Na ką, brangieji, lėkė pralėkė mokslo metai... Kas pabaigta, tas pabaigta, testai atlikti, įvertinimai gauti, visi laimingi, o kartu ir kiek liūdni, nes nuo rudens bendradarbiausime su kita mokykla, tad laukia nauji iššūkiai, nauji veidai, nauji vargai... :D Na bet, neužbėkime dar tiems ateinančiams įvykiams už akių, pasibaikime su šiais mokslo metais...
Mokyklai ataskaitos jau parašytos, viskas aprašyta, todėl jaučiuosi kiek išsikvėpusi vėl viską antrąsyk pasakoti, prisiminti... Todėl daugiau gal trumpai pasidalinsiu pagrindinėmis gegužės mėnesio akimirkomis ir dar vieną trumpą įrašą pažadu bendrai apie visus mokslo metus...
Gegužė – ypatingas mėnuo. Kai taip gražiai viskas sužaliuoja ir pražysta, neįmanoma atsispirti alyvų, vėliau – jazminų, galiausiai – bijūnų aromatui...
Sodinome visus šiuos augalus prieš keletą metų. Tuomet nebuvo kaip pasidžiaugti jų žydėjimu. Todėl smagu, kas jie kasmet vis drąsiau jie pražysta ir vis labiau mus džiugina...
Džiaugsmo pritrūkę dauginame jį įsigydami tai triušiukų, kurie Magdei jau pernai tėvelio buvo pažadėti...
...tai žąsiukų... :)) Susipažinkite – naujausias ūkio prieaugis. :) Auga lyg ant mielių...
Nutinka ir taip, kad laukinės gamtos gyventojai užsuka. Ne tik viena kita lapė, bet ir grakštuoliai gandrai...
Tiek tų atrakcijų namuose...
Iš namų gi išviliojo ne kartą mus draugų kvietimas apsilankyti tai viename, tai kitame koncerte. Pirmiausiai šiaušėm į Užutrakį pasiklausyti Liutauro draugo kaimyno Liudo ir jo brolio akordeonų dueto...
Rimtasis klausytojas
Labai šauniai broliai grojo, dar šauniau mums visa tai susiklausė... :)
Tada eilė atėjo Magdės draugei Barborai, kuri pasikvietė mus į vaikų chorų festivalį Šv. Kotrynos bažnyčioje. Tiesa, dėl klaidingai paskelbtos informacijos, pačios Barboros dainuojančios taip ir neišvydome, tačiau mielai pasiklausėme kitų daunuojančių vaikų chorų...
O prieš tai dar su draugais ir Vingio parke bei po Bernardinų sodus pasivaikščiojome...
Galiausiai ir Liutauro smuiko koncerto dienos sulaukėme... Patraukėme į Kauną.
Na ir, ta proga, skaniai atšventėme papietaudami draugų rekomenduotame Talutti restorane. Buvo tikrai skanu... Kada nors tikrai norėtųsi ten grįžti... Niam niam...
Dar kiek po Kauno senamiestį pavaikštinėję...
...pakeliui namo į Pažaislio vienuolyną užsukome, tačiau jis netikėtai pasirodė daaaaug mažesnis nei jį įsivaizdavome... :/ Kitą kartą tikrai pagalvotume, ar už dvidešimt bažnyčioje ir nedidukiame muziejuke praleistų minučių verta mokėti 6 Eur žmogui...
Bažnyčios skliautai, kaip ten bebūtų, tikrai labai gražūs...
O vienuolių, sutūpusių atn palangės, skulptūrėlės – vienas iš nedaugelio tikrai smagių eksponatų...
Vis tik labiausiai vaikams patiko tikro dydžio vienuolio raštininko muliažas... :)
O štai monetų primėtytas bevandenis šulinys taip ir liko vaikų nesuprastas... :)))
Štai taip – smalsumą patenkinę keliavome toliau...
O keliauti iš tiesų teko per visus mokyklinius testus. Liutauras visai neblogai su jais susidorojo, Magdei buvo kiek sunkiau, tačiau džiaugiuosi, kad šiais metais daug ką apie vaikus sužinojau, kas neabejotinai padės mums visiems ateityje, todėl turiu vilties, jog toliau viskas eisis tik geryn. :) Ir augantys dailininkai tikrai dar išmoks taisyklingai rašyti... :))
Štai taip paprastai baigėme savo mokslo metus, vyšnaitę ant torto uždėdami prie Žalių ežerų, kur dar sykį susirinko visa mūsų „projektinė“ chebrytė... :) Pykšt, pokšt, nuotraukėlė atminčiai, skirstomės ir neriame į vasarą... Tiesa, kaip žadėjau, dar bus apibendrinamasis metų įrašas, tad iki greito!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą