Video dienoraštis, kartu su pirmosios dienos įspūdžiais – čia.



3 diena. Architektūros, meno ir iliuzijų svaigulyje.

Gatvės menas, paradoksų muziejus, Pikaso muziejus, suvienyrų parduotuvėlės,
Gotikos kvartalas, Katedra, Gaudi pastatai.




Sagrada familia bazilika, Barselonos akvariumas, ispaniškas maistas, Barseloneta paplūdimys.
4 ir 5-osios dienų video pasakojimas – čia.



Bokerijos turgus, ispaniškasis miestelis, skrydis namo.
4 ir 5-osios dienų video pasakojimas – čia.




2024 m. gruodžio 26 d., ketvirtadienis

Barselona. 5 diena. Barselonos skoniai, prieskoniai ir poskoniai

Pueblo espanol


Kiek po devintos ryto, susikrovę visą savo mantą, paliekame nuomotus apartamentus ir keliaujame į miesto centrą...





Čia esame numatę palikti saugykloje savo lagaminus iki vakaro, kuomet reikės judėti į orouostą. Išlipę netoli Ispanijos aikštės, žemėlapyje matome kelias vietas, pažymėtas kaip tokias, kur galima palikti saugoti bagažą. Deja, pora jų pasitikėjimo nekelia – užėjus aptikome neaiškios paskirties patalpas, kurių šeimininkas sakosi pasaugosiąs mūsų lagaminus, prirakindamas juos prie... neaišku ko... Todėl ieškome toliau. Rimtai atrodo tik ši Urban lockers savitarnos saugykla, į kurią nepateksti iš anksto neapmokėjęs savo spintelės.


Viską sėkmingai sutalpinę į vieną didesnę spintelę, dabar jau laisvomis rankomis leidžiamės į paskutinės dienos įspūdžių paieškas.

Pilvai prašosi pusryčių, ir mes užsukame į visai mielą „La Suarna“ užkandinę. Kiek pasistiprinę galime judėti toliau...

Autobusas veža pro vieną didžiausių Barselonos sankryžų – Ispanijos aikštę, kurios centre fontanas. Tiesa, šiuo metu neveikiantis kaip ir dauguma Barselonos fontanų dėl vasarą buvusios sausros... 


Netrukus autobusas rieda nebe pagrindinėmis miesto gatvėmis, ir mes jau artėjame prie dar vieno pasirinkto aplankyti objekto – taip vadinamo Pueblo espanol – ispaniškojo miestelio.



Ispaniškasis miestelis – tai vienas iš 1929 m. pasaulinei parodai ruoštų eksponatų, taip patikęs vietos gyventojams, kad jį paliko, o ne nugriovė. Daugiau nei šimto namų kompleksas po atviru dangumi, reprezentuojantis skirtingų Ispanijos regionų architektūrą bei įvairias tradicijas. Čia į vieną vietą surinkti tipiškiausi Ispanijos miestų ir kaimelių namai, bažnyčios, vienuolynai, aikštės, gatvės ir mažosios architektūros elementai. Kaina šeimai – 40€, bet gauname dar 20 proc. nuolaidą su Barselonos kortele, tad visai neblogai. Lendame apsižvalgyti.


Nors prie įėjimo gauname audiogidą, nedaug turime noro juo naudotis. Daugiau intuityviai pasivaikštome šio miestelio gatvelėmis, pasimėgaujame saulėta diena...

Pirmajame kieme mus pasitinka šiaurės ir vidurio Ispanijos statiniai.







Netikėtai aptinkame Jokūbo kelio žemėlapį su šalia stovinčio piligrimo skulptūra. Turime gerą progą pakalbėti su vaikais apie piligrimystę.


Kol mes su vaikais tauškiame, Darius palypėjęs laiptais aptinka mandarinmedį ir po juo nukritusį manadriną... Kvepia labai skaniai. Bet skonis prastas... :)



Bet užtat mandarinmedyje slepiasi kalėdinis nykštukas, kurį vaikai bando nuvilioti lipti žemyn... :)


Keliaujame pietinę Ispanijos dalį reprezentuojančių pastatų link. Pakeliui aptinkame dar vieną meno galeriją. Prie įėjimo esantis stendas vilioja mus Joan'o Miro ir Salvadoro Dali pavardėmis, tad užsukame. 


Kelis J. Miro paveikslus čia pamatome, tačiau S. Dali kūrinių taip ir nerandame. Matomai, neatidžiai ieškojome, arba jie gerai paslėpti nuo neišmaniųjų jaunųjų meno tyrinėtojų akių... :) 



Papenėti šiokia tokia doze ispanų dailininkų meno, neriame į Andalūzijos regiono gatveles...





Jomis nusigauname iki Viduržemio jūros regioną reprezentuojančios miestelio dalies.








Taip atsiduriame ant Monžuiko kalno, nuo kurio atsiveria panorama į Barseloną iš kitos pusės...




Sukamės po truputį atgal. Dabar jau gatvelės leidžiasi žemyn... Pro vaikų žaidimo aikštelę, meno galerijas ir kalėdoms bebaigiančias pasipuošti gatveles...





Netikėtai aptinkame smagų kalėdinį skverelį, kuris mums pasirodo idealus pasidaryti kasmetinei šeimos fotosesijai, kurios šiemet nespėjome pasidaryti Lietuvoje...  




Nieko nelaukę čiumpame štatyvą, susižiūrime kompoziciją ir už kelių minučių jau turime šiųmetinę prieškalėdinę-kalėdinę nuotrauką... :)


Visa likusi gatvelė smagiai papuošta įvairiais netikėtais atributais, todėl pagauti smagios nuotaikos, fotografuojamės ir šiaip, ir taip... :)




Taip apsukę ratą, grįžtame į pradinį tašką, kur dar pasimėgauju ši miestelio maketu. Šieji – viena mano silpnybių...


Na, o tada pėsčiomis leidžiamės nuo Monžuiko kalno, vėl jau minėtos Ispanijos aikštės link, kur planuojame sėsti į metro ir vyktį į paskutinįjį šios kelionės tašką – žymųjį Bokerijos turgų...



Pakeliui fiksuojame slenkančius vaizdus ir visai pamirštame atsisukti atgal, kur liko didysis Monžuiko fontanas, žinomas dėl įspūdingų vakarinių muzikos ir šviesų šou. Deja, dėl jau mano minėtos sausros jis šiemet neveikia, todėl neturėjome galimybės pasimėgauti ankstesnių metų turistų patirtimi... 



Bokerijos turgus.


Sėdame į metro. Ir štai mes jau miesto širdyje – žymiojoje daugmaž kilometro ilgio pėsčių gatvėje La Rambla. Grindinio plytelės lengvai muša iš vėžių, sukurdamos nelygaus paviršiaus iliuziją. Artėjame prie Bokerijos turgaus.



Pavadinimas Boqueria iš katalonų kalbos išvertus reiškia skerdykla. Tiesa, dabar čia rasi tikrai ne vien skerdienos ir taip mėgstamos Ispanijoje ilgai brandintos gilėmis šeriamų kiaulių mėsos, bet ir visko daug daug... Dabar tai vienas didžiausių turgų Europoje. Neriame gilyn...



Niekur neskubančius ir žioplinėjančius mus susistabdo juodaodis Muhametas iš Nigerijos, klausdamas, iš kur esame, iš primo žvilgsnio labai draugiškai nusiteikęs ir padovanojantis visiems mums po odinę rankų darbo apyrankę su drambliuko piešiniu. Aj, galvojam, duosim jam kokius 5€ – negi žmogui gaila... Čia jis mus ir pagauna, paprašydamas visų 10€ :D Va taip, brangieji, reikia daryti biznį... Tegu turisi. Nusišypsome, pagiriame už gerą prekybinę taktiką ir pasineriame į skonių bei kvapų (o tuo pačiu ir vaizdų) jūrą...


Va taip, brangieji, reikia daryti biznį... Tegu turisi. Nusišypsome, pagiriame už gerą prekybinę taktiką ir pasineriame į skonių bei kvapų (o tuo pačiu ir vaizdų) jūrą...








Gėrybių pasirinkimas tikrai stulbinantis. Susigundome nusipirkti nedidelį butelaitį vietinio alyvuogių aliejaus, vaikai užsimano paragauti drakono vaisių, nes dar nebuvo jų ragavę...



Nusipirkę po šviežių vaisių stiklinę ir įsigiję dar keletą lauktuvių, lendame atgal į gatvę... 




Didelių gatvių ir jų šurmulio nemėgstame, todėl užsukę į dar keletą suvienyrų parduotuvėlių, kuriose susižvejojame paskutinius suvienyrus artimiesiems ir draugams, dumiam lauk iš čia, apimti jausmo, kad įspūdžių taurė tam kartui sklidina, ir iš tiesų yra idealus laikas keliauti namo...




Mes vėl Ispanijos aikštėje, kur mūsų dėmesį trumpam patraukia buvęs koridos pastatas, dabar puikiai pritaikytas prekybos centrui.



Kelionė namo


Pasiimame savo bagažą ir, labai laiku išnaudoję paskutines savo viešojo transporto bilieto valandas, autobusu judame į orouostą. Čia darsyk nusišypsome Gaudi stiliaus drakoniukui prie eilinės suvienyrų parduotuvėlės, sėkmingai praeiname apsaugos patikras, kur iš mūsų vos neatima davonų vežamo aliejaus, mat, pasirodo, virš 100 ml. talpos draudžiamos. O mūsiškis buteliukas – 250 ml. Tačiau supratingas apsaugos darbuotojas tik pasiūlo kitąsyk būti atidesniems ir mus su visomis lauktuvėmis praleidžia. 


Turime iki skrydžio dar geras dvi valandas, todėl ramiai atsisėdę sočiai pavakarieniaujame ir nutupiame laukiamajame...


Aplink girdėti nemažai tautiečių. Čia sutinkame ir į priekį tuo pat lėktuvu skridusią moterį, kuri sėdėjo greta mudviejų su Magde skrendat pirmyn. Šį syki ji lėktuve sėdi mums už nugarų, tad pasidaliname vienu kitu įspūdžiu iš pastarųjų dienų viešnagės Barselonoje. Žavu, kaip panašios patirtys suartina žmones... :)


Kylame iš saulėtos Barselonos jau sutemus... 


Lėktuvui kylant užgesinamos salono šviesos, ir mes galime pasigėrėti gražia vakarinės Barselonos panorama...



Taip grįžtame į lietingą Vilnių... Sėdame į savo automobilį, kuris kantriai laukė mūsų visas šias dienas orouosto stovėjimo aikštelėje, ir sėkmingai grįžtame miegoti dabar jau į savo lovas...


Pamatėme tikrai nedaug Barselonos – begalė įvairių įdomių vietų dar liko pažymėtų žemėlapyje. Ar kada čia sugrįšime? Niekas nežino. Faktas, kad tai, ką pamatėme ir patyrėme, padovanojo daug gražių akimirkų. 

Lagaminai iškrauti, įspūdžiai palikti tam, kad susigulėtų, o aš žymiuosi savo kelionių dienoraštyje 23-ąją aplankytą šalį, vaikai skaičiuoja dar tik trečiają, todėl jau klausia: kur važiuosime atėjus vasarai..? 

Kur? Tikrai dar nežinau, kur, bet tikiuosi, kad tikrai kur nors iškišime nosį bent kelioms dienoms... Nes panašu, kad keliauti darosi nebe taip baisu, kaip kad mums, introvertams, atrodė anksčiau... :)