3 diena: Štutovas ir Gdansko senamiestis.
Ne pirmą kartą taip jau sukrenta, kad per mūsų keliones išpuola Dariaus gimtadienis. Ta proga šios dienos planą atiduodame solenizantui į rankas. Nors dienos pradžia skendi ryto miglose, nutariame trumpai pasibūti prie jūros, o paskui traukti į Gdanską.
Šį kartą prie jūros 2,5 km traukiame pėsčiomis. Galima iki pat paplūdimio nuvažiuoti ir automobiliu, kaip kad darėme vakar vakare, tačiau dieną ne visada ten rasi vietų automobiliui pasistatyti. O ir prasieiti šį kartą norime. Aišku, keliaujant pėsčiomis pakeliui yra daugiau pagundų patuštinti piniginę... Ką vaikai netrukus ir padaro...
Jūra ir šįryt mus pasitinka tokia, kaip vakar – ne itin šilta ir rami. Tačiau mums, karštiems lietuviams labai tinka ir tokia. :)
Lenkai kiek santūresni – tokiu oru pliaže žmonių nors yra, bet ne marios, o į vandenį lenda tik vienas kitas.
Atsigaivinę traukiame Gdansko link. Pakeliui papusryčiaujame ten pat, kaip ir visada. Cezario salotos pusryčiams sueina beveik visiems... :)
Apie Gdanską labai daug neskaičiau prieš kelionę, visgi užsukau pas Augustiną į jo AŽ keliones, pažiūrėti jo rekomendacijų. Patinka mums jų kelionių aprašymai. Ir nors mes – kitokie keliautojai / poilsiautojai, pasiimu iš ten tai, kas galėtų būti visai įdomu. Pradedame nuo miesto centro, iki kurio prieš porą metų taip ir neprisikasėme lankydamiesi šiame mieste.
Navigacija rodo avariją netoli centro, todėl Į Gdanską sukame alternatyviu keliu, zigzagais vingiuojančiu pietinėje miesto pusėje pro bastiono fragmentus. Įvažiuojame pro Žemumų vartus (Brama Nizinna)...
Beveik atsitrenkiame į Baltąjį bokštą, pravinguriuojame dar keliomis senamiesčio gatvelėmis...
Pakeliui dar pamatome Aukštumų vartus...
Ir štai mes jau čia – prie modernaus Šekspyro teatro, kur paliekame automobilį ir toliau leidžiamės tyrinėti senamiesčio pėsčiomis.
Liutaurą važiuoti į kokį didesnį miestą visada gali sugundyti pasakydamas, kad jame bus paspirtukų, kuriais galės pasivažinėti...
Magdę gi gali sugundyti suvenyrų parduotuvėlėmis... :) Todėl, dairydamiesi po įspūdingai po karo atstatytą vieną iš pagrindinių Gdansko senamiesčio gatvių – po taip vadinamą Karalių kelią, leidžiamės tuo pačiu ir į jų paiešką, šaudami kelis zuikius iš karto...
Kadangi į šią gatvę įlindome ties jos viduriu, teko kiek pasiblaškyti tiek į vieną, tiek į kitą pusę.
Čia išlindome pro Aukso vartus, atsidurdami prie buvusio kalėjimo bokšto, čia vėl lindome atgal...
Eiti į turistinių objektų vidų netroškome, todėl Rotušę ir Artūro dvarą su greta esančiu Neptūno fontanu tiesiog pakeliui užskaitėme kaip pamatytus.
Kai kas jau mėgavosi ledais, o kai kas – gatvės menininkų darbais.
Pagaliau aptikome ir Magdės ieškotas suvenyrines. Juk draugams parvežti lauktuvių – šventas reikalas... :)
Kai jau suvenyrų parduotuvėlės nusiaubtos, judame toliau. Pro Žaliuosius vartus išeiname iš Karalių kelio ir atsiduriame Motlavos upelio krantinėje. Vartai, deja, visai ne žali, o gavę pavadinimą nuo anksčiau ties šia vieta buvusio žalio tilto.
Moltavos krantinė mums pasirodė labai jauki. Man priminė Kopenhagą.
Netoliese aptikome stilingą „Piratų laivą“, kuris, pasirodo, šiuo upeliu netgi plukdo turistus. Gerokai tuo abejojome, matydami aplinkui keletą žemų tilčiukų, kol nesužinojome, kad vienas jų yra pasukamas tiltas! Pasisukęs išilgai upės tekmei, jis praleidžia laivus praplaukti, o paskui atsisuka atgal. Tikrai įdomus sprendimas.
Perėję vienu iš tiltų, pašmirinėjame kitapus Moltavos.
Iš čia atsiveria puikus vazdas į Didįjį kraną – dar vieną ikoninį Gdansko pastatą.
Ir jaukią saldaininę, į kurią mus jau tempia vaikai... :D
Pagaliau mes jau po Didžiuoju kranu, kurio mechanizmus senovėje sukdavo žmogaus jėga – štai į šį ratą sulipę vyrai sukdavo jį, taip traukdami aukštyn ir žemyn grandines, laikančias kraunamus ir iškraunamus į laivus krovinius...
Vėl grįžtame į senamiesčio gatveles, kuriose vaikai vėl rieda paspirtukais, o mes ramiai pėdinam grožėtis kitomis miesto detalėmis.
Prieiname jaukų Keturių kvartalų fontaną (Fontanna Czterech Kwartałów) Šv. Dvasios gatvėje, simbolizuojantį keturių istorinių kvartalų susidūrimą (Siaurojo, Žemojo, Žvejų ir Kogo). Visuose kampuose gulintys liūtai taip ir kviečia nusifotografuoti. Bėda ta, kad aplinkinės gatvelės restauruojamos, tad gerą rakursą nelabai tuokart radome...
Taip mus užklumpa gražus pavakarys. Skraido kamanės, kvepia levandos, ant paspirtukų dūzgia laimingi vaikai ir... tėvai... Ko daugiau bereikia?.. Tobula diena gimtadieniui.
4 diena: poilsis Štutove
Na, o po tobulos dienos reikia tobulai pailsėti... :) Vaikai ryte parpia iki negalėjimo, mes susiruošiame į auto servisą, nes vakar kelyje ėmė ne itin maloniai cypti vienas ratas.
Mūsų laimei, miestuke yra net du autoservisai. Viename laisvo laiko mechanikai neturėjo, geriausiu atveju liepė atvykti tik tą dieną, kuomet mums jau reikėjo važiuoti namo, o štai kitame servise mus mielai priėmė, rado problemą, pakeitė kokias tai ten pasenusias hidraulines šlangeles, ir taip sėkmingai galėjome toliau leisti sau ilsėtis Štutove.
Diena buvo kiek apniukusi, prie jūros tokiu oru visai netraukė, todėl tiesiog leidome sau patinginiauti, atsitinginiauti, ir tik vakare išlindome į miestuką pavakarieniauti.
Maitinimo įstaigų šiame nedideliame miestuke nėra daug, bet ta, kurią radome, nors savo interjeru per daug neviliojanti, maistą ruošia skaniai ir nebrangiai. Mes šiuo klausimu neišrankūs, todėl pasisotinome ir vėl grįžome namo mėgautis tingia, ramia diena...
5 diena: poilsis Štutove
Vakar gerai atsitingėję, šiandien lendame lauk ir iš pat ryto keliaujame prie jūros. 2,5 km žygis – vėl pats tas prasijudinimui.
Pliažas ir oras šiandien idealus... Aišku, jūra galėtų būti ne tokia rami, tarsi ežeras, bet mėgautis yra kuo. Negali skųstis.... :)
Gerą pusdienį pasibuvę, alkį kiek nuviję šalin kioskelyje parduodamomis keptomis bulvytėmis ir keptais šprotais, keliaujame namolio.
Susivilioję parduotuvėje aptiktomis voveraitėmis, vakarienei pasiruošiame skanėstą su bulvėmis ir jomis. Niam niam...
Po truputį ateina vakaras. Vaikai niekur šiandien nebenori, o mes su Darium dar važiuojame prie jūros – saulės palydėti... Nes vakaras irgi tobulas...
Viskas. Saulelė – vakarop, dienos įspūdžiai – galop...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą