Pavasaris šiemet iš tiesų šaunus. Ir jei žemelei bei palengva dygstančiai žolei visai neprošal būtų jau ir lietaus gauti, vaikai jo visai nepasigenda. Tik džiaugiasi, kad tokios šiltos ir saulėtos dienos visą savaitę lepino. Todėl didžioji dalis veiklos ir sukosi lauke.
Ant hamako...
Ant dviračių (Magdė jau pakankamai tvirtai jaučiasi ant saviškio, papildomus ratukus jau reiks mest lauk)...
Padedant mamai tvarkyti šiltnamį ir jo prieigas. Kiekvienas su sava „technika“...
Prie laužo...
Ši veikla tinka ir dienai, ir vakarui...
O jei dar nutinka taip, kad didžiąją dienos dalį galima praleisti su draugais Svajūne ir Gintaru, iš viso nuostabu. Ši ketveriukė iš tiesų labai šauniai randa bendrą kalbą. Berniukai puikiai papildo vienas kitą ir draugiškai išsprendžia visus kilusius nesklandumus, merginos, kurias vienija meilė šokiui ir mergaitiškoms smulkmenoms – juo labiau. Todėl šeštadienio popietė mūsų kieme buvo kupina džiaugsmo, žaidimų ir atradimų.
Tiesa, Liutauras paskutiniu metu labai susidomėjo šachmatais. Negalėjo nuo jų atsitraukti net ir atvažiavus draugams. Tad buvo puiki proga patobulinti savo įgūdžius...
Dienai paįvairinti išlėkėme pasigrožėti pavasariu į mūsų pamėgtą Šilėnų pažintinį taką.
Ir, žinoma, radome žibučių... :) Koks gi pavasaris be jų! :)
Visa kita savaitėje nebuvo kažkuo ypatinga. Ir toliau lakstėme į miestą lankyti silpstančio senelio, toliau sukomės po namus ir aplink juos tvarkydamiesi.
Neišvengiamai, žinoma, po truputį toliau tvirtinome skaitymo, rašymo ir skaičiavimo įgūdžius, grojome smuiku. Kitaip tariant, vyko įprasta rutina be didesnių posūkių... Gyvename toliau. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą