Gruodžio sukūryje

Pernai metų vėjai seniai prašvilpė, bet tai nereiškia, kad nesugaudysim jų, nesurišim ir taip neatsigręžę į tai, kas buvo, nueisim... Anaiptol – tuoj prisiminsime, į kokį sūkurį gruodžio dienos mus buvo įsukusios.

O įsuko mus gyvenimas į rūpesčių ir darbų verpetą iš tiesų nuo pat pirmųjų gruodžio dienų. Mat jau pirmosios gruodžio savaitės pabaigoje mūsų laukė du svarbūs renginiai – Liutauro smuiko koncertas ir kalėdinė mugė. Nuo pasiruošimo jai ir pradėsiu šį kartą...

Pasiruošimas mugei

Kaip ir kasmet – didžiausias iššūkis visuomet yra sugalvoti, ką galima būtų pagaminti mugei. Magdė, pasinėrusi į karoliukų vėrimą, stvėrėsi apyrankių darymo, vėliau tradiciškai žaidė su muilo mase. 

Liutauras gi mąstė labai praktiškai – reikia prekiauti tuo, kuo, tikėtina, niekas kitas neprekiaus. Pradžiai, kad geriau galvotųsi, susukome keletą žvakių iš nuo pernai likusių spalvotų vaškuolių. 

O tada, pažarstę galvoje kilusias mintis, atradome vieną seniai pamirštą kalėdinę idėją – pušų spyglių sausainius... Tad čiupomės nelaukdami tos idėjos ir kibome į darbus... Prisiskabėme pušų spyglių, plovėme, džiovimo juos, paskui kavamale smulkinome, na, o tada jau dėjome į tešlą ir kepėme.

Magdė, kuriai Liutauras kopijuoti idėjos neleido, rado išeitį, kepdama savo sausainius pagal tą patį receptą, tik vietoj spyglių dėdama kakavą. Ir nors, užbėgant už akių, pasakysiu, kad jie mugėje nebuvo populiarūs, mums patiems jie taip patiko, kad po mugės beveik pešėmės, kam atiteks tų sausainių likučiai...

Taip atėjo ir savaitės pabaiga...

Metų pabaigos akcentai

Labai apsidžiaugėme, kad smuiko metų pabaigos koncertas buvo suplanuotas gruodžio pradžioje. Liutauras ypač džiaugėsi, kad pagaliau „atgros“ ir nebereikės sukti dėl to galvos. Ir iš tiesų – kol dar tas prieškalėdinis maratonas nebuvo prasidėjęs, labai šauniai visi sudalyvavome Mokytojų namuose surengtame smuikininkų ir pianistų koncerte – kas atlikėjų, kas stebėtojų rolėje...

Mugė

Kitą dieną po koncerto skubėjome į mugę, kurią surengė mūsų bičiuliai iš „Laisvų vaikų“ mokyklos be sienų. Galybė vaikų ir tėvų, sugūžėję į „Meilės laivo“ sodybą, smagiai dalijosi visu tuo, kuo tik galėjo...

Vieniems sekėsi geriau, kitiems – ne taip gerai, tačiau faktas lieka faktu: prieškalėdinė mugė – šventas reikalas, ir tikrai labai smagu buvo išvysti seniai matytus veidus, bičiulius, su kuriais ne per dažniausiai turim galimybių susitikti kitur... Buvo tikrai smagu. ;)

Gimtadieniai

Kitą savaitgalį mus pagavo du gimtadieniai. Vienas jų – draugės Emilijos, kurį mūsų šauni draugų kompanija nusprendė atšvęsti nestandartiškai – vaikai sumanė vieni pasidaryti nedidelį 6 km žygį nuo mūsų namų iki Emilijos senelių. Labai smagu, kad vaikai turi draugų, kuriuos pažįsta nuo pat vaikystės ir kuriais galime pasitikėti, palikdami juos vienus užsisakyti picą ir tiesiog paaugliškai padūkti, pakvailioti. Vakare parsivežėme vaikus laimingus iki ausų, su pilnom kišenėm įspūdžių, kuriais dalinosi dar kelias dienas...

Kitą dieną išsiruošėme į močiutės gimtadienį. Ir ten atsižymėti reikėjo...

Sėkmingai pabuvome, močiutę pasveikinome, ir... 

Tai buvo praktiškai visas mūsų prieškalėdinis maratonas. Kaip niekada vykusiai išmėtytas po gruodžio mėnesio pradžią. Tad galėjome ramiai atsipūsti ir laukti Kalėdų.

Kasdienybė

Bambų išvertę tikrai negulėjome. Vieną savaitėlę dar turėjome laiko šio bei to pasimokyti. O paskui susiorganizavome pusmečio atsiskaitymus mokyklai, kad galėtume ramiai šventes ir po jų būsiančias atostogas sutikti. 

Pasimokę iš pernykštės patirties bei bandydami atrasti raktą į racionalų UŠ vaikų testavimo / vertinimo procesą, ieškojome būdų, kaip vaikus vertinti iš to, ko jie mokėsi, ne kaskart iš viso kurso (kaip kad praktiškai buvo ankstesnėje mokykloje). Šioje vietoje, regis, pavyko rasti neblogą sprendimą – pasitelkus DI įrankius pavyko pakankamai gretai vaikams paruošti vertinimo užduotis iš to, ką konkrečiai jie mokėsi. Viso to pasekoje vertinimas išėjo, sakyčiau, tikrai prasmingas – be bereikalingos frustracijos, žinant, ko iš to nori, ir realiai parodantis, kas kur yra.

Na, o tarp visų testų, kurių realiai turėdavome kas dieną po vieną ar du, bandydavome visaip kaip prasiblaškyti... Labiausiai tam tiko fizinė veikla... :))

Taip pat visai neblogai smegenims pailsėti leisdavo naujas Magdės žaislas – nedidukė Kalimba, kuria Magdė mokėsi įvairių kalėdinių melodijų...

Į pabaigą ėjo ne tik atsiskaitymai, bet ir visi vaikų lankomi būreliai. 

Magdė metus užbaigė su savo kalėdiniu filmuku, kuris buvo demonstruojamas ir šio Moksleivių centro kalėdiniame renginyje, kuriame nepavyko sudalyvauti.

Videomeno būrelio vaikai prieš šventes taip atsipalaidavo, kad paskutiniąją pamoką Magdė čia buvo viena... Teko man jai kompaniją palaikyti mokytojos surengtame Kahoot'e... Nepatikėsite, Magdė prieš mane laimėjo... :)

Tai buvo paskutinis priešatostoginis užsiėmimas, po kurio Magdė pasinėrė į Kalėdų laukimą.

Norėjosi ir draugėms dovanų priruošti, ir namus pasipuošti. 

Labai norėjo mergužėlė pasistatyti eglutę savo kambaryje ir ją savaip padabinti. Nes kur gi ji dės tas draugėms ruoštas dovanas?.. Daug čia ji jų darė pridarė, tik štai per darbus darbelius namai gerokai apsijaukė, todėl teko sutarti – eglutė bus, bet kambary tvarka irgi turi atsirasti... Tad šioje vietoje teko raitotis rankoves ir kiek apsikuopti...

Liutauras, pamatęs Magdės eglutę, užsimanė irgi savo kambarį pasipuošti... Ieškojome tad ir jam nedidelės kalėdinės puošmenos...

Kai jau visi buvo patenkinti, teko sugalvoti, kaip čia kituose kambariuose kalėdinę nuotaiką susikurti... Svetainėje statyti trečiosios eglutės kaip ir nebesinorėjo. Pasitelkę fantaziją ir neseniai buvusios kelionės į Ispaniją idėją, išsisukome štai taip...

Kalėdos

Kai atsiskaitymai mokyklai buvo baigti, namai papuošti, taip palengva ramiai ir pačios Kalėdos atėjo... Turbūt pirmą sykį po ilgo laiko be skubos ir beprotybės...

Kūčių stalas su Magdės pagalba buvo padengtas, visi, kas prie jo turėjo būti, susirinko, beliko stabtelėti prieš metų pabaigą ir pasidžiaugti tuo, kad galime štai taip visi kartu leisti laiką... Mums, kaip introvertams, kuriems geriausios šventės – tesiog būti namuose, nieko daugiau iki pilnos laimės ir netrūko...

Kalėdų rytą draugams išsiuntinėjome savo Kalėdinius-šventinius palinkėjimus. Jei jūs jų tąsyk iš mūsų nesulaukėt, čiupkit ir laikykit pasidėję, kad visiems metams užtektų. ;)

Tiesa, vis tik vienas kalėdinis akcentas buvo uždėtas prieš pat Kalėdas... Buvome pakviesti į kalėdinį spektaklį, kuriame vaidino Magdės draugė. Spektaklis „Dėkingumo dovana“, surengtas „Bibilijos kelio“ bažnyčios, buvo tikrai įspūdingas! Ir tikrai vertas pažiūrėti dar ne kartą su vaikais. Jei turėsite progą, labai siūlau pažiūrėti šio spektaklio įrašą. Mums tikrai labai patiko. 

Dar sykį vaikai panoro išlįsti iš namų, kai sužinojo, kad kinoteatruose jau rodoma filmo „Ežiukas Sonic“ 3-oji dalis. Greitai susiorganizavome su keliais draugais ir kartu visi nuėjome. Ir nors antroji šio dalis mums, suaugusiems, pasirodė daug vertingesnė, daugumai vaikų vis tik labiau patiko šioji, trečia filmo dalis. Vienintelė Magdė pripažino, kad šioje dalyje buvo per daug efektų ir mažokai pačios istorijos...

Kaip ten bebūtų, filmo finalas davė užuominą į tai, kad bus ir ketvirtoji dalis, kurios lauksime ne mažiau, nei laukėme šiosios.

Kaip po truputį išmušė ir paskutinė metų valanda... Fejerverkų patys leisti nepraktikuojame, tačiau bengališkų ugnelių paprastai neatsisakome. Tad joms bežaižaruojant linkime gražių, jaukių, šiltų, ramių ir visaip kaip spalvingų, prasmingų metų!

Tuo pačiu ir video:

Planavimas ADHD stiliumi

Šis mano tekstas buvo surašytas 2022 metų pradžioje. Tačiau kadangi jis buvo kito iiiilgo teksto antroji dalis, kuri visada man pačiai pradingdavo informacijos jūroje, pagalvojau, kad verta jį iškelti atskirai iš naujo. :) O kada geresnis laikas, jei ne metų pradžioje? :) Juo labiau, kad supratau, jog jau kelerius metus vis dar naudojuosi šiais planavimo principais. Ir jei net ne 100 proc. visada apie juos prisimenu, visgi nuolat prie jų grįžtu. O tai jau šį tą reiškia turbūt... :D 

Iliustracija pasiskolinta iš eventbrite.com

Visada pavydėjau žmonėms, kurie ima, susiplanuoja, padaro, ir nesuka dėl to galvos. Tačiau jei jūsų smegenys yra iš tų neramiųjų, kurios nuolat meta kelią dėl takelio, o sukę apsukę ratą jau ir pamiršta, kuriuo takeliu buvo eita, kurios nuolat suka mintį po minties, nuklysdamos į neįtikėčiausius minčių ir idėjų užkaborius, žinokite – mums pakeliui. Ir jei norite prisijaukinti planavimą, jums nepadės jokie guru, kurių smegenys veikia kitaip nei jūsiškės. Tačiau sau padėti jūs tikrai galite. Svarbiausia – suprasti, kas vyksta jūsų smegenyse ir kas jums iš tiesų trukdo susiplanuotus darbus atlikti, o tada pašalinti kuo daugiau tų dirgiklių, kad kuo lengviau būtų grįžti iš tų klystkelių į pradinį taką. 

Nesu neskystanti ir visažinė, tačiau pasidalinsiu tuo, ką jau pati esu išsiaiškinusi, išbandžiusi, ir kas man pačiai labai padėjo.

I. Pradžioje jūsų laukia sunkiausia dalis – turite sėsti, susikaupti ir susirašyti visas jus kamuojančias mintis – planus, darbus, svajones, vizijas, norus, kurių turite savo gyvenime. Kalba eina ne apie rytojaus planus, savaime suprantama, bet apie kiek stambesnius, tokius, kuriems įgyvendinti prireiktų na, bent jau mėnesio... O dar geriau – ir ilgesnio laiko tarpo. Kuo daugiau tokių norų pasikapstę po savo smegenų vingius suguldysite ant popieriaus lapo, tuo lengviau bus judėti toliau. Vieniems tinka taip vadinamo svajonių žemėlapio būdas, kitiems labiau pasiteisina sunumeruoti sąrašai, todėl žiūrėkite, kas jums patiems atrodo aiškiau. Tačiau, kad visai nebūtų jovalas, išskirstykite savo vizijas ir planus į keletą pagrindinių sferų, kiekvienai skirdami po atskirą lapą ar lapo dalį. Sferų gali būti nuo 3 iki 9, pasirinkite jums patraukliausią ir jums aiškiausią:
 

3 sferos: 

1. Dėl savęs.

2. Dėl šeimos.

3. Dėl kitų.

7 sferos:

1. Fizinis kūnas (maistas, poilsis, sportas, sveikata ir pan.).
2. Dvasinė (santykis su Dievu, vertybės, gerų įpročių formavimas ir pan.).
3. Mentalinė / Proto (gebėjimai, saviugda ir pan.).
4. Šeima (laikas kartu, tradicijos, ritualai, charakterio, santykių tobulinimas ir pan.).
5. Socialinė sritis (bendravimas, žmonės, kurie mus supa, savanorystė ir pan.).
6. Darbinė/karjeros/profesinė sritis (savirealizacija, hobiai, jų realizacija).
7. Finansų sritis (pajamos, išlaidos, santaupos, investavimas ir pan.).

9 sferos:
1. Aš ir mano charakteris 

2. Asmeninis augimas

3. Šeima, partnerystė

4. Namai

5. Sveikata, sportas

6. Finansai

7. Darbas karjera

8. Socialinis gyvenimas

9. Laisvalaikis

Aš asmeniškai susiskirsčiau sferas iš viso pagal save ir savo turimas veiklos sritis, kurių išėjo nei 7, nei 9, o 8. :) Socialinė sritis pas mane iškrito, nes jai jaučiu mažiausią planavimo poreikį, šioje vietoje gerai jaučiuosi nieko neplanuodama ir tiesiog spontaniškai plaukdama pasroviui – jos planavimas, įtariu, mane tik vargintų... Kitų pavadinimai kiek pakito, kad man pačiai būtų aiškiau. Na, žodžiu, supratote esmę – žiūrėkite pagal save. Nes tuo naudositės jūs, o ne kas kitas. Taigi – 3-9 sritys, ir kiekvienoje jų turite susirašyti kuo daugiau norų. 

II. Tuomet atsirinkite po tris svarbiausius norus iš kiekvienos srities. Ir perkelkite juos į atskirą – metų svajonių žemėlapį/sąrašą. O gal net, jei esate didis vizionierius, į penkmečio ar viso gyvenimo planą... Čia jau žiūrėkite pagal save. Man asmeniškai buvo sudėtinga net ir metų planą supildyti, ką jau kalbėti apie penkmečio ar viso gyvenimo – supratau, kad ties tuo turiu kur padirbėti, nes kol kas mintys per daug abstrakčios, kad galėčiau jas įžodinti.  O ir šiaip įpratau žiūrėti, kur mane gyvenimas neša ir pagal tai rinktis gyvenimo veiklas...
Jei norus atsirinkote ir svarbiausius jų išsirašėte, sunkiausiąją dalį atlikote... 

Tai gali atrodyti, pvz., taip: 

Nuotrauka iš http://i.pinimg.com

Arba tiesiog taip:

Nuotrauka iš www.rebeccacollected.com

III. Dabar įdomiausia dalis, nes joje galima išmokti norus paversti tikslais, o dar svarbiau – įgyvendintais tikslais, o ne tik užrašytais popieriuje. Įsivaizduokite, kad tai, ką užsirašėte, yra tarsi didelis pyragas, kurio viso tikrai neapžiotumėte, tačiau mažais gabalėliais per laiką gal ir suvalgytumėte. Todėl jūsų pagrindinis tikslas yra supjaustyti tą pyragą dalimis ir po truputį bandyti jį įveikti. Metų vaizdą prieš savo akis jau turite. Idealu, jei visoms 3-9 sritims sugebėsite skirti daugmaž po vienodai dėmesio, tačiau neplakite savęs, jei kažkas neišeis – juk niekas negimė mokėdamas, o mes čia ir esame tam, kad visko, ko reikia, išmoktume... Galiausiai šis įrankis jums padės patiems pamatyti, kokių sričių dažniausiai vengiate ir į ką reikėtų galbūt atkreipti dėmesį... Žodžiu. Tam, kad norai virstų tikslais, reikia imti ir pradėti skaidyti tuos norus smulkesniais gabalėliais – konkrečiais žingsniais. Pradžioje pagalvokite, ką konkretaus noro įgyvendinimui galėtumėte padaryti per ateinantį mėnesį. Pasižymėkite tai mėnesio planų/tikslų puslapyje. 

Jei jus gerai motyvuoja konkretūs terminai, jums greičiausiai tiks koks nors toks formatas:

Nuotrauka iš https://bulletjournal.com

Tačiau jei prisirišimas prie konkrečių datų jus vargina, ir jums geriau matyti tiesiog bendrą vaizdą, tuomet rinkitės tokio išdėstymo principą:

Nuotrauka iš https://mashaplans.com/

Kai jau mėnesio tikslai/planai suguls ant popieriaus, tą patį padarykite su savaite – į konkrečią savaitę persikelkite mėnesio pyrago gabalėlį, kurį manote, kad galėtumėte įveikti per ateinančią savaitę. Nepergyvenkite, jei eigoje pasirodys, kad darbų susirašėte per daug – juos savaitės pabaigoje, kai peržvelgsite, ką pavyko padaryti, o ko ne, galėsite perkelti į ateinančią savaitę. Lygiai taip pat, jei visas suplanuotas užduotis atlikote, ir jūsų sąrašo punktai pažymėti kaip baigti, galite bet kada grįžti į mėnesio lapą ir iš ten atsiriekti kitą svajonių/planų gabalėlį. 

Su savaite elgiamės taip pat: kiekvieną dieną ryte skirkite bent 10 minučių tam, kad peržvelgtumėte, susiplanuotumėte, ką galite tą dieną vardan savo tikslų padaryti. Ir tai yra bene svarbiausia dalis... Nes... 

IV. Jūs galite paklausti savęs, kam viso to reikia?.. Visų pirma, tuomet, kai jūs viską pildote ranka, jūsų ADHD smegenys visai kitaip fiksuoja ir įsimena informaciją. Ne vieną kartą perrašinėdami savo svajones ir norus, jūs palaipsniui atsirenkate, kas jums vis dar svarbu, o kas tik atrodė svarbu, bet taip nėra, ir galima tai iš viso išbraukti iš dienotvarkės ar savaitės planų... Kitas momentas – jei pasirinkote BuJo variantą, galite bet kada pakeisti nusistovėjusį planuoklio formatą ir išsidėstyti savo planus kitaip... Įterpti tarp mėnesio ar savaitės planų kokį nors naujo įpročio formavimo vedlį... Nes įpročiai, kaip jau minėjau, ADHD smegenims yra labai svarbūs. Jie yra tie bėgiai, kurie neleidžia jūsų smegenims pasiklysti eilinėje naujų idėjų ir dirgiklių raizgalynėje...

Įpročių vedlys gali atrodyti štai taip...

Nuotrauka iš http://i.pinimg.com

Arba taip...

Nuotrauka iš https://bujobabe.com

Žmonės, kurie įveikė savo ADHD silpnybes, rekomenduoja išsiugdyti įprotį kas rytą prisėsti bent kelioms minutėms susiplanuoti dieną ir nuolat pildyti savo dienotvarkę viską užsirašant bei žymintis, kas jau atlikta. Pirmoji ir antroji savaitė greičiausiai bus kupinos entuziazmo, tačiau 3-4 savaitės gali pareikalauti daugiausia jėgų. Jei sukaupę visas savo valios pastangas tęsite šį iššūkį, didelė tikimybė, kad persilaušite, ir jums pavyks šį įprotį išlaikyti ilgai, ir jis taps geru jūsų pagalbininku pažabojant savo nuolat besiblaškantį protą ir mintis.

Savaitės pabaigoje (arba naujos savaitės pirmadienį rytą) sveika padaryti savaitės reviziją ir persikelti į naują savaitę tai, kas buvo nespėta padaryti, tą patį padarant ir su mėnesiu jam pasibaigus. Tai, kas liko nepadaryta, keliaus į kitą mėnesį, ir jūs išgelbėsite save nuo dar vieno pamiršto darbo... Pusmečio revizija taip pat nepatrukdytų... Gal pamatysite, kad kai kas jau tapo nebeaktualu, ir galima būtų išbraukti iš norų/planų sąrašo. O gal kai kuo norite savo svajones papildyti?.. Žodžiu, viską suguldę griežtai ant popieriaus išlaisvinsite save nuo nuolatinio pasirinkimų svorio, o tuo pačiu turėsite laisvės improvizuoti ir pridėti į savo dienotvarkę tai, ką pasiūlo gyvenimas...

Savaitės vaizdas gali sugulti tokiame šablone:

Nuotrauka iš pinimg.com

Arba tokiame: 

Nuotrauka iš https://habitsbuzz.com/

Mano turimame planuokyje savaitės atvartas atrodo taip. Dešinėje pusėje krašte susirašau savaitės planus, kurie man visada po akimis, ir visuomet lengva susigaudyti, ką reikėtų į konkrečią dieną persikelti.

Nuotrauka iš https://planuokis.com

Mano dvi pirmosios savaitės tokio planavimo principo dėka tapo labai turiningos ir produktyvios. Ir tai labai motyvuoja tęsti. Tiesa, įžengusi į antrąją savaitę trumpam buvau strigusi, kol suvokiau to priežastį – tiesiog į naują savaitę buvau persikėlusi per mažai darbų, kurie man teikė džiaugsmą, o ten užrašyti tik keli būtiniausi (gana nuobodūs) darbai neteikė jokio noro jų imtis... Vos surašiau daugiau darbų, tuoj viskas atsistojo į savo vietas ir pajudėjo iš mirties taško. Todėl jei pasijusite panašiai ir jūs, nepasiduokite – išsiaiškinkite, kas jus sustabdė, panaikinkite priežastį ir judėkite toliau.

Beje, jei po kelių savaičių entuziazmą vis tik prarasite, neplakite savęs labai. Palikite tai iki tol, kol vėl pajusite poreikį tai daryti. Ir tęskite nuo ten, kur sustojote... Edisonas lemputę irgi ne iš pirmo karto išrado... :)

Norėdami vaizdelių apie BuJo pasižiūrėti ir apie kitus bendrus principus bei niuansus pasiskaityti, užsukite į šį informatyvų vienos lietuvės įrašą. Taip pat daug informacijos rasite ir Youtube, paieškoje įvedę „how to make bullet journal“. Taip pat man patiko šis tinklaraštis apie Bullet Journaling. Na, o jei ir to nebus gana, visada galite nusipirkti BuJo autoriaus knygą ar paskęsti interneto liūne, nes apie tai informacijos (bent jau angliškai ir rusiškai) tikrai yra laaabai daug...