24-oji savaitė. Čia Lietuva, čia lietūs lyja.

Savaitė, kuomet švenčiame vasario 16-ąją neišvengiamai sukasi apie Lietuvą. Ta proga prisimename pernai mūsų kurtą spektaklį. Vaikai šią pjesę periodiškai vis prisimena, paprašo dar kartą pasižiūrėti įrašą, o namie vis dar stovinti aukštai ant lentynos mūsų stalo teatro dėžė kartkartėmis keliauja žemyn ir vėl yra įdarbinama. Dažniausiai – improvizacijoms. :) Šią gi savaitę improvizuojame ne taip didingai, kaip pernai. Iš dalies dėl to, kad po pernai jaučiamės nebelabai galintys „perspjauti“ save, iš dalies dėl to, kad yra pakankamai ir kitos veiklos, kuri taip pat turi kažkur kažkaip sutilpti. :) Todėl prie namų smeigiam į sniego pusnį iš senelio paveldėtą, dar Sąjūdžio laikus menančią, trispalvę ir iriamės į priekį.

  

O kol vėjyje trispalvė siūbuoja, mes skaitome knygelę apie Legendinius Lietuvos miestus, tyrinėjame jų herbus, ieškome jų lipdukų, klijuojame. Bandėme pasigriebti paskaitinėti ir Rasos Kuncaitės „Gandriuko Kuko keliones po Lietuvą“, bet pasakojimas apie Vilnių mūsų neįtikino, tai toliau ir neskaitėme, bet gal kada sugrįšime. Bus matyt.

Legendą apie Vilnių gi pasirenkame perrašymui. Perrašius iš pažiūros neilgą tekstą mokykliniu rašytiniu šriftu, išėjo visi pilni du lapai. Vaikai įveikia juos po gabalėlį, po truputėlį, kas dieną po pusę puslapio. Bet labai didžiuojasi įveikę.

Taip palavinę ranką, kitą savaitę bandysime imtis po truputį savarankiško rašymo. Bus matyt, kaip seksis.

Su skaitymu gi nuotaikos tokios: Liutauras be galo gedi pasibaigusio E. Marcelionienės „Elementoriaus“. Bet taip gedi, kad savaitės pradžioje vos neverkė – kas galėtų pagalvoti, kad galima taip prisirišti prie skaitymo elementoriaus..? Matomai, ten buvo tai, ko vaikiui labai reikėjo. Todėl mūsų planuota toliau imti „Kodėlčiaus enciklopedija“ taip ir liko lentynoje. Vietoj jos Liutauras skaitinėjo tuos pačius, jau pažįstamus tekstukus. O kad smagiau būtų, paįvairinome šį procesą raidžių kortelėmis ir žodžių dėliojimu iš jų bei smagiu, netikėtai atrastu kryžiažodžių žaidimu WOW (Words of Wonders). Žaidėme visa šeima kartu. Labai neblogai vietoj diktanto. :) Veikia ir telefone. Duodame penkias žvaigždutes ir tikrai labai rekomenduojame!

Kai leidžiu Liutaurui pasirinkti, kokias užduotis iš dienai skirtų nori padaryti pirmiausia, dažniausiai tai būna matematika. Ir nors nėra taip, kad jam tos užduotys per lengvos, tačiau matau, kad jis jomis mėgaujasi – taip, kaip mėgaudavausi matematika mokyklos laikais aš. Todėl laukiu nesulaukiu po keleto metų prasidėsiančios algebros, kai kartu galima bus pasinerti į lygčių pasaulį...

Tuo tarpu su Magde pradėjome kopti Singapūro matematikos programos laipteliais. Su Liutauru mums ji nepasiteisino – matomai per daug vaikinui pasirodė ten bereikalingos „beletristikos“ – kam pasakoti, kurti kažkokią istoriją, jei ir taip aišku, kiek paveikslėlyje veikėjų ir ką kas veikia? O štai Magdei bent jau kol kas tai yra tai, ko jai reikia, nes ji mėgsta kurti, galvoti istorijas, per kurias išmoksta suvokti skaičius. 

Užtat visa galva brolį sesė lenkia kaligrafijoje. Šios savaitės mūsų tema buvo dekoratyvinės raidės. Iš užuominos jau galėjote suprasti, kad užduotį darėme kartu su Magde. Tuo tarpu Liutauras tik parašė reikiamą žodį po savo raide, o visa kita darėme dviese su mažąja. Procesas truko kelias dienas, nes pirma reikėjo sugalvoti, kokias raides darysime (pasirinkome užrašyti tokiomis raidėmis savo vardus) ir nupiešti raides, o paskui sugalvoti iš tų raidžių prasidedančius žodžius bei juos užrašyti. 

Štai koks mūsų rezultatas:

Liutaurui labai norėjosi po žodžiu priraityti viso ko, tai ir priraitė. :)

Na, o po visų akademinių dalykėlių labai smagu buvo išbėgti į lauką ir spėti pastatyti mūsų sniego tvirtovei stogą. Ir nors jau kitą dieną užėjo lietus, gerokai apiplovęs mūsų šedevrą, vis tiek gerai praleidome kartu laiką. :) 

 

Visgi lietus yra lietus, ir lauke jam siautėjant būti ne itin norisi. Kaip sykis vėl prasidėjo „Žaidimų laboratorijos“ užsiėmimai, tad skubame į juos. Vaikai po visų žiemos ligų susirinkę čia negausiai, todėl tie, kas atėjo, nepaprastai smagiai pasibendravo ir pasižaidė.

O kitądien įsigudriname dar ir į M. Mažvydo bibliotekoje įsikūrusią dirbtuvę „Pasidaryk pats“ ištrūkti. Susitinkame čia su iš Vilniaus išsikrausčiusiais, bet dažnai čia atvykstančiais Gintaru bei Svajūne. Berniukai griebiasi robotų konstravimo, merginos gi užsiima kiek delikatesne veikla. Visiems smagu, visų poreikiai patenkinti, judam pirmyn!

Techninės projekto vingrybės. Svarbiausia – laiku pastebėti įsivėlusias klaidas ir patarti vienas kitam.

Aksesuarų gamybos cechas.

Konstravimas šią savaitę dominavo ir namuose. Pirmiausiai buvo sumontuotas fanerinis Eifelio bokštas, kurį radome parduotuvėje nukainotą ir greit pasičiupome už perpus mažesnę kainą nei įprasta. Liutaurui džiaugsmo pilnos kelnės. Panašu, kai ateina tas laikas, kuomet pradeda dominti modeliavimas ir kai vaikinas jaučia, kad jau pats geba po truputį tai padaryti be mano pagalbos.

Atėjus vakarui vaikai sugalvojo, kad Eifelio bokštą reikia apšviesti.

O tada veikla įgavo pagreitį ir vaikai pradėjo iš visokiausių prožektorių ir lempikių konstruoti šviestuvus. Išbandžius įvairias medžiagas, paaiškėjo, kad geriausiai tam tinka vienkartiniai popieriniai puodeliai. Savo gaminius būtinai reikėjo pasistatyti prie lovos einant miegot. Va taip vat...

Šviestuvus, panašu, dar galės vaikai tobulinti, o štai dubenėlius, kuriuos vaikai ruošia mokyklos Kaziuko mugei, jau galima krauti į dėžutes ir laukti šventės.

Tiesa, Liutaurui, kaip visada, koją pakišo PVA klijų kvapas (vis tas padidintas jautrumas garsams, kvapams ir kitiems galams. :) Nesusiturėjęs po pirmojo dubenėlio vaikis čiuposi už nosies ir pabėgo į kitą kambarį. Teko kažkaip suktis iš padėties, ir mes sutarėm taip: aš jam padėsiu pabaigti dubenėlius, bet jis man užtat pripieš akvarele fonų, kurių man reikės kitiems Kaziuko mugės darbams. Tai taip ir darėme – Liutauras piešė, aš ruošiau dubenėlius. :) Kai jau turėsime pilną galutinį vaizdą, pasirodysime. :)

Mokykloje kitą savaitę atostogos, tad mes pratęsime Lietuvos pažinimo temą. Laukite tęsinio. :) Ir nepaslyskite ant tirpstančio, tačiau vis dar apgaulingo ledu virtusio sniego...

O kol lauksite, galite kartu padainuoti mūsų apie Lietuvą anksčiau sukurtas daineles apie 5 Lietuvos miestus, dešimt didžiausių Lietuvos ežerų ir apie ilgiausias Lietuvos upes.