1 diena: Vilnius-Suvalkai
Kadangi išvažiuoti buvome suplanavę sekmadienį, kuris iš ryto pas mus būna užimtas, išriedėjome iš namų jau gerokai po pietų. Už nepilnų trijų valandų turėjome jau atsidurti Suvalkuose, kur mūsų laukė pirmoji nakvynė.

Nuotaikos buvo puikios, oras neblogas. Namuose pavalgyti nespėjome, tad pirmas sustojimas nusimatė visai čia pat – McDonalds'e prie Gariūnų. Kelionėse dažnai pasirenkame valgyti šio tinklo užkandinėse, nedarydami iš to tragedijos.

Netoli Lenkijos dar kartą stabtelime – šį kartą degalinėje kavos, – ir leidžiamės toliau.


Liutauras susigundo šerbetu, tačiau po kiek laiko jau skundžiasi, kad per daug šaltas. O mus tuo tarpu, kaip ir kitus automobilius, pasieniečiai nukreipia į kokią tai apžiūros aikštelę, kurią lėtai pravažiuojant praeiname savotišką face-control'ą... :) Niekas prie mūsų neprikimba, tad judame toliau. :)

Pavakary įsikuriame jaukiame butuke su vaizdu į jūrą... Uoj, tai yra į vidinį miegamojo rajono kiemą... Mėgstame tokias vietas labiau už miesto centrą dėl didesnės ramybės.




Vakarą praleidžiame ramiai žiūrėdami dar nepažiūrėtus mūsų pačių, Molio vaikų, ir abiejų vaikų vedamų kanalų naujausius filmukus, ramiai pavakarojame ir užbaigiame pirmąją kelionės atkarpėlę.

2 diena: Suvalkai-Štutovas
Ryte, gerai išsimiegoję, be skubos viską susitvarkome ir leidžiamės į kelią.

Liutauras, pastarosiomis savaitėmis pratęs miegoti kietai palapinėje, naktį ir čia iškeitė minkštą lovą į vietą ant kilimo... :) Sakė, kad gerai išsimiegojo... Mudu su Darium tuo tarpu dalinomės svetainės sofa-lova, kurią vaikai ryte irgi panoro išbandyti. :)

Ilgai neužsibuvę, keliavome toliau. Spėkit, kur pusryčiavome?.. Taip taip, ten pat. Beje, nustebome McDonalds'e radę pusryčių meniu. Niekada nebuvo tekę važiuoti į šio tinklo užkandinę anksti ryte, todėl mąstėm – ar Lietuvoje irgi rytais yra visai kitoms meniu nei likusią dienos dalį?..


Atsipūtę judame toliau.



Pakeliui gauname šiek tiek lietučio.

Kai kas jau ir deda į akį...

Pietų stabtelime Gietrzwałdo miestuke, Warmińska karčiamoje.
Liutauras dar visai nealkanas, o štai mes pietų neatsisakom... :)
Liutauras tenkinasi desertu.

Judame toliau. Maži miesteliai mane žavi netikėtomis miesto meno detalėmis ir netikėtomis staigmenomis. Šį kartą tai – žąsų šeimynėlė.



Pagaliau pasiekiame savo tikslą – nedidelį Štutovo miestelį.
Visai šalia esame buvę prieš porą metų, kai lankėmės Štuthofo muziejuje. Šį kartą neketiname čia vėl lankytis, nes mus vilioja tik jūra. Įsikūrę, apsidėlioję po kelionės daiktus, prie jo ir išskubame.




Jūra visada yra jūra... Kokia ji bebūtų, tinka visokia... Ar šalta, ar šilta, ar lygi kaip ežeras, ar banguota... Vaikams, žinoma pastarasis variantas patiktų labiau, bet šiam vakarui tiks ir didelio ežero pavidalu... Taigi prieš saulėlydį visi sukrentame į tą vėsoką bebengę jūrą, atsigaiviname, ir užskaitome kelionės pradžią kaip sklandžią ir sėkmingą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą