1-2-oji rugsėjo savaitės. Žemas startas.

Na ką, mielieji – ratas apsisuko, ir po pakankamai intensyvios vasaros (apie kurią įrašą pasistengsiu kada nors dar sulipdyti) ateina ne mažiau intensyvus ruduo... 

Vasara taip paprastai irgi trauktis nenorėjo – prieš išeindama užnešė mums neaiškios kilmės virusą, nuo kurio, kaip tyčia, rugsėjo pirmąją išvirto pusė šeimos, todėl į mokslo metų pradžios šventę mokykloje nenuvažiavome... Tačiau kaip netikėtai virusas atėjo, taip netikėtai po poros dienų, dar spėjęs aplankyti ir likusią šeimos dalį, ėmė ir išnyko lyg nebuvęs...

Planavimas

Aš tuo tarpu galvoje bandau susidėlioti pernai nepasiteisinusius dalykus, ir ieškoti naujų sprendimų. Apie planavimo mėnesį jau rašiau. Ir nors viskas, atrodo, buvo surikiuota, atėjus pirmai savaitei neatlaikė realybės filtro. Jei pamenate praeitame mano įraše fotografuotą magnetukų lentą (apie ją irgi reportažas bus visai netrukus), jos vidurinį segmentą iš karto teko dvigubinti – juk užduotys centre skirtos kiekvienam vaikui individualiai, todėl jie kiekvienas turi galimybę atlikti juos sava tvarka: kol Liutauras skaito, mudvi su Magde galime pasiaiškinti matematiką. Kai skaito Magdė, Liutauras gali užsiimti rašymu ir pan... O ir perkelti žemiau brūkšnio magnetukus kiekvienam atskirai norisi. 

Išoriniame rate taip pat iš karto atsirado pakeitimas – nuėmėme tuos du mažyčius magnetukus su figūrėlėmis, nes pasimatė, kad tame rate yra daugiau bendrai daromos užduotys, kurias taip pat galima tiesiog imti ir perkelti žemiau brūkšnio, kai jau jos būna atliktos. Toks buvo Liutauro pageidavimas, ir panašu, kad jis mums šiomis pirmomis savaitėmis labai neblogai pasiteisino. 

Kitas dalykas, kurio neminėjau, yra mūsų šiemet užvesti didieji mokslo segtuvai. Idėja kilo iš to, kad pernai su vaikų sąsiuviniais buvo bėda. Jie visur migravo, nerado sau vietos, todėl kiekvienąsyk turėjom vargo, kuomet reikėdavo juos surankioti. Plius Liutauras užsimanydavo rašyti tai į sąsiuvinius platesnėmis linijomis, tai siauresnėmis, kas dar užaštrindavo padėtį, o ir pusė sąsiuvinių mokslo metų likdavo ne iki galo prirašyti. Ta proga prisiminiau amerikiečių naudojamą sistemą, kuomet visi darbai yra viename A4 formato segtuve. Tad nupirkau vaikams po du didelius sąsiuvinius dailiai išplėšiamais ir gatavai praskyliuotais lapais (po vieną linijomis ir langeliais). Į tą patį aplanką gražiai tilpo TAIP serijos lietuvių kalbos ir matematikos vadovėliai su pratybomis. Du paprasti segtuvai, tiesiog stovintys vienoje lentynoje, dabar turi savo pastovią vietą ir nebereikia sukti galvos nei man, nei vaikams. Prirašytus bet kurio dalyko lapus iš karto išplešiame ir segame į atitinkamą segtuvo vietą. Vaikams kol kas labai patinka. Man – ne mažiau. :)

 
Projektas / Biblija

Žodžiu, viskas suplanuota, sudėliota, galime kibti į darbus... Vaikai tam kartui nebuvo išrankūs. Nusprendė, kad jiems kol kas tinka ta temų tvarka, kokią surašiau. Mėnesio projektu pasirinkome Biblijos knygų „lentyną“ pagal VKUD medžiagą. Projektas nemažas, per dieną nepadaromas, todėl ėmėmės jo mažomis porcijomis.

Mums prireikė 132 vnt. degtukų dėžučių, kurias ištuštinti vaikams buvo didžiausia atrakcija...

Ištuštinę dėžutes, jų dangtukus išardėme ir pasilikome ateičai, tuo tarpu „stalčiukams“ padarėme naujus „rūbus“ – taip paruošdami skirtingų spalvų komplektus skirtingoms Biblijos knygų kategorijoms.

Viso darbo nepabaigėme, nes paraleliai reikėjo išsiaiškinti tiek pačios Biblijos sandarą, tiek susipažinti/prisiminti joje aprašomų įvykių chronologiją. Žaidimo kubelio pagalba vaikai bandė įsidėmėti, kiek iš viso knygų sudaro Bibliją, į kokias dvi dalis ji skirstoma, kiek knygų yra Senajame ir Naujajame testamentuose, kiek metų buvo rašoma Dievo knyga ir kiek autorių ją rašė.

Per ateinančias savaites bandysime artimiau susipažinti su kiekviena Biblijos knygų „serija“, o į degtukų dėžučių vidų įdėti tose knygose aprašomų istorijų iliustracijas. Neabejoju, kad bus įdomu...

  

Pasaulio pažinimas / Išvykos, susitikimai / Kūno kultūra

O kol mūsų projektas įsisiūbuos, eime prie kitų reikalų. Pareiškę, kad tema apie išradimus ir išradėjus vaikams yra įdomi, po truputėlį pradėjome čiupinėti namuose esančias knygas šia tema. Jau pernai kiek užgriebėme šią temą, kuomet tyrinėjome įvairias medžiagas, visgi per išradimų ir išradėjų prizmę į ją nežiūrėjome. Pirmosios knygos pusę jau įveikėme, žiūrėsime, kaip seksis toliau.

 

Visgi pasaulį pažinti norisi ne vien per knygas. Tik va bėda – dėl jau minėto viruso Liutauras pražiopsojo įdomią edukaciją apie bites vietovėje labai mįslingu pavadinimu – „Bedugnė“... Pasirodo, ir tokių Lietuvoje esama...

Magdei, deja, labiau rūpėjo su drauge Barbora susitikti nei apie bites išgirsti. Vis tik smalsumas padarė savo, ir dėlionė su žemaitiškais žodžiais bei jų lietuviškais atitikmenimis neliko nepastebėta...

Ir žvakę, savaime suprantama, norėjosi susukti... Bet būtinai su „Pop-it“ žaislu pašonėje... Visa laimė, šis bitės formos pasitaikė, ir mums labai į temą tiko... :) 

O štai lauke, kuomet bityno šeimininkė rodė vaško lydymo įrankius, vaikiškus bitininko apdangalus ir tuščią avilį, mano mergina nebelabai dėmesį laikė – mieliau leido laiką su drauge šnekučiuodamasi.

Išvažiuojant tik nusistebėjo, kaip taip gali būti, kad pabuvojęs bityne gali taip ir likti nepamatęs nei vienos gyvos bitės... Buvo geras pretekstas diskusijai apie elgesį prie bičių, apie vaikų saugumą ir pačių bičių „netrukdymą“, visgi turėjau sutikti su Magde, kad būnant bityne tikrai norėjosi bent akies krašteliu pamatyti bites... Ta proga būtinai kada nors pas dar kokius nors bitininkus trauksim į svečius.

O kol ta mintis subręs, mes jau skuodžiame kitur. Šį kartą – su draugais į Ribiškių pažintinį taką.

Į rankas čiumpame „Gamtos turtų medžioklės“ lapus, nuo pat pirmos minutės įtraukusius vaikus į smagų žaidimą. Ir nors pradžioje daugiausiai juoko sukėlė „gyvūno formos debesis“, nes užvertus galvą į dangų šis buvo tarsi iššluotas, po valandėlės aptikome ir tų pačių debesų, ir kitų netikėtų dalykų. Visgi kelių objektų šioje trąsoje niekam nepavyko rasti, kad ir kokie akyli buvo vaikai ir kaip nuoširdžiai bebandė viską surasti. Jei norite ir jūs įsitraukti į panašias paieškas, čiupkite, atsispausdinkite ir džiaukitės. Dovanoju!

Pirmuosius „gamtos turtus“ atradus...

Aptikome ir keistus tvarkomus griuvėsius... Kažin, kas čia buvo?

Pusiaukelėje laukė visų labiausiai laukiama dalis – piknikas. :) Ryte buvome spėję išsikepti tai progai obuolių pyrago – vaišinome juo draugus, patys vaišindamiesi ir kitų suneštomis gėrybėmis. 

Pasistiprinę vaikai tuojau puolė žaisti mūšį lazdomis (Liutauras sakė, kad tai buvo geriausia žygio dalis), ir kiek dar pabuvę traukėme atgal (iš tiesų – tai į priekį, nes trąsa žiedinė). 2,5 km mažosios trąsos (su šiokiu tokiu sąmoningu nukrypimu į šalį) mums pilnai pakako, todėl džiaugėmės, kad nepasirinkome 6 km ilgio trąsos. Nes ir trumpojoje atkarpoje nuostabiai žydėjo ir spragsėjo sprigės, skruzdės tvarkė savo skruzdėlynus, o saulė žarstė savo šilumą ir džiugino D vitamino doze... :)

Dar vieną gerą vitamino D dozę mums padovanojo „Kukurūzų labirintas“, į kurį užsukome jau visai besibaigiant savaitei. Ir nors vaikai labai entuziastingai sutiko pasiūlymą ten nuvykti, tačiau ši vieta, kurioje apsilankėme jau ketvirtą kartą, nebesužavėjo vaikų taip, kaip ankstesniais metais. Visgi didįjį labirintą praėjome, po virtą kukurūzo burbuolę suvalgėme, triušiukus paglostėme, miltų primalėme ir pilni įspūdžių grįžome namo ilsėtis nuo savaitės šurmulio. Ne veltui išmintis byloja: „Visur gerai, bet namie geriausia“...

Namuose didelių naujovių tikėtis negali, tačiau kintanti gamta vis padovanoja kokią naują patirtį... Štai – sėdi ant dviračio pasivažinėti, ir aptinki širšių lizdą, susuktą žemėje, kažkokioje landoje tarp žolių... Arba koks nors grybas idėją eksperimentui pametėja (apie tai vėliau)...

Važinėjantis dviračiais daug visokio gėrio patiri. Ir ryto žvarbą, ir atšilusio oro malonumus...

Rytą pradėjus dar su pižama, žiemine striuke ir kepure, kitąsyk, žiūrėk, jau ir be rankovių nešalta... :)

Į vasaros pabaigą vėl atradę dviračio malonumus, vaikai kas rytą mielai sėda minti pedalų. Liutaurui jau visai tinka ir ne vaikiškas dviratis, todėl dažnai iš manęs ar tėčio „pasiskolina“ vieną ar kitą. Tokiu būdu ir Magdei leisdamas pasimatuoti savo geltonąjį dviratį, kuris kitąmet jau galutinai pereis sesei...

Rašymas / Skaitymas / Literatūra / Matematika

O štai čia po gero rytinio pasivažinėjimo ir pusryčių prieina mama, įsikišdama su savo „rašymu-skaitymu-matematika“... :D Tuo būtinuoju kasdieniu užduočų bloku... Ir vaikai, vienas paskui kitą pasikeisdami, tai niurzgėdami, tai vėl entuziastingai kimba į darbus...

Rašyti nei vienas entuziazmu nedega... Visgi pakartojame su Magde ir abėcėlę, ir sakinio sudarymo taisykles, ir apie knygos bei į švyturio panašumus padiskuotuojame... Su Liutauru aptariame, kaip aprašyti vasaros įspūdžius, kokia tvarka sudėlioti žodžius į menamą žodyną...

Tada jau kimbame į knygas. Pasiėmėme iš bibliotekos draugų rekomenduotą „Agus ir monstriukai“ seriją. Liutaurui lyg ir nieko. Magdei visgi K. Kaparavičiaus knygelės labiau prie širdies...

O jei jau apie širdį prakalbome, tai Magdė vėl bando kabintis į matematiką. Turiu įtarimą, kad ne be draugės Barboros pagalbos. Mat pastaroji mėgsta matematiką ir, kiek supratau, vasarą vis juodviems susitikus bandydavo Magdę matematikos pasauliu sudominti... Todėl dar rugsėjui neatėjus jau galėjau išgirsti: „Mama, o kada mes matematiką darysime?“... Neturėjau kur trauktis. Pačią pirmą dieną teko traukti vadovėlį, pratybas, ir sėsti kartu prie šio rimto reikalo...

Liutauras, nors ir nepernelyg noriai sėdo prie matematikos, nustebino mane, pademonstruodamas, kad per vasarą praktiškai nepamiršo to, ko buvo mokytąsi prieš atostogas...

Nors aišku, spontaniškai kilę matematiniai klausimai visada yra nepamatuojamai smagesni... Kaip, pvz., suskaičiuoti, kiek sekundžių esi nugyvenęs iki savo 10-ojo gimtadienio... :D

Anglų kalba

Ne per daug entuziastingai vaikai ir į anglų šiemet kibo, vis tik šios pora savaičių parodė, kad nėra velnias toks baisus, kokį jį piešia... Ir finale vaikams visai patiko naujoji mūsų Oxford „Family and friends“ programa... Paprasta, labai aiški, o kartu ir nebanali, įtrauki su savo dainelėmis ir ekrane pateiktomis užduotimis... Tad dar kartą sakau ačiū Gabijai, kuri mums šitą medžiagą užrodė. :)

 

Eksperimentai / Dailė

Šioje vietoje grįžtu prie grybų, apie kuriuos buvau užsiminusi. Taigi – mūsų kieme išdygo mėšlagrybiai. Išsistypė daili jų grupelė žalioje žolėje – negali nepastebėti. Ir štai Liutauras lyg niekur nieko taria: 

– Mama, juk čia mėšlagrybis! Iš jo rašalą daro! Pameni? Juk per „Operatorių Kipsą“ rodė...

O taip... Prieš porą metų žiūrėtas filmas davė savo vaisių, ir mes parsinešėme tuos kelis mėšlagrybius namo. Padėjau į dubenėlį, kol rasiu laiko pagūglinti, kaip tą rašalą gaminti reikėtų... Tačiau mėšlagrybiai patys ėmėsi „darbo“ – jau po pusdienio ėmė juoduoti...

Kitą rytą jau atrodė taip...

O dar po dienos visai buvo sukiužę, palikę po savimi didelę juodą balą, kurią perfiltravę gavome juodai rudo „rašalo“ pasibandymui...

Hm... Visai nieko spalva... Primena man senuosiu dokumentus, rašytus panašios spalvos rašalu, todėl pasidarė įdomu, ar tik jis negalėjo būti taip pat iš mėšlagrybių gamintas..? (Kol kas neturėjome laiko tuo pasidomėti). Taigi – eksperimentas su rašalu pavyko, tik skystis ne itin skaniai kvepia (o ko daugiau tikėtis iš dvi dienas palikto pūti grybo... :)

Magdė po neskaniai kvepiančio bandymo mieliau pasirinko parašinėti-papaišinėti įprastais spalvotais rašalais... :)

Paskui mergužėlė ėmėsi plastilino miniatiūrų meno – išmargino visus naujo plastilino rinkinio gabalėlius... :) Brolis kol kas saugo savo rinkinį neišpakuotą... Jam patinka nauji daiktai... :)

  

Muzika / Smuikas

Patinka mums visiems ir naujasis vaikų solfedžio mokytojas Eirimas, kurio vienoje pamokoje jau buvome. Solfedžio šiemet buvau pasišovusi mokyti vaikus pati, bet tokiai progai pasitaikius, tikrai mielai perleidžiu šį reikalą neeiliniam muzikos žinovui. Mes tuo tarpu tęsiame smuiko pamokas pas mokytoją Rimą ir rugsėjį pasitinkame su mini gatvės koncertėliu Žvėryne...

Daugiau būrelių šiemet vaikai lankyti nesutiko. Dar bandau įkalbėti Magdę pratęsti dailės užsiėmimus, bet ji nori piešti su manimi... Liutaurui juo labiau nieko neįsiūlau... Vaikinas paskutiniu metu labai domisi socialiniais-psichologiniais dalykais – žmonių reakcijomis, savo gebėjimais paveikti žmonių nuotaikas ir pan... O aš dar nesugalvojau, ką čia jam į tą pusę pasiūlius...

Tiek mūsų rudeninio starto. O jau kaip seksis bėgti metų maratoną, laikas parodys. :)

Kiek spėjau, tiek vaizdų kaip visada surankiojau. Gero žiūrėjimo. Susitiksime, kaip įprasta, po poros savaičių!

Suplanuokime dar vienų metų kelionę nuo taško A iki taško B.

Artėjant naujiems mokslo metams vėl tenka raitotis rankoves ir viską pradėti iš pradžių. Ankstesnių metų patirtis, be abejo, vis kirbina tą amžiną klausimą – ką daryti kitaip, kad tie planai, kuriuos mokslo metų pradžioje taip kruopščiai susidėlioji, veiktų, o ne ir liktų tik ant popieriaus ar kompiuterio ekrane...

Dairydamasi, kaip šią problemą sprendžia daug patirties turinčios amerikietės, radau nuostabų paaiškinimą, kad tų planų reikia ne tiek visų smulkmenų susidėliojimui padieniui, kiek tam, jog susipažintumėte su visomis tais metais jums aktualiomis mokymosi temomis, peržvelgtumėte turimus resursus, apmąstytumėte visa tai per vaiko (-ų) prizmę, ir paslėptumėte savo smegenų vingių saugykloje. 

Pavadinkime tai kelione nuo taško A iki taško B. Jei jūs esate bent dalinai pasimaišę dėl planavimo (ar atvirkščiai, kaip kad aš, – dėl planavimo įgūdžių trūkumo, todėl tam skiriate labai daug laiko ir pastangų, idant gudriai visa tai užmaskuotumėte:) – jums nepakenks žinoti starto ir finišo vietą, o t. y., bent preliminariai žinoti, kokias vietas aplankysite ir kokiu transportu vyksite. Tai nereiškia, kad kelionės metu niekas nesikeis, bet jūs bent apgraibomis žinosite, kurlink judate. Ir bet kada, be abejo, galėsite žvilgterėti į savo planus, juos pakoreaguoti pagal realią situaciją ir judėti toliau.

Kaip planavau pernai

Jei pamenate, mano pernai metų planai turėjo tokį formatą:

Baltuose langeliuose buvo dalykai, kurių vaikai mokėsi kartu, spalvotuose – atskirai kiekvieno iš vaikų lietuvių ir matematikos užduotys. Visų dalykų, išskyrus pasaulio pažinimą (projektus) ir tikybą, planus buvau persikėlysu copy/paste iš „Vaivorykštės“ ir „Taip“ vadovėlių mokymosi planų. Taigi, kaip suprantate, dėl didžiosios dalies planų galvos nesukau. Svarbiausią dėmesį skyriau pasaulio pažinimo temoms, kurias ėmiau atsižvelgdama į mūsų šeimos interesus ir poreikius ir kurie mums tarnavo kaip pagrindas projektinei veiklai. 

Visas savaites po vieną atsispausdinusi ant atskirų lapų ir susidėjusi į segtuvą, savaitės pabaigoje sužymėdavau, ką pavykdavo įgyvendinti. Ir tai mums iš teisų veikdavo. Kol...

Ateidavo koks gruodis, ir pasimatydavo, kad vieni dalykai nubėga greičiau į priekį, kiti kažkur velkasi uodegoje, ir visa kontekstinio-projektinio mokymosi struktūra realiai pabyra... Pradeda imti lengva panika, ir tu tarsi koks paukštelis bandai susirinkti trupinius iš to, kas praleista, kažkaip užlopyti tas skyles ir judėti toliau. Finale, žinoma, kažkaip išplaukiame visi į krantą, bet esmė ta, kad likę pusės metų planai nebeatlieka savo darbo... Ir nors man iš tiesų labai patikdavo tas bendras savaitės vaizdas, kurį pasiėmusi aš matydavau rėmus, matydavau, ką reikia apmąstyti, kokius resursus pasiruošti, įsigyti, užsisakyti iš bibliotekos ar susižvejoti sena.lt knygų jūroje, visgi... Tai man realiai sukurdavo dar papildomo planuojamojo darbo, norint kažkaip pratempti tą pusmetį.

Jei pamenate, pernai sausio mėnesį, būtent dėl šio planų išsibarstymo padariau vaikams „Žinių kuprines“:

Į jas buvo perkeltas supaprastintas Bendrųjų ugdymo planų (BUP'o) variantas, kuriame taip pat užsispalvinome tai, ką jau išmokome, su kuo susipažinome. 

Gera žinia ta, kad BUP'as yra sudarytas dviejų metu blokais, todėl šiemet to pakartotinai daryti nereikės, o ir šių metų planavimui tai man buvo atspirties taškas.

Kaip planavau šiemet

Panašaus formato, kaip kad mano kątik minėtos „mokslo kuprinės“, planus anglakalbiai mėgsta vadinti „year at a glance“ lentelėmis. Viename lape gali iš karto matyti tai, kas suplanuota visiems metams. 

Kadangi toks formatas mums pasiteisino labiau nei prieš tai buvęs savaitinis išdėstymas, šiemet planuodama pasinaudojau būtent juo. 

Pradėjau nuo griaučių – bendrų temų, daugmaž primesdama, kiek laiko tam galima būtų skirti. Tik lietuvių ir matematiką, kaip ir pernai, ilgai prieš tai mąsčiusi ir dvejojusi, vėl paėmiau iš „Taip“ serijos vadovėlių. Nieko gudriau nesugalvojau... Angliškų khanų maniškiai dėl anglų kalbos neįkanda, tad tenka rinktis iš to, kas yra. Anglų kalbos po ilgų ieškojimų pasirinkome mokytis iš Oxford leidyklos „Family and friends“ medžiagos. Su anglų šiemet planuojame pasispausti, taigi palinkėkite sėkmės... Pasaulio pažinimo temas, pervertusi BUP'ą, daugmaž parinkau pagal tai, ko pernai neužgriebėme, ir kas iš kiekvienos kategorijos mums dar liko, kas vaikų buvo siūlyta. Tikybos temas susikomplektavau iš Vaikų krikščioniško ugdymo draugijos medžiagos, kūno kultūros veiklas taip pat per daug nesukdama galvos, paėmiau iš BUP'o. Linksmiausia dalis buvo su daile ir muzika. Nes tai – mūsų mėgstamiausi dalykai, todėl ir daryti su jais norisi kažką ne taip formaliai, kaip numato tas vis linksniuojamas BUP'as. Taigi pusei muzikos veiklų paėmiau pažintį su garsiausiais muzikais ir kompozitoriais, kitai pusei – su muzikos raiška, jos klausymu, stiliais ir žanrais bei intrumentais susijusias temas. Su daile išėjo tas pats: pusė veiklų skirta garsiems dailininkams, kita pusė – įvarioms technikoms, temoms, raiškoms elementams išbandyti. Taip po truputį susidėliojo tas planas maximum. 

Kai jau šie griaučiai sugulė ant lapo, atėjo metas susižymėti tai, kas man patiko iš ankstesnių metų planų, o t.y., resursai, kuriuos galiu panaudoti vienai ar kitai temai. Nes metų eigoje, kai galvoje ir taip galybė visokių rūpesčių, dažnai pasimiršta, ką turi lentynoje. O štai kai atskirai skiri tam laiko, pamatai, kad pats iš tiesų turi daug visokio gėrio. Kadangi pas mane lentynose dauguma knygų sudėta pagal temas ir kategorijas, norėdama peržiūrėti, kas mums tiktų muzikos pamokoms, peržiūriu su muzika susijusias grožines ir dalykines knygas. Tokiu principu peršukuoju savo biblioteką, kad paskui nebūtų: „O, taigi šitą knygą turėjau, kaip galėjau pamiršti...“ Taip pat labai pasiteisina elektroninis namų bibliotekos katalogas, į kurį, tiesa, ne pilnai dar esu suvedusi turimas knygas, taigi ir paieška jame kol kas ne iki galo efektyvi... Vis tik turiu viltį jį po truputį įveikti, kad nereikėtų kas kartą kilnoti visų lentynoje esančių knygų. ;) Plius visada eigoje dar pagūglinu konkrečiai temai tinkamų knygų, kurias mėgstame užsisakyti bibliotekoje ar, jei jau kitaip neišeina, įsigyti.

Taigi... Resursų rinkimo proceso, kaip suprantate, dar nebaigiau, tačiau idėją, manau, suprasite. Štai taip dar išsiplėtė (ir dar plečiasi)  kiekvieno dalyko lentelės:

Jas įvairiais video, audio šaltiniais, literatūra pildysiu palaipsniui, kai ką dar spėdama iki mokslo metų pradžios peržiūrėti, kai ką – prieš savaitę ar dieną. Pagal situaciją. Visgi ankstesnių metų patirtis parodė, kad kuo daugiau padarysiu dabar (nesvarbu, kad paskui ir ne viskuo pasinaudosime), tuo mažiau darbo ir įtampos bus paskui. Nes, kaip jau sakiau – svarbiausia viską turėti galvoje, o jau paskui pagal visa tai lanksčiai improvizuoti ir pasiekti bent jau planą minimum. ;)

O dabar linksmoji dalis...

Kadangi vaikai irgi pareiškė norą dalyvauti renkantis vienas ar kitas veiklas, jiems ketinu atspausdinti kiek kitokius planus, nors realiai – su ta pačia informacija. Spalvomis išskirti teminiai blokai, kuriuos galima bus rinktis bet kuria tvarka. Tačiau jau pasirinkus kažkurį bloką, jį reikės „praeiti“ visą. Tarkime, pradžioje iš matematikos temų galima rintis įvairius matavimus, paskui – lygčių bloką, o tada daugybą. Lygiaip taip su projektais – apie išradimus ir jų išradėjus projektą galima pasirinkti daryti tiek sausį, tiek ir rugsėjį...

Tai irgi tas pats „year at a glance“ principas, kurį vaikai nuolat matys prieš akis ir, atlikę vieną ar kitą projektą ar jo dalį, galės užsispalvinti, ar kokių lipdukų pagalba susižymėti, kas jau išmokta. Principas panašus į taip vadinamo „mokslo namą“, kai vaikas mato, kiek ko jis yra išmokęs, o ką dar reikia išmokti. Bent jau maniškiams tai anksčiau patiko. Ar patiks šiemet, gyvenimas parodys... :)

Kaip atrodys mūsų savaitė, vis dar negaliu tiksliai pasakyti. Minčių dėliojasi įvairių. Turime variantą minimum, turime ir variantą maximum. Aš kaip ir būčiau linkusi išbandyti kilpinio planavimo metodą, kuriame vaikai ratu žingsniuotų per pasirenkamas užduotis, kurias, apart būtinųjų (lietuvių, matematikos, anglų ir smuiko namų darbų) galėtų dėliotis jiems patinkama tvarka. Kol kas toks mūsų variantas atrodo taip:

Kaip matote, mes ir toliau žaidžiame su savo mylimais magnetukais, kurių nenori atsisakyti nei vaikai, nei aš – na tiesiog limpa jie mums ir patinka. Kadangi pernai lenta, atsiradus dviejų vaikų skirtingiems grafikams, buvo perkrauta, radau kitokį sprendimą, kaip atskirti abiejų vaikų grafikus. Tam šalia mūsų ikonėlių paėmiau mini magnetukus-figūrėles, kiekvienam vaikui po vieną. Jei jau supratote, lentoje šį kartą yra dvi dalys – centre yra būtinieji dalykai, kuriuos reikia atlikti kasdien, ratu gi išdėlioti į žiedinį planavimą visi kiti. Padarius būtinuosius, galima judėti ratu. Magnetukus galima keisti vietomis, tik su sąlyga, kad jie negali būti perkelti prieš jau atliktas užduotis. T.y. tik neatliktų užduočių atkarpoje jie gali būti sukeičiami vietomis. Atliktos užduotys negali būti iškeistos į neatliktas ir atvirkščiai.

Apačioje rato brūkšnys atsirado Liutauro pageidavimu, mat jam labai patiko iškelti į kitą vietą tuos magnetukus, kurie žymi jau atliktas užduotis. Nepaneigsi – vizualūs sprendimai patinka ne man vienai mūsų šeimoje... :D

Tiesą pasakius, nežinau kol kas, ar vėl man neteks daryti vaikams atskirų lentų, nes dėl eiliškumo, faktas, bus nemažai peštynių, kita vertus, dalis uždučių yra atliekamos kartu, todėl susitarimas būtinas. Niekur nedingsi – lavinsime derybų ir kompromisų priėmimo įgūdžius. :)

Tiek turbūt šiam kartui žinių iš mano varpinės, o ten jau bus matyti, kaip visa tai veiks ar neveiks... :)