Lapkričio bei gruodžio veiklos ir draugystės

Po lietumi ir dargana verkšlenančio spalio, pagaliau sulaukėme šiokio tokio šaltuko, kuris tuoj ginė į lauką fiksuoti gamtos grožybių...

Tuoj sukrutome, kad prieš žiemą gerai būtų dar susirinkti ir užbaigti sezoną... Ta proga paskutinį kartą šį rudenį išsikepėme su draugais šašlyko, tačiau jau nebesinorėjo puotauti lauke – lindome į namus ir valgėme šiltai.... :)

O bevalgant ir bebendraujant, žiūrėk, vaikai panorėjo kitąkart susiorganizuoti žygį po apylinkes... Šilėnų trasa,  tiksliau – jos gabaliukas nuo Šilėnų iki mūsų namų – tiko tam puikiai. Tereikėjo vaikus iki Šilėnų nuvežti, o jau nuo ten jie patys grįžo pėsčiomis...

Kaip matyti iš jų pačių darytų nuotraukų, laiką jaunimėlis praleido puikiai. ;)

Magdė tuo tarpu mėgavosi atvažiavusios pas ją draugės kompanija ir į žygį „su dičkiais“ eiti nenorėjo...

Dar kitą savaitę, kai šiek tiek pasnigo, susigalvojom patikrinti, kaip šaltuoju metų laiku atrodo mūsų mylimas Varnikų pažintinis takas...

Neprašovėme... Na tikrai laaaaabai gražu ten tokiu metų laiku. Kai nėra nei uodų, nei saulės kaitros...

O kadangi visai šalia – Trakai, kaip gi po visko neužsukus į Kibinlarą pasimėgauti kibinais ir kitais skanėstais...

Ši mūsų, Amos ir Eglės vaikų kompanija – tarsi kumštis, kuriame visiems visada gera, smagu ir norisi dar ir dar susitikti... Todėl nenuostabu, jog vaikai ir patys ne kartą organizavosi susitikimus be mūsų, mamų, šventė Emilijos gimtadienį su nakvyne, nakvojo pas mus – žodžiu, išnaudojo visas galimas progas... :)

O kai jau draugų būdavo per daug, mėgavomės šeimos narių kompanija namuose, į kuriuos vienu metu vėl trumpam buvo sugrįžęs stalo žaidimų azartas...

Tarpe žaidimų įsipaišė ir mūsų tradicinė kasmetinė fotosesija, kurios metu pasidarome dvejopas nuotraukas – rimtas ir ne visai rimtas... Rimtas išsiuntinėjame kaip kalėdinius atvirukus draugams ir artimiesiems, o ne visai rimtas tiesiog pasiliekame sau ir jums parodyti...

Liutauras toliau sėkmingai lanko jaunimo susirinkimus Vilniaus Malonės bažnyčioje... Labai dėl šių susitikimų džiaugiuosi. Jau pernai po Discovery stovyklos norėjau jį įkalbėti šiuos susirinkimus lankyti, tačiau pats jiems pribrendo tik šiemet. Su malonumu penktadienio vakarus leidžia bendraminčių apsuptyje.

Kadangi Liutaurui nepaprastai yra patikęs Aurimo Valujavičiaus filmas „Irklais per Atlantą“, kurį žiūrėjome gal tris kartus, tai vos tik Aurimas paskelbė apie jo susitikimą su žiūrovais ir video medžiagos apie kopimą į tris jo aukščiausias kalnų viršūnes peržiūrą, nutarėme su Liutauru sudalyvauti. Irgi visai patiko...

Na, o gruodį, kaip visada, buvo daugiau šventinių nei kasdienių susitikimų. Pirmas tokių – močiutės gimtadienis gruodžio pradžioje... 

Paskui – kalėdinis koncertas, kuriam Liutauras šiemet labai ruošėsi ir tikrai džiaugiausi bei didžiavausi jo šio pusmečio pasiekimais... 

Kūrinys (F. Seitzo koncertas Nr. 5 D-dur, 1 dalis) jau tikrai ne iš pačių lengviausių, todėl tikrai buvo ką veikti jį mokantis...

Na ir, žinoma, pačios Kalėdos... Liutauras, anksčiau visada apsiribodavęs vos keliais Kūčių patiekalais, šiemet metė sau iššūkį paragauti absoliučiai visų patiekalų... Taip jaunuolio mėgstamiausių patiekalų sąraše atsirado silkė pataluose ir silkė su morkomis... Žodžiu, kaip suprantate, gyvenimas juda į priekį... :)

O po švenčių, kai jau įsisiūbavo mokyklinės atostogos ir pagaliau gerai pasnigo, kiemas vėl prisipildė klegesio... Nes juk ar gali kas būti geriau nei rogės, kurias gali kaimo keliukais patampyti traktorius?.. :))

Kalėdinių atostogų metu ir šiaip namai buvo pilni žmonių – tai vienas Liutauro draugas liko nakvoti, tai paskui iš karto dviems naktims kitas, po jo estafetę perėmė Magdė, pasikvietusi draugę pas save sutikti Naujųjų ir taip pat praleisti kartu porą dienų...

Taip atėjo ir Naujieji... Natūraliai, paprastai, smagiai...

Linkime ir jums, kad viskas gyvenime tekėtų ramiai ir natūraliai. Kad kiekviena diena dovanotų kažką, kas jus augintų, džiugintų ir stiprintų! Gražių ir prasmingų 2026-ųjų!