Sausis. Viskas viename – lauke ir namuose

Šį sausį turbūt kiekvienas prisiminsime kaip nepaprastai baltą ir šaltą... Kas rytą galėjai matyti pasakiškus vaizdus pro langą, žiūrėti į juos ir... neatsižiūrėti... 

Ir nors šiemet sniego nebuvo tiek, kiek 2021-ųjų sausį, kai irgi skendome pusnyse, jo užteko per akis, kad būtų kuo pasidžiaugti.

Kelionės

Negaliu patikėti, bet realiai per visus šiuos šalčius su vaikais niekur toliau miesto nebuvome išvažiavę. Tačiau aš pati turėjau progą ištrūkti su drauge į Trakus. Niekada nebuvau buvusi ant užšalusio ežero. Ir štai šiemet – kai ledo storis ant Galvės jau oficiliai buvo paskelbtas storesnis nei 12 cm – ryžomės pabandyti ežero ledu nukeliauti iki Užutrakio dvaro.

Pirmieji žingsniai ant ežero buvo labai nedrąsūs. Tačiau, matant kitus žmones, lyg niekur nieko žingsniuojančius ledu, ir takus, kuriais, akivaizdu, keliauta ne vienos dešimties žmonių, darėsi vis drąsiau... Vis tik vienoje vietoje, kur, regis, buvo pilna žmonių pėdų, staiga pajutome, kad po kojomis daugėja klampaus ir šlapio sniego. Jis staiga apsėmė mūsų batus, ir mes nepastebėjome, kaip greitai adrenalinas spyrė mums į minkštąją, kad neštume iš šios vietos savo kailius. Mes vėl netrukus stovėjome ant kieto pagrindo... Uf...

Taip ir nesupratome iš kur ten ant ledo atsirado dar tas šlapio sniego sluoksnis... Tačiau vėliau jau atidžiau rinkomės ėjimo kryptį ir skrupulingiau stebėjome, kas dedasi mums po kojomis. :)

Nors kojos kiek pašlapo, man vilnonės kojinės neleido joms sušalti, o mano draugė batuose turėjo šildomus vidpadžius, tad šis nedidelis nuotykis mūsų dienos nesugadino...

Prie namų

Na, o su vaikais niekur nepavyko išvažiuoti ne todėl, kad išsigandome šalčių, bet dėl to, kad sausio mėnuo „naminukams“ – atsiskaitymų mėnuo. Dvi savaitės kasdienių testų. Paskui dar man pusmečio pastabų ir dienyno pildymas. Viso to šviesoje sausis tiesiog ištirpo laike... Bet apie atsiskaitymus kiek vėliau...

Tuo tarpu į lauką prie namų stengėmės išlįsti kai tik buvo progų. Ir su batais, ir be batų... :)

Tą momentą, kuomet sniegas lipo, pražiopsojome, todėl nei besmegeniais, nei ledo nameliais kiemas šiemet nepasipuošė. O ir vaikai jau nebežiūri į tuos dalykus taip entuziastingai, kaip būdami mažesni. Tad nuoskaudų dėl to nepatyrė. Dirbome lauke kitokius darbus: atkasinėjome kelius, nuo sniego valėme šiltnamio stogą, saulės paneles, krovėme malkas ar tiesiog ėjome pasivaikščioti... :)

Staigios temperatūrų permainos dovanojo įdomių reiškinių, kurių nebuvo tekę matyti ar patirti anksčiau. Po kelių dienų nuo užėjusios lijundos, po sniegu Magdė aptiko ledo sluoksnį, o Liutauras turėjo progą patyrinėti sušalusius šerkšno kristalus... Tokios įdomios sniego struktūros nebuvau mačiusi ir aš...

Namuose

Vis tik geriausia (o, kaip nuotraukoje matote, tai ir ne mums vieniems) – namuose. :)

O jei dar išsikepi kokių keksiukų... :)

Mokslai

Neišvengiamai, kaip rašiau, didžiąją dalį sausio po moksleivių atostogų (šitos šiemet irgi ištirpo tiek vaikams, tiek man absoliučiai nepastebėtos...) suvalgė pusmečio atsiskaitymai. Po tris testus kalboms: lietuvių (rašinys, viešas kalbėjimas ir tekstų suvokimo užduotys), anglų (skaitomo ir klausomo teksto suvokimas, gramatika / rašymas ir kalbėjimas), tuomet – matematika, istorija, geografija (Liutaurui), gamtos mokslai (Magdei), fizika, biologija ir chemija – Liutaurui. Magdei viso – 9 testai, Liutarui – 12. Nebus mano vaikai mokslininkai, tai ir mokslai tie mums einasi sunkokai. Vis tik įvertinimus vaikai užsitarnavo ne tokius jau ir blogus. Magdė kai kur išlošė dėl savo kruopštumo, Liutauras – dėl nuovokumo.

Žodžiu, kartojimosi, mokymosi ir ir testų sausį netrūko...

Atsipalaidavimui

Po įtempto mėnesio reikia kažkaip save palepinti... :) Tam įkalbu namiškius pažaisti porą stalo žaidimų, kuriuos neseniai įsigijome.

Dėl „Sparnuotųjų“ seilę varvinau jau seniai. Bet dėl aukštos kainos (vos žaidimui pasirodžius jis kainavo arti 60 eurų) nedrįsau rizikuoti. Todėl vinted'e aptikusi šį žaidimą už pusę kainos, griebiau nedvejodama. :) Nežinau, kaip jums, bet man labai dažnai stalo žaidimuose koją pakiša žaidimo taisyklių perpratimas... Skaitai, skaitai, aiškiniesi visą amžinybę, ir vis tiek paskui pamiršti... Labiausiai esu tokiu atveju dėkinga žmonėms, kurie Jutūbėj pasidalija įrašais, kaip realiai tą žaidimą žaidžia (playthrough). O kadangi šio žaidimo versija, pasirodo, yra ir elektroninė, tai man labai patiko jos pagrindu padaryta ši žaidimo apžvalga. Nors daug kur komentaruose buvau aptikusi, kad žaidimo taisyklės pakankamai sudėtingos, vis tik perkandus pačią žaidimo struktūrą viskas pasidaro pakankamai aišku. Gaila, kad žaidėme tik vieną kartą, nes dėl to, greičiausiai, vėl taisykles pamiršime, bet iš principo žaidimas labai patiko. Tiek savo strategija, tiek edukacine puse, nes tikrai daug gali sužinoti apie paukščius – jų gyvenamą vietą, kokius lizdus suka, kiek įprastai kiaušinių deda, koks sparnų ilgis, kuo minta ir pan... :)

Kitas mėnesio laimikis – žaidimas „Art society“. Šį užrodė piešimo kurse, kurį šiuo metu lankau, ir tikrai negalėjau jam atsispirti. Nors jame praktiškai nieko nesužinosite apie meną (nebent atskirai patys pasidomėsite, kokius šio žaidimo „paveikslus“ įkvėpė koks pasaulinio meno kūrinys), tačiau šiaip idėja pačiam susikurti savo „paveikslų sieną“, dalyvauti paveikslų aukcione ir pasivaržyti su savo žaidimo bendrais – labai smagi. Žaidimas netrunka ilgai, vidutiniškai apie 45-60 min., taisyklės paprastos (vėlgi – labai gelbsti jas perprasti pažiūrėjus, kaip žaidžia kiti), o kartu ir turintis intrigos iki paskutinės sekundės, nes iki pat galo gali nežinoti, ar tavo surinktoje kolekcijoje paveikslai finale bus vertingesni nei kitų žaidėjų, ar ne... :) 

Galiausiai – Liutauras gavo dovanų metalinių galvosūkių rinkinį. Tik spėkit, kas tuos galvosūkius daugiausiai rankose vartė?.. :D 

Sukome galvas ir mes, suaugėliai... Visai nieko. Gaila, kad trumpam – vieną kartą perpranti, ir nebeįdomu... :)

 

Tai va taip tas sausis ir prabėgo... Kiek sausai, kiek šaltai, gal kiek nuobodokai, bet tikrai ne lėtai... :)

Iki susitikimo vasarį! ;)