Pavasaris, nors vis dar labai šykščiai dalindamas šilumą, žadina kas rytą vis anksčiau, tačiau ir darbais apdalina vis gausiau. Todėl kuo greičiau skubame susidoroti su išsikeltais metų uždaviniais ir verčiame dar vieną lapą – pagaliau pabaigdami savo projektą apie išgyvenimą.
Projektas / Pasaulio pažinimas
Šį kartą supratau, kad mano pasiūlymai daryti aplanką ar kažką panašaus, veikams „nepraeis“... Todėl išnaudojau pastarojo meto vaikų aistrą – video kūrimą. Surengėme dvi filmavimo popietes – per vieną jų nufilmavome medžiagą siužetui apie sutartinius ženklus ant žemės, kitą skyrėme išgyvenimo kuprinės susidėjimui.
Tiek Liutauras, tiek Magdė sumontavo savo kuprinės dėjimosi variantus, todėl jei norite, galite aplankyti jų Youtube'o kanalus ir pasižūrėti: Liutauro – čia, Magdės čia.
Aš savo ruožtu į krūvą sudėjau visą projekto medžiagą į vieną video, kurį rasite žemiau. Pradžioje rasite jau anksčiau matytus vaizdus apie ugnies kūrimo būdus, mazgų rišimą ir priedangos statymą, toliau rasite ženklus ant žemės ir išgyvenimo kuprinės komplektavimą. Laiko žymės padės susigaudyti, kas kur:
Taigi – su šia tema tam kartui baigiame. Judame toliau. Vykstame į kino teatrą – pagalvojome, kad šimtas metų jame nebuvome, todėl pats metas šią klaidą ištaisyti... Taigi – pasimėgaudami galimybe tai padaryti ne piko metu, kuomet salė visai tuščia, ir joje esame tik mes, pažiūrime filmą „Ežiukas Sonikas 2“. Ir tuomet prisimename, kodėl ne itin mėgstame lankytis kino teatruose – dėl pernelyg didžiulio garso, kuris verčia gūžtis, o išėjus vėl į lauką – ramiau atsikvėpti, kad ausys nebebombarduojamos tokios decibelų gausos... Vis tik filmas buvo gražus, ir nutariame, kad kada nors, pasiėmę kokią minimalią ausų apsaugą, galbūt grįšime čia dar kartą.
Tad didesnei kūrybai laiko nebelabai ir lieka... Sėdame prie eilinių pratybų sąsiuvinių, verčiame jų lapus, ir toliau neriame į pavasario darbus...
Rašymas / Skaitymas / Matematika
Liutauras susipažįsta su sinonimais ir antonimais, pasikartoja lietuvių kalbos garsus, kitus, anksčiau išmoktus dalykus (kurie, kaip žinia, nuolat užsimiršta...)
Magdė tuo tarpu gvildena veiksmažodžių mįsles, kuria pasakojimus pagal pateiktus žodžius, paveikslėlius.
Matematikos padangėje irgi darbų netrūksta. Liutauras, įveikęs trupmenas, sprendžia matavimo vienetų smulkinimo ir stambinimo uždavinius. Sakyčiau, visai neblogai jis šiemet toj matematikoj gaudosi, nors faktas – labai trūksta atidumo, o ir tingulys užsitvirtinti žinias visuomet kiša pagalius į ratus. Ir šioje vietoje tenka dažnai mums derėtis su juo...
Kaip ten bebūtų, su Liutauru visgi yra daug paprasčiau nei su Magde, kuri matematikos uždaviniuose nuolat mato istorijas, kurių jei nenupieš, uždavinys iš vietos nepajudės... Todėl jau žinau – prieš sėdant su Magde prie uždavinių, turiu prisikrauti pilnas kišenes kantrybės, kad kažkaip įveiktume tą pasirinktą kelią... :)
Anglų kalba / Planavimas
Su Liutauru darosi lengviau susitarti jau ir kituose dalykuose. Nutarė vieną dieną mano bernužėlis, kad nori tvirčiau išmokti anglų kalbą. Ir nebereikia raginti, kad jos mokytųsi – susirado jam įdomių kanalų Youtub'e ir pareiškė, kad kaip išmoko rusų kalbą, taip dabar išmoks ir anglų, o ir sesę aplenks... O man ką lieka besakyti? Puiku! Тegu tik eksperimentuoja... O laikas parodys, kiek to atkaklumo sumanyme būta...
Eksperimentai
Sumanymų, tiesa, įvairių kasdienybė pametėja. Štai parūpo vaikams, kas yra termo popierius. Pasiėmė pirkinių čekį, įsijungė lygintuvą ir patikrino...
Kitądien išgirdo kažkur apie IQ testus ir sumanė, kad reikia ir jiems pasidaryti, pasitikrinti. Buvo visai įdomu. Atradom štai tokius. Visa šeima prasprendėm. Paskui aptarėm kiekvieno rezultatus ir užduočių sprendinius. Buvo tikrai įdomu. Magdei sekėsi sunkiausia, Liutauras, jei atidumo būtų kiek pridėjęs, tai dar aukštesnių rezultatų būtų pasiekęs, na, o mes, suaugusieji, stengėmės maksimumą išspausti ir pusiaukelėje nepasiduoti – bandydami vaikams parodyti pavyzdį, kad tik atkaklumo dėka gali daug kur pasiekti aukščiausių rezultatų... :)
Dailė
Kai jau namuose su visais darbais daugmaž susitvarkėme, nutarėme vieną dieną nuvažiuoti į „Vilnojos“ akmens skulptūrų parką. Pasivaikščioti, atsikvėpti, akis paganyti, prasijudinti.
Čia mūsų dėmesį patraukė ne tiek akmens skulptūros (nes šiame parke jau buvome ne kartą lankęsi), tačiau Vytauto Nalivaikos bronzos skulptūros, o ypatingai viena – smagiu pavadinimu „Durnių laivas“. Ta proga su vaikais apie skulptūrų liejimą pakalbėjome, kompoziciją panagrinėjome... Smagi išvyka išėjo...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą