Dainuojam Biblijos eilutes. Sutvėrimas. Trečioji diena

Trečioji diena. Dainuojam ir mėgaujamės. ;)

Ir Dievas tarė: „Tesusirenka vandenys, kurie yra po dangumi, 

į vieną vietą ir tepasirodo sausuma“; ir taip buvo. (Pr 1:9)

Ir Dievas pavadino sausumą Žeme; 

o vandenų samplūdį jis pavadino Jūromis; 

ir Dievas matė, kad buvo tai gerai. (Pr 1:10)

Ir Dievas tarė: „Tegul žemė duoda 

žolę, žoles, duodančias sėklą, ir vaismedžius, 

duodančius vaisių pagal savo rūšį, […] 

ir taip buvo. (Pr 1:11)

Ir Dievas matė, kad tai gerai. (Pr 1:12b)

Ir buvo tai trečioji diena. (Pgl. Pr 1:13b)

Dainuojam Biblijos eilutes. Sutvėrimas. Antroji diena.

Pirmoji diena sėkmingai įsisavinta, judam toliau...

Ir Dievas tarė: „Tebūna tvirtuma* viduryje vandenų (Pr 1:6a)

Ir Dievas atskyrė vandenis nuo vandenų virš tvirtumos ir po ja (Pgl. Pr 1:7)

Ir Dievas pavadino tvirtumą Dangumi. Ir vakaras ir rytas buvo antroji diena. (Pr 1:8)

Dainuojam Biblijos eilutes. Sutvėrimas. Pirmoji diena.

Ilgesnes citatas ir mokytis, žinoma, tenka ilgiau, bet tuomet, kai Magdė, žiū, jau traukia iš paskos, supranti, kad vis dėlto verta... Dalinamės.

Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę.  (Pr 1:1)

Ir Dievas tarė: „Tebūna šviesa“; ir buvo šviesa. (Pr 1:3)

Ir Dievas matė šviesą, kad ji buvo gera; 

ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos. (Pr 1:4)

Ir Dievas pavadino šviesą Diena, 

o tamsą pavadino jis Naktim. 

Ir vakaras ir rytas buvo pirmoji diena. (Pr 1:5)

Pradžios skaitom knygoj, skyriuje pirmame.

Laukite tęsinio. Sukirtos jau ir antrosios bei trečiosios tvėrimo dienos giesmelės, tačiau kol pirmos dienos galutinai nesame įtvirtinę, nenoriu vaikams kvaršinti galvos su naujomis...

Dainuojam Biblijos eilutes. 1 Kor 15:3-4, Rom 5:6 ir 5:8 (papildyta)

Sukurti vaikams giesmeles labai paprasta. Išmokti – taip pat nesudėtinga. Bet va rasti progą jas nufilmuoti ir spėti vakare įkelti į kompiuterį, kurio baterija sėda daug greičiau nei man norsi – kartais ne taip jau ir paprasta... :)

Bet štai ištaikiau... Tiesa, vienam trumpam video visgi baterijos pristigo, tad laukite, kol pasikraus technika... :) Tuo tarpu gelbėja planšetė, kurios dėka galiu su su jumis pasidalinti naujausiomis mūsų giesmelėmis.

Kristus mirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus; 

ir [...] buvo palaidotas, 

ir [...] prisikėlė trečią dieną pagal Raštus.

Pirmas laiškas korintiečiams,

skyrius penkioliktas,

o eilutės – trečia ir ketvirta.

P. s. Na va, vėl kompiuteris gyvas, tad papildau:

Smilgos. Smilgos? O taip...

Susiraskite nenušienautą pievą ir apsidairykite aplink. Žolės, žolės... tiesiog žolės – atrodo iš pradžių. Bet jei įsižiūrėtume atidžiau?..

Išėjome su vaikais tradiciniam pasivaikšiojimui „iki kapinių“ – taip vadiname savo tradicinį kilometrinį pasivaikščiojimų gabaliuką. Prisijungė, žinoma, ir kaimynų berniukai, tad kompanija buvo smagi. Jau nekalbant apie tai, kad mėnesiui pas mus vieši vaikų babytė, o su ja – visada smagu...

Tačiau grįžkime prie žolių. Apsiribokime tam kartui įvairiomis smilgomis ir pažiūrėkime, kiek jų rasime aplink. Man atėmė žadą, pamačiusi, kad vien savo pievose radome 10 skirtingų rūšių (nuotraukoje jų dvylika – tik paskui atsekėme, kad dvi jų pasikartoja). Žinoma, nuskinti – viena, tačiau kai paskui reikia atrinkti, kur kuri – va čia tai iššūkis visiems... Prilipdėme visas rastas smilgas ant sienos nuo trumpiausios iki ilgiausios ir visaip kaip matavomės. Ilgiausios smilgos viršūnė pasirodė nepasiekiama vaikams net ištiesus į viršų ranką (apie 1,5 m).

Trofėjų siena. Nuo kairės (tiek kiek pavyko atsekti): smiltyninė anisanta, avinis eraičinas, zuikio ašarėlės, pašarinis motiejukas, pievinė miglė, paprastasis varputis, daugiametė svidrė, dvi lapinės viksvos, siaralapis lendrūnas, paprastoji monažolė ir dar kartą siauralapis lendrūnas. :)

Smilgomis, žinoma, neapsiribojome... Grįžome ir rugiagėlėmis bei aguonomis nešini...

Bėkit ir jūs į pievas – nustebsite, kiek ten grožio...

Gamtos stebėjimas. „Skylės“ žemėje.

Lietui palijus ne itin norisi lįsti lauk ir braidyti po šlapią žolę, ar ne?.. Bet žinokite – labai verta... Nes tik tada gali pamatyti tokį grožį, kaip „tuneliniai“, o gal „sūkuriniai“ (nežinau, kaip juos pavadinti) voratinkliai... Niekada nebuvau nieko panašaus mačiusi... Ir kaip pamatysi, jei tie perregimi gražuoliai slepiasi žolėse. Ir jei ne lietus, padabinęs juos savo „deimantais“, taip ir liktų jie nepastebėti. Nes ryte, kai rasa, mes, pelėdų šeimyna, dar miegame...

Voratinklių (na, ir, tiesos dėlei – beprasidedančių žemuogių) beieškodami dar vieną skylę (apie 15 cm skersmens) žemėje radome... Tik šios identifikuoti nepavyko – zuikio? Lapės? Kito nedidelio žinduolio?..

Tokie buvo mūsų šios savaitės radiniai. Nepabijokite ir jūs lietaus – ne tik žoles, bet ir akis praplauna... :)

Berniukų žaidimai.

Mėgaujuosi iš tolo stebėdama Liutauro žaidimus. Paprasti jie, regis, bet kas kartą mane stebina. Gal dėl to, kad, kaip ten bebūtų, tas vyriškas pasaulis man svetimas...

Gulim su Magde hamake. Dainas dainuojam, peraugusius pušų pumpurus ir augančius kankorėžius tyrinėjam... Liutauras tuo tarpu prie vandens vonios kažką kurpia. Tėvelis jau pasakė, kad vandens pompos nejungs, nes vandens ir taip prilijo su kaupu... Bet vaikiui taip norisi kažkur kažką perpilti...

Nusitvėręs šlangą, vaikišką laistytuvą pasiėmęs pilsto, iš įvairių galų orą pučia, eksperimentuoja... Neša grūnantį kibirėlį į smėlio krūvą, įtaiso ten jį ir tęsia savo bandymus. Ir taip gal kokią valandą... :)

Užsukus kaimynų berniukams (9 ir 4 metų), Magdė vėl lieka užribyje, tad eina sau gėlių skinti, knygelių spalvinti, piešti... Berniukai tuo tarpu tuoj įsitraukia į savo žaidimus. Gražu žiūrėti, kaip šie trys skirtingo amžiaus vaikiai planuoja ir per didžiulę smėlio krūvą tiesia visokias automobilių trąsas, kasa tunelius, renčia tiltus, stato servisus, vertina stichijos įtaką... Jei ne laikas miegoti, žaistų, turbūt, dar ilgai... Deja, diena su galu. 

Bet, laimei, yra kita diena, ir berniukai laimingi tęsia savo žaidimus...