2020 m. kovo 23 d., pirmadienis

29-oji savaitė. Kai paspaudžiamas stop mygtukas

Kovo 16-ąją visa Lietuva atsibudo visai kitokia. Šalyje įvestas karantinas darė savo: neliko įprasto ritmo, neliko būrelių, LRT pakeitė programų tinklelį ir pasiūlė vaikams „Įdomiąsias pamokas“, internete tarsi iš gausybės rago pasipylė įvairiausių virtualių turų po pasaulio muziejus, parodas, koncertų sales. Tada beliko stvertis už galvos ir atsirinkti, ką gi dabar daryti...

Kuomet gyveni kaime, gyvenimas per daug nepakinta. Bent jau pradžioje. Tau virš galvos netriukšmauja namuose likti priversti kaimynai, o išėjęs į lauką gali drąsiai siusti, nebijodamas, kad ką nors užkrėsi (jei esi pasyvus viruso nešiotojas) ar būsi apkrėstas. Beržai ir toliau tekina savo gaivią sulą, vištelės toliau deda pusryčiams kiaušinius, prijaukintas katinas ir toliau miauksi prie durų, kaulydamas pieno. Vaikai ir toliau siunta vienas su kitu, ir toliau pešasi bei vėl bičiuliaujasi. Gamta bunda, nepaisydama nei karantino, nei politinių peripetijų. 


Gal tik lėktuvų mažiau skraido virš galvos. Ir į miestą tenka išvažiuoti rečiau. Tačiau tokiems introvertams kaip mes – pats tas. Pabendravus intensyviai kokiame Skaipe, jau, žiūrėk, norisi sulįsti į save ir nuo visko dar labiau atsiriboti... :)


Tačiau nereaguoti į tai, kas vyksta pasaulyje, negali. Ta proga suskumbu užsisakyti 2008 metais sukurtą strateginį žaidimą „Pandemic“, ne sykį pelniusį apdovanojimus už geriausią stalo žaidimą šeimai. Keliavo jis iki mūsų visą savaitę – teko dėkoti kurjeriui, kad nepailsta dirbti šį darbą, kurio apsukos neabejotinai išaugo...
Deja, bijau, kad šio žaidimo lietuvių kalba artimiausiu metu pirkti niekur neberasite. Jei savaitės pradžioje dar buvo keli pasirinkimai, dabar matau, kad visur jau jis išparduotas... Tačiau jei turite planšetę, galite bandyti atsisiųsti elektroninę šio žaidimo versiją, kuri, tikiu, bus ne mažiau edukacinė nei popierinė. Na, tiesa, nebent koją pakiš anglų kalba. Bet bandyti galite. Žaidimo taisyklės kiek sudėtingos, bet peržiūrėjus youtube keletą apžvalgų, esmė kaip ir pasirodo aiški. Man labiausiai patiko ši apžvalga rusų k. Anglų kalba, deja, neradau nieko geresnio, bet geriau paieškojus gal ir rastumėte.

Taigi. Savaitės pabaigoje žaidimą išbandėme. Buvau girdėjusi atsiliepimų, kad mažesniems vaikams gali būti nuobodu laukti savo ėjimo eilės, todėl stengėmės kiek įmanoma labiau įtraukti vaikus į bendrų strategijų kūrimą, ligos kubelių kilnojimą, miestų pavadinimų skaitymą ir miestų paiešką. Magdei ir man labai patiko, berniukai buvo kiek santūresni. Nors Liutauras žaidimo metu aktyviai dalyvavo ir tikrai buvo įsitraukęs į procesą, vėliau pripažino, kad žaisdamas labai pavargo, buvo per daug įtampos ir per daug galvojimo. Na, nereikia visko tikėtis iš pirmo karto.

Smagiausia šio žaidimo dalis, kad jis yra komandinis – arba visi pralošia prieš virusą, arba jį visai nugali ir laimi. Mes, deja, partiją pralošėme. Tiesa, visai nedaug mums buvo likę iki pergalės. Tačiau baigėsi kaladėje kortos, kas reiškė, kad pandemijos sustabdyti nespėjome. Bandysime kada kitą kartą :)


Na, o prieš savaitgalį, kuomet lošėme šį žaidimą, buvo ir kitų veiklų iki kaklo. Pasinaudojusi proga, paskelbiau vaikams atostogas nuo mokslų ir aš. Jų reikėjo ne tiek vaikams, kiek man. Gausybės informacijos liūne reikėjo daug ką susižiūrėti, juo labiau, kad kiti darbai ir namo statybos nesustojo. Todėl visai džiaugiausi, kad per LRT buvo transliuojamos „Įdomiosios pamokos“ – šiokia tokia pramoga mums, kurie tradicinio tv neturi ir nežiūri. Buvo pretekstas įsijungti ir pažiūrėti. Vaikai „užsikabino“. Ir nors ne šimtu procentų ten jiems viskas tiko/patiko, bet dainelę apie rankų plovimą tai jau tikrai „pasigavo“. Dar ir eksperimentus su šaltu azotu prilipę prie kompiuterio ekrano žiūrėjo ir labai troško kaskart viktoriną laimėti. Vieną dieną visai iki finišo kartu nuėjome, bet paskutinis klausimas koją pakišo. Taigi, kaip suprantate, azartas irgi buvo pakurstytas.


Daug kalbama, kaip suprantu, apie socializacijos trūkumą šiomis dienomis. Gaila vaikų, kurie neturi brolių ar seserų – jiems iš tiesų turėtų būti sunku išgyventi šį karantino periodą. Maniškiai kol kas nesiskundžia – duodasi abu iki ausų. Bandė kartą su draugu Skaipe susitikti, tačiau nelabai fantazija nešė, ką su visu tuo daryti, todėl visas tarpusavio bendravimas buvo kažkoks keistas šou su dar keistesniais savotiško vaikiško humoro elementais. Kartoti poreikio neiškilo. 


Užtat įdomi patirtis buvo su smuiko pamokomis, kurias mokytoja vedė per Skaipą. Magdei patiko. Ji teigė, kad jai smagu, kuomet mokytoja netaiso jos kreivai pastatyų pirštų. :D Liutaurui buvo sunkiau – Skaipui transliojant garsą tik viena kryptimi, kartais yra sudėtinga pakartoti, ką mokytoja liepia, ypač jei tai – naujas kūrinys, kurį reikia išmokti. Tad patirtis įdomi ir tobulintina...


Na, o be viso to – gyvenimas tiesiog ėjo kaip ėjęs. Vaikai dūko lauke, žiūrėjo filmus, žaidė žaidimus, laukdami šiltesnių orų... Gailimės tik, kad nespėjome Liutaurui didėlesnio dviračio laiku nupirkti. Tai gaus dabar su išaugtu dar kurį laiką važinėtis...

Vienas mėgstamiausių žaidimų pastaruoju metu – Carcassone

 Pamiškėje esančią pelkę šaltukas vėl padengė ledu... Jį sudaužyti – darbas būtinas... :)

Magdės rankdarbiai 

Pasivaikščiojimai po mišką

O čia tai, kas pateko į video kadrą :)


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą