Norėtųsi jau rašyti apie naujus mokslo metus, o žiūriu, kad vasaros nepasivijau. Pabandykime tai imti ir padaryti. :)
Apie birželį jau rašiau, todėl šokime tiesiai į liepą ir rugpjūtį.
Prasidėjo šis mėnuo Liutauro smuiko stovykla. Kadangi smuiko mokytoja buvo palikusi galimybę iki paskutinės minutės apsispręsti, ar Liutauras norės likti nakvoti, ar ne, iki pat paskutinės minutės taip ir nežinojome, ar Liutauras nakvoti liks. Tik nuvažiavęs į vietą ir sužinojęs, kad pirmąjį vakarą laukia naktinis žygis, Liutauras suprato, kad į žygį tikrai nori, o tai savaime reiškė, kad reikės likti ir nakvoti.
Pasiderinus su organizatoriais visas nakvynės smulkmenas, paaiškėjo, kad visi vaikai jau yra kompaktiškai sugrupuoti į kambarius, ir Liutaurui belieka galimybė užimti vienam atskirą šešiavietį kambarį. Dėl ko jis tikrai visai neliūdėjo: „O, tai gerai išsimiegosiu“ – tepasakė.
Žodžiu, palikom bernužėlį ir patys atvažiavome tik po keturių dienų į pirmąjį stovyklos koncertą. Jis buvo puikus. Įvairūs ansambliukai keitė vienas kitą, Liutauras, nors ir vienas iš nedaugelio berniukų, čia jautėsi puikiai ir sakė, kad stovykla labai patiko. Dar daugiau – Liutauras pasakė, kad pirmą kartą iš tiesų pajuto malonumą groti... Tai man priminė pačios lūžį, kuomet po septintos klasės supratau, kad man patinka groti. Kad aš jau galiu groti... Įtariu, kad Liutauras patyrė kažką panašaus...
Pasibaigus stovyklai, jau visai prieš pat išvažiuojant išgirdau netikėtą komplimentą savo vaiko adresu. Viena iš stovykloje dirbusių mokytojų, kuri tikrino vaikų kambarių tvarką, pasakė, kad Liutauras ne tik kad savo kambarį paliko nepriekaištingai tvarkingą, bet ir vienintelis visoje stovykloje išvilko patalynę, sulankstė ją ir gražiai viską sudėliojo ant lovos. Buvo kiek netikėtas toks komplimentas, bet tikrai malonus – tarsi priminimas, kad nors auklėjimo vaisiai ateina labai palengva, vis tik juos vieną dieną pamatai...
Kol Liutauras stovyklavo, Magdė nutarė namuose pasidaryti pati sau „stovyklą“. Pasikvietusi į svečius kelioms dienoms draugę Barborą, mėgavosi atostogomis nuo brolio ir įvairiausiomis idėjomis, kurias dabar galėjo netrukdoma su drauge įgyvendinti.
Mergaitės žaidė, galvojo įvairius vaidybinius scenarijus ir juos filmavo, siuvo, žiūrėjo filmus, kalbėjosi ir dalinosi svajonėmis...
Tuomet, Liutaurui grįžus iš stovyklos, vieną savaitėlę mėgavomės eilinėmis vasaros dienomis, o tuomet ėmėm ir išmovėm į 9 dienų
kelionę po Lietuvą.
O tada jau ir rugpūtis atėjo...
Liutauras išdūmė į trečią jau šią vasarą stovyklą – Discovery, kuri jau antrus metus rengiama Dapkiškių dvare netoli Alytaus. Antras kartas šioje stovykloje, į kurią pernai leidau su šiokiu tokiu jauduliu, o šiemet jau visai ramiai, nes žinojau – į geras rankas atiduodu, o ir jam pačiam ten pernai labai patiko. Neapsirikau. Grįžo po stovyklos ir šiemet pilnas įspūdžių bei minčių...
O kol Liutauras stovyklavo, mes namie didįjį metų projektą užsukome – vaikų kambarių rokiruotes padarėme... Todėl porą savaičių mūsų namai atrodė taip:
Nuolatinės išvykos į IKEA ieškoti idėjų ir naujų baldų, tapo mūsų kasdienybe... :) Bet viską greitai išsirnkome, susidėliojome, ir beliko Liutaurą, grįžusį iš stovyklos, nustebinti... :)
Visai prieš rugsėjį Magdė avo pusseserės pakvietimą į gimtadienį „Fėjų slėnyje“. Seniai norėjome čia apsilankyti, bet vis nebuvo kaip. Todėl apsidžiaugėme, kad pagaliau turime progą čia nuvykti...
Taip po truputį artėjo rugpjūčio pabaiga... Liutaurui vis rečiau beteko pjauti žolę, o man – vis daugiau pasinerti į ateinančių mokslo metų planavimą... Bet apie tai – jau kitą kartą... :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą