2016 m. liepos 5 d., antradienis

5-oji savaitė. Medžių lapai. Vaivorykštė. Plytos.

Apleista ši mūsų savaitė per mano skubius projektus, tad visko turime po nedaug, kai kada labai apgraibom, paknopstom, na bet yra kaip yra...

Biblija: 
Vaikams tiek patiko praeitos savaitės Babelės istorija, kad ir šią savaitę vis dar nagrinėjome, kaip ji vaizduojama visose mūsų turimose knygelėse. Mažieji vis prašė ir prašė papasakoti, kaip Dievas tas kalbas supainiojo ir kaip žmonės nesusikalbėjo. Liutauras finale pareiškė:
– Mamyte, bet aš nenoriu, kad Dievas mano kalbą sumaišytų ir aš nebesusišnekėčiau su tavim ar tėveliu...
Teko raminti, kad Babelės istorija jo neištiks... ;)

Įpročiai:
Savarankiškumas.
Pastebėjau, kad kai kurių dalykų Liutauras nedaro ne dėl to, kad nemoka, bet dėl kokios nors antrinės priežsties. Pvz., nenori susitvarkyti pats po tualeto dėl to, kad paskui nereikėtų praustis rankų – reikės imtis kažkokios strategijos, idant galėčiau šį reikalą kažkaip išspręsti... Nes ir šiaip vaikinui rankų prausimasis yra kažkoks siaubas baubas...
Taip pat tęsiam kovą su apsirengimu. Po truputį šviesa tunelio gale matosi. Su Magde šiuo klausimu paprasčiau. Na, o su noru būti pakeltai kovojame toliau. Gimė net savaitės frazė: „Ar aš koks kranas, kuris viską kilnoja?” :)

Gamta:
Apėję vieną dieną savo sklypą, likome gerokai nustebinti, nes jame radome net 24 skirtingas medžių rūšis. Renkant jų lapus, vaikai buvo linkę priskaičiuoti ir įvairias žoles, tad buvo gera proga pakalbėti apie augalų rūšis ir apie tai, kad dabar mes koncentruojamės tik į medžius.




Savaitė pasitaikė lietinga, todėl ne kartą stebėjome debesis, lietų, vėją. Darže sunoko žirniai, tad bandėme išmokyti Magdę atskirti, kurios ankštys jau prinokę, o kurios dar ne. Liutauras šią pamoką išmoko jau pernai, todėl buvo geras pagalbininkas sesei, aiškinant kas ir kaip...


Na, ir galiausiai mūsų savaitę vainikavo fantastiško grožio vaivorykštė, kurios link bandė bėgti vaikai, bet greitai teko įsitikinti, kad prie vaivorykštės priartėti nepavyks, grožėtis reikia ja iš tolo... :)


Išvykos: 
Ir taip įtemptos savaitės planus supainiojo nenuspėjami lietūs. Tad taip ir likom be savaitės išvykos, kita vertus, teko vienądien padėti tėveliui susivežti plytas iš draugų, tad turėjome įdomios patirties važiavimo krovininiu autobusiuku ant priekinės sėdynės nežinomais maršrutais, pakeliui stebint geležinkelio dokus ir šiaip nematytus peizažus.

Žaidimai: 
Paprasti tie mūsų žaidimai, kai aplink statybos... :) Smagiausia buvo užsilipus į pastogę padėti tėveliui kelti aukštyn šiferio lakštus (tiek Liutaurui, tiek Magdei) bei apačioje gaudyti virvę su kabliais bei kabinti juos už lakštuose esančių skylių...
Na, o lietingomis popietėmis namuose bandėm keletą kartų prisijaukinti stalo žaidimus, bet šieji kol kas labai trumpam teprikausto vaikų dėmesį.




Rankdarbiai:
Kadangi vidury savaitės teko lankytis poroje rankdarbių medžiagų parduotuvių, neišvengiamai teko prigriebti kažką ir vaikams. Taip Liutauro rankose natūraliai atsidūrė lanksčiosios pūkuotosios vielutės (nežinau tikslaus jų pavadinimo, tos kaip kad pypkėms valyti), iš kurių vaikinas kurpė grandinę bei galiausiai nusprendė ją padovanoti draugei Emilijai, paskui dar išlankstė mašinėlę bei viską pats supakavo į dovanų popierių. Magdė kol kas jokių šedevrų neišlankstė, bet irgi bandė padaryti kažką pagal savo sugebėjimus.
O kad jau po ranka visą savaitę painiojosi dvipusė lipni juosta, tai Liutauras vis ką nors sugalvojęs klijavo, konstravo – tai dėžutę, tai knygelę, tai „telefoną”, tai mašinų plovyklos uždangą...

Literatūra:
Iki bibliotekos šią savaitę nuvažiuoti nepavyko, bet namuose radau senų „Vyturiuko” knygelių, kurias vaikai mielai sklaidė. Rimtesniems skaitiniams, deja, šią savaitę nebuvo visiškai laiko. Vos vieną kitą pasakojimą perskaitėm.

Dailyraštis:
Liutauras kategoriškai ignoruoja šią sritį, tad palieku tai geresniems laikams. Tuo tarpu Magdė ima, pati pasiprašo ką nors apvedžioti, paspalvinti, ir jai puikiai sekasi. Labai mėgsta vedžiot įvairius apskritimus ir lenktas formas – raidė O yra favoritė, panašios į jas – irgi. Tačiau ir tiesios linijos visai gražiai pasiduoda merginai, tik reikia atidžiai žiūrėti, kad teisinga tvarka tas tiesias linijas vedžiotų. Lygiai kaip Magdė, taip ir Liutauras vis dar mėgsta bet kokia tvarka vedžiot raides, ne nuo kairės į dešinę, bet tarsi nuo tos raidės, kuri labiausiai patinka.


Matematika:
Spausdintos užduotys ir šią savaitę liko gulėti aplankuose, tačiau praktikoje stengėmės išnaudoti skaičiavimui įvairias progas. Skaičiavome žirnius, dalijome juos į krūveles kiekvienam ir žiūrėjome, po kiek gaunasi; valgydami juos skaičiavome, kiek dar liko, parduotuvėje skaičiavome ledų porcijas ir bandeles, pan.
Magdei kol kas matematika tėra gražus skaitvardžių žaismas. Matau, kad ji vis dar nesuveda, kad kiekvienas daiktas gali būti suskaičiuotas – tiesiog gražiai atkartoja seką iki dvylikos, ir tiek žinių.

Dailė:
Praeitą savaitę buvome svečiuose pas Emiliją ir Sofiją, kur vaikai gavo dovanų didžiulį Emilijos piešinį. Gaila, bet jį neapdairiai palikome svečiuose, tačiau Liutauras jo nepamiršo ir, paklaustas, gal ir jis norėtų Emilijai ką nors nupiešti, mielai sutiko. Net ir Emilijos vardą išraitė, nepaisant to, kad tai tebuvo mano sudėliotų taškelių apvedžiojimas. Mačiau, kad Liutaurui buvo kiek netikėta rašyti ne savo vardą, todėl vedžiojo kiek nepasitikėdamas, bet galiausiai užduotį įveikė, nors ir susierzino nesigavus kuriai tai raidei.

Muzika:
Bandau atrast gražių vaikiškų dainelių, deja, kol kas rankos ribotai pasiekia šią sferą. Pasiėmusi Juditos Barzinskienės dainelių knygą galvojau rasianti ten ką nors gražaus, deja, visos dainelės man pasirodė kiek per sudėtingos tam kartui. Šią sritį tam kartui reabilituoja tik radijo stotis „Klasika”, kurios nuolat klausomės važiuodami automobiliu, ir per ją transliuojama didžiųjų klasikų muzika.

Poezija:
Nors ir su keletu tarybinio palikimo šedevrų, bet labai gerą įspūdį paliko Ramutės Skučaitės eilėraščių rinkinys „Žvangučiai” (Vaga, 1976). Nepaprastai gražūs, ritmingi eilėraščiai apie įvairius augalus bei gamtos reiškinius.Tikrai vertas rinkinys, priskirtinas gyvųjų knygų kategorijai. Vaikai su malonumu klausėsi vos ne vienu ypu mano perskaityto viso rinkinio, kai ką prašė net kartot. Kartosime, manau, tikrai ne vienąsyk...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą