Lapkričio ir gruodžio mokslai

Sąmoningai ar nesąmoningai pradėjau kiek mažiau fiksuoti mokymosi procesą. Iš dalies – dėl to, kad kitų darbų dayg buvo, iš dalies, kad mokymosi procesas iš principo nelabai kažkuo skiriasi nuo to, kuris vyko rugsėjį ar spalį... Ir fotografuoti vaikus, palinkusius prie tų pačių sąsiuvinių – na, nei jums, greičiausiai, įdomu, nei man pačiai kažkas naujo... :) 

Tad pasidalinsiu ne gausiai šįkart... Tiek, kiek pavyko užfiksuoti...

Tikyba

Kadangi mes ne katalikai, neturime griežtų advento tradicijų. Visgi vaikai neatsilaiko norui turėti advento kalendorių – jau lapkričio viduryje parduotuvėje nusižiūri po mini šokoladukų „kalendorių“... Nelabai man ta saldi dantų gadinimo idėja patinka, todėl pagalvojau, kad ne pro šalį būtų padaryti ką naudingesnio šiam metų laikui. Norėjau jau anksčiau pasidalinti – gal kam visai būtų pravertę gruodį, na bet, yra kaip yra... Nespėjau. 

Visą mėnesį kasryt dainavome kiekvienai savaitei mano parinktas Biblijos citatas, plius turėjome kaip šeima po vieną darbą dienai, kad iki Kalėdų pasibaigtume suplanuotus darbus ir pasiruoštume šventėms. Citatas iš anksto įdainavau, kad iš karto ryte būtų galima jų paklausyti. Ir sumečiau viską į ekselio failą, kad ir tie, su kuriais šia idėja spėjau pasidalinti, galėtų pasinaudoti...

Na, o kol paprastos dienos ėjo, mokėmės kaip įprastai, stengdavmiesi nepasiduoti prieššventinei pasaulio psichozei... 

Kalbos

Didžiausias iššūkis šiuos mėnesius vaikams buvo skaitomų knygų pasirinkimas... Net nebežinau kartais, ką ir besiūlyti... Sunkiai. Tikrai labai sunkiai renkamės skaitomas knygas. Apie privalomą literatūrą net nekalbu... Į ją vaikai žiūri iš viso kaip į iš kitos planetos atkeliavusį nesuvokiamą ir neaktualų reiškinį... Kitas knygas gi bandau rasti per draugų ir bibliotekininkų rekomedacijas... 

Liutauras šiaip ne taip iškankino (tikrąja ta žodžio prasme) T. Arts knygą „Paklydusios sielos“, kurią ir pats išsirinko, ir pradžioje lyg visai su susidomėjimu skaitė... Bet galiausiai liko visai jai apatiškas ir baigė ją skaityti tik dėl to, kad realiai aš „priverčiau“ baigti... Po jos bandžiau įsiūlyti bent ką, kur gvildenamos socialinės temos, na, nes... na vis tiek kažką „pagal programą“ reikia perskaityti... Bet vis tiek neradau nieko, kas kabintų... 

Jei atvirai, nelabai dar Liutaurui rūpi tie socialiniai klausimai, kurie numatyti programoje... Todėl nei „Atžalynas“, nei „Musių valdovas“, nei, kaip aštresnių pojūčių mėgėjui, – „Dienoraštis iš bunkerio“... netiko... Taigi visas gruodis toks ir buvo, galima sakyti – bandymų-atmetimų mėnuo... Tam kartui ties „Baidykle“ nutūpėme... 

Matematika / IT

Matematiką, kad ir kaip ji vaikams nepatiktų, vis tiek tenka gvildenti... Vis bandau vaikams įdiegti tą supratimą, kad viskas pasidaro bedarant, ir kad net sunkiausias temas galima įveikti bei pasijusti nugalėtoju... Na bet... Ne visiems lemta turbūt taip mylėti matematiką, kaip kad ją mylėjau aš pati mokyklos laikais... :)

Su IT pasauliu yra kiek paprasčiau. Na, aš, tiesa, nekalbu apie programavimą, kurio vaikai negali pakęsti, bet apie tai, kaip praktiškai galima naudotis kompiuterinėmis programomis.  Kadangi vaikai pakankamai laisvai nardo po audio, video ir medijos transliavimo montavimo programas, kartais pasimiršta, kad jie gali nemokėti naudotis kiek elementaresnėmis programomis, tokiomis, kaip word’as, eksel’is ar powerpont’as.  Todėl pasiėmę nedidelį projektėlį, bandėme pasitikrinti, kokių žinių kiekvienam trūksta šiose programose. Užduočiai sugalvoti, į pagalbą pasitelkiau DI, kuris greitai sumetė užduotį, reikalingus pasiekti tikslus, ir vaikai kibo į darbą...

Gamtos mokslai

Toliau imdami temas pagal planą, baigiame su judėjimo temomis ir aiškinamės medžiagą apie jėgas... Na, visos tos gravitacijos, trintys, slėgiai, skirtumas taro svorio ir masės... Temos per daug nesudėtingos, todėl greitai per jas persiritame.

Su Liutauru biologijoje persikeliame į augalų karalystę ir bandome surankioti po šiuolaikinius vadovėlius gerokai pabirusią medžiagą...

Humanitariniai mokslai

Tuo tarpu geografijoje kapstomės po bazinius geografijos terminus su Magde ir po Europos sąjungos niuansus su Liutauru... 

Istorija teka toliau sava senųjų civilizacijų vaga. Ir nors vadovėliuose nėra tam kartui nieko apie senąsias Indo ir Majų civilizacijas, būtent į jas pasiglinаmе tuokart... :)

Sportas ir sveikata

Ne paslaptis, kad mūsų šeimos vyrukai labai mėgsta pirtį. Tačiau kadangi aš karščio – o tame tarpe ir pirčių – nemėgstu, teko jiems susitaikyti, kad manęs į šį reikalą neištemps... Susirado patys kokią tai sporto salę su pirtimi, ir dabar abudu jau kelintą savaitę ten važiuoja – tiek pasportuoti, tiek ir pasišildyti. Gerai ir jiems, ir man... :)

Menai / Technologijos

Kol vaikinai sportuoja, mergaitės namuose įvairiais rankdarbiais užsiima. Magdė sumąstė išbandyti kilpinių kilimų gamybą. Atėjo pas mane su prašymu nupirkti jai kilimų gaminimo adatą, o aš tik šast, savo rankdarbių spintą atidariusi ėmiau jai ir įteikiau ją... Mat ir pati prieš keletą metų buvau susigundžiusi išbandyti šią techniką. Deja, man tuomet nepavyko. O štai Magdei visai neblogai sekėsi...

Tiesa, jos gaminti kilimukai buvo nedidukai, daugiau pasibandymui, bet ir tokius pagaminti bei pasidžiaugti rezultatu buvo gera... :)

Tuokart susipažinome dar su dviem didžiais muzikantais – L. van Bethovenu ir F. Šumanu, taip persiritę į romantizmo epochą...

Be viso to buvo dar keletas improvizacinių vakarų... :)

Vis tik improvizacijos pas mus nenuoseklios... Nuoseklus tik Liutauro grojimas smuiku, apie kurį jau užsiminiau ankstesniame įraše... Liutauras šį pusmetį tikrai puikiai padirbėjo.

Prieš šventes

Mes gi su Magde nuosekliai darbavomės namuose prieš šventes. Kalėdinės eglutės Magdė šiemet užsimanė savo kambaryje, todėl svetainė apsiribojo alijošiaus papuošimu... :)

Na, gerai, ne visai... Papuošėme dar ir krosnį (jei ką, gipsinė Afroditės galva čia ne prie ko, papuošimai – žemiau jos). Tos medinės nuopjovos, ant kurių yra išdeginti užrašai su tam tikromis Rašto citatomis, labai patinka Liutaurui. O ai dar šiemet juos sukomponavome kartu su girlianda, visiems patiko.

Ta proga atnaujinau ir du metus nekeistą stovėjusią sausą kompoziciją virtuvėje ant palangės. :)

Na ir, žinoma, stalas pasipuošė staltiese bei žiemos kompozicija... :)

Liutauras savo kambarį pasipuošė savaip... :)

Tokiomis nuotaikomis, visi nusiteikę kiek paatostogauti ir paskui jau kibti į metinius atsiskaitymus, ir užbaigėme šiuos metus...

Lapkričio bei gruodžio veiklos ir draugystės

Po lietumi ir dargana verkšlenančio spalio, pagaliau sulaukėme šiokio tokio šaltuko, kuris tuoj ginė į lauką fiksuoti gamtos grožybių...

Atsisveikinimas su rudeniu. Šilėnai.

Tuoj sukrutome, kad prieš žiemą gerai būtų dar susirinkti ir užbaigti sezoną... Ta proga paskutinį kartą šį rudenį išsikepėme su draugais šašlyko, tačiau jau nebesinorėjo puotauti lauke – lindome į namus ir valgėme šiltai.... :)

O bevalgant ir bebendraujant, žiūrėk, vaikai panorėjo kitąkart susiorganizuoti žygį po apylinkes... Šilėnų trasa,  tiksliau – jos gabaliukas nuo Šilėnų iki mūsų namų – tiko tam puikiai. Tereikėjo vaikus iki Šilėnų nuvežti, o jau nuo ten jie patys grįžo pėsčiomis...

Kaip matyti iš jų pačių darytų nuotraukų, laiką jaunimėlis praleido puikiai. ;)

Magdė tuo tarpu mėgavosi atvažiavusios pas ją draugės kompanija ir į žygį „su dičkiais“ eiti nenorėjo...

Žiemos grožybės Varnikuose

Dar kitą savaitę, kai šiek tiek pasnigo, susigalvojom patikrinti, kaip šaltuoju metų laiku atrodo mūsų mylimas Varnikų pažintinis takas...

Neprašovėme... Na tikrai laaaaabai gražu ten tokiu metų laiku. Kai nėra nei uodų, nei saulės kaitros...

O kadangi visai šalia – Trakai, kaip gi po visko neužsukus į Kibinlarą pasimėgauti kibinais ir kitais skanėstais...

Ši mūsų, Amos ir Eglės vaikų kompanija – tarsi kumštis, kuriame visiems visada gera, smagu ir norisi dar ir dar susitikti... Todėl nenuostabu, jog vaikai ir patys ne kartą organizavosi susitikimus be mūsų, mamų, šventė Emilijos gimtadienį su nakvyne, nakvojo pas mus – žodžiu, išnaudojo visas galimas progas... :)

Veiklos namuose

O kai jau draugų būdavo per daug, mėgavomės šeimos narių kompanija namuose, į kuriuos vienu metu vėl trumpam buvo sugrįžęs stalo žaidimų azartas...

Tarpe žaidimų įsipaišė ir mūsų tradicinė kasmetinė fotosesija, kurios metu pasidarome dvejopas nuotraukas – rimtas ir ne visai rimtas... Rimtas išsiuntinėjame kaip kalėdinius atvirukus draugams ir artimiesiems, o ne visai rimtas tiesiog pasiliekame sau ir jums parodyti...

„Užklasinė“ veikla...

Liutauras toliau sėkmingai lanko jaunimo susirinkimus Vilniaus Malonės bažnyčioje... Labai dėl šių susitikimų džiaugiuosi. Jau pernai po Discovery stovyklos norėjau jį įkalbėti šiuos susirinkimus lankyti, tačiau pats jiems pribrendo tik šiemet. Su malonumu penktadienio vakarus leidžia bendraminčių apsuptyje.

Kadangi Liutaurui nepaprastai yra patikęs Aurimo Valujavičiaus filmas „Irklais per Atlantą“, kurį žiūrėjome gal tris kartus, tai vos tik Aurimas paskelbė apie jo susitikimą su žiūrovais ir video medžiagos apie kopimą į tris jo aukščiausias kalnų viršūnes peržiūrą, nutarėme su Liutauru sudalyvauti. Irgi visai patiko...

Šventės

Na, o gruodį, kaip visada, buvo daugiau šventinių nei kasdienių susitikimų. Pirmas tokių – močiutės gimtadienis gruodžio pradžioje... 

Paskui – kalėdinis koncertas, kuriam Liutauras šiemet labai ruošėsi ir tikrai džiaugiausi bei didžiavausi jo šio pusmečio pasiekimais... 

Kūrinys (F. Seitzo koncertas Nr. 5 D-dur, 1 dalis) jau tikrai ne iš pačių lengviausių, todėl tikrai buvo ką veikti jį mokantis...

Na ir, žinoma, pačios Kalėdos... Liutauras, anksčiau visada apsiribodavęs vos keliais Kūčių patiekalais, šiemet metė sau iššūkį paragauti absoliučiai visų patiekalų... Taip jaunuolio mėgstamiausių patiekalų sąraše atsirado silkė pataluose ir silkė su morkomis... Žodžiu, kaip suprantate, gyvenimas juda į priekį... :)

O po švenčių, kai jau įsisiūbavo mokyklinės atostogos ir pagaliau gerai pasnigo, kiemas vėl prisipildė klegesio... Nes juk ar gali kas būti geriau nei rogės, kurias gali kaimo keliukais patampyti traktorius?.. :))

Kalėdinių atostogų metu ir šiaip namai buvo pilni žmonių – tai vienas Liutauro draugas liko nakvoti, tai paskui iš karto dviems naktims kitas, po jo estafetę perėmė Magdė, pasikvietusi draugę pas save sutikti Naujųjų ir taip pat praleisti kartu porą dienų...

Taip atėjo ir Naujieji... Natūraliai, paprastai, smagiai...

Linkime ir jums, kad viskas gyvenime tekėtų ramiai ir natūraliai. Kad kiekviena diena dovanotų kažką, kas jus augintų, džiugintų ir stiprintų! Gražių ir prasmingų 2026-ųjų!